TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mažos mokyklos desperatiškai kovoja už išlikimą

2013 09 10 6:00
Dar praėjusiais metais Vaisodžių mokykloje mokėsi daugiau kaip 40 vaikų. Zitos Stankevičienės nuotrauka

Kad Kelmės rajono Vaiguvos vidurinė mokykla neprarastų šio statuso ir netaptų pagrindinė, jos pedagogai ir techninis personalas nutarė taupyti mokymo procesui reikalingas lėšas eidami nemokamų atostogų. Visai kitoks likimas netikėtai ištiko tris Alytaus rajono ugdymo įstaigas - jos bus uždarytos dar šį mėnesį.

Vaiguvoje pusiau juokais, pusiau rimtai kalbama, kad šio miestelio mokyklos pedagogai drauge su valytojomis ir direktore turėtų būti apdovanoti kuo nors panašiu į žūvančiųjų gelbėjimo kryžių. Jie išgelbėjo ugdymo įstaigą nuo sunykimo. Mokytojai atsisakė vieno mėnesio algų, techninis personalas – savaitės atlyginimo. Oficialiai tai įforminta kaip nemokamos atostogos.

Išlikimo planas

“Tikrai skaudu, kai mokyklą, kurios 200 metų jubiliejų švęsime kitąmet, tenka gelbėti aukojant savo atlyginimus“, - LŽ prisipažino Kelmės rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinės mokyklos vadovė Irena Vileikienė. Direktorė sakė, kad savivaldybėje itin sparčiai mažėjant mokinių vietos valdžia jos vadovaujamą mokyklą buvo nutarusi paversti pagrindinio ugdymo įstaiga.

„Kadaise mūsų mokykla turėjo 250-260 moksleivių, o šiemet surinko tik 163 mokinius, iš jų į vienuoliktą klasę atėjo vos 16. Kad taip nutiks, žinojome jau prieš kelerius metus, tad ir buvo nurodyta mokyklą padaryti pagrindinę“, - kalbėjo direktorė. Pajutęs grėsmę netekti vyresniųjų klasių moksleivių, I.Vileikienės vadovaujamas kolektyvas sugalvojo mokyklos išlikimo planą ir dėl jo įgyvendinimo ryžosi aukoti savo darbo užmokestį ugdymo procesui.

Anot direktorės, jai buvo pateikti duomenys, kad mokykla, atsisakiusi mokyti vienuoliktokus, per metus rajono biudžetui sutaupytų beveik 77 tūkst. litų. Tokia suma per mėnesį skiriama 32 pedagogų ir dar kelių techninio personalo darbuotojų atlyginimams. Todėl visiems darbuotojams pasiūlyta mėnesį neimti darbo užmokesčio. Tačiau I.Vileikienė patikino, jog nebus taip, kad mokytojai ir valytojos visą mėnesį dirbs, o algų neims. „Sutarėme taupyti eidami nemokamų atostogų tuo metu, atostogaus mokiniai“, - pasakojo mokyklos vadovė.

Užbėgo už akių

I.Vileikienė pabrėžė, kad jei mokyklai nebūtų buvę leista šių mokslo metų pradžiai formuoti vienuoliktos klasės, 16 dabar ją lankančių moksleivių būtų privalėję ieškotis kitų mokymo įstaigų, esančių už 15 kilometrų. Anot direktorės, į kitą mokyklą perėję vienuoliktokai neabejotinai būtų išsivedę ir jaunesnius savo brolius bei seseris. Tai dar labiau būtų pagreitinę Vaiguvos vidurinės mokyklos, šiemet sulaukusios vos 9 pirmokėlių, žlugimą.

I.Vileikienė pažymėjo, kad atsisakyti atlyginimo tikrai nėra malonu. Vienam iš taip pasielgusių pedagogų šią vasarą teko paplušėti užsienyje, kitas papildomus darbus dirba Lietuvoje.

Kelmės rajono merijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Saulius Michailovas LŽ aiškino, kad Vaiguvos vidurinę mokyklą buvo nutarta perorganizuoti į pagrindinę kaip mažiausiai mokinių rajone surenkančią vidurinio ugdymo įstaigą. Pasak jo, ryžtis tokiam žingsniui vertė lėšų, reikalingų visų mokyklų ugdymo procesui organizuoti, stoka.

„Tačiau mokykla šiam sprendimui užbėgo už akių, kai visi be išimties pedagogai parašė prašymus leisti nemokamai atostogauti“, - pabrėžė S.Michailovas. Jo žodžiais, toks mokyklos kolektyvo žingsnis yra teisiškai pagrįstas, tačiau neįprastas ir nerekomenduotinas kitoms mokymo įstaigoms.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, LŽ paklausti, ar Vaiguvos pedagogų pasirinktas būdas išsaugoti mokyklą yra teisėtas, patarė kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Jos inspektorė Julija Buiko teigė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad taupydami įstaigos lėšas darbuotojai neturėtų būti verčiami eiti nemokamų atostogų. Tačiau norėdami išsaugoti darbo vietas jie gali tai daryti.

Nesulaukė mokinių

Alytaus rajono Butrimonių gimnazijos Vaisodžių pagrindinio ugdymo skyriuje, Makniūnų pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro Nemunaičio pagrindiniame skyriuje ir Alovės pagrindinės mokyklos Venciūnų pagrindinio ugdymo skyriuje mokslo metai prasidėjo akibrokštu - į rugsėjo 1-osios šventę susirinkę mokytojai nesulaukė mokinių. Netrukus paaiškėjo, kad vaikai tęsia mokslus kitose ugdymo įstaigose.

Mokiniams perėjus į kitas mokyklas, be darbo liks maždaug pusšimtis pedagogų ir aptarnaujančio personalo darbuotojų. Rugsėjo 16 dieną vyksiančiame Alytaus rajono tarybos posėdyje bus sprendžiamas mokyklų uždarymo klausimas ir mokytojams įteikti atleidimo lapeliai.

Vaisodžių mokyklai vadovavusi Butrimonių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Ramūnė Jasaitienė neslėpė nuoskaudos, kad taip nutiko. Pedagogė įsitikinusi, jog ši mokykla tikrai galėjo veikti. Esą praėjusiais metais ją lankė per 40 vaikų. Mokyklai tapus Butrimonių gimnazijos skyriumi, keli mokiniai iškart perėjo į kitas mokymo įstaigas. “Visus praėjusius mokslo metus jautėme didelį psichologinį spaudimą, girdėjome klaidžiojančias kalbas apie uždarymą”, - tvirtino R.Jasaitienė. Tačiau didžiausią smūgį sudavė Butrimonių gimnazijos direktorius Valdas Valvonis. Jis rugpjūčio pabaigoje esą pats važinėjo pas mokinių tėvus ir ragino šiuos perkelti vaikus į kitas mokyklas.

Nusprendė tėvai ir vaikai

”Tokia baigtis dėsninga”, - LŽ sakė Alytaus rajono tarybos sekretorius Simas Salickas. Jo žodžiais, visame rajone pastaruosius penkerius metus kasmet sumažėdavo po 150-200 moksleivių. Minėtose mokyklose taip pat drastiškai sumažėjo vaikų, todėl jos kaip skyriai buvo prijungtos prie stipresnių mokyklų ir gimnazijos. Anot S.Salicko, praėjusį pavasarį kiekvienoje iš šių mokyklų mokėsi vidutiniškai po trisdešimt 1-10 klasių mokinių. Esą jau tada imta kalbėti apie jų uždarymą, bet bendruomenės ir vaikų tėvai prašė mokyklas išsaugoti, žadėdami savo atžalas leisti būtent į jas.

Rajono politikai į šiuos prašymus atsižvelgė ir mokyklų neuždarė. Tačiau norint išsaugoti negausias ugdymo įstaigas iškilo būtinybė jungti po dvi ar net tris klases. S.Silicko nuomone, tai galėjo būti viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai nusprendė pervesti vaikus į kitas mokyklas.

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas gimnazijos direktoriaus V.Valvonio elgesyje jokių piktų kėslų neįžvelgia. “Ne pinigai čia svarbiausia. Reikia pagalvoti ir apie ugdymo kokybę, kuri daugelyje mažų kaimo mokyklų nėra tinkamo lygio”, - pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"