TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mažos salos vulkanas - didelė grėsmė pasauliui

2011 12 03 12:31

Po vienu didžiausių Islandijos ledynų, kelių šimtų metrų gylyje, mokslininkai pastebėjo ugnikalnio išsiveržimo požymių. Jei vulkanas prabiltų, tai būtų vienas galingiausių išsiveržimų krašto istorijoje per šimtmetį. 

Galingoji Katla, turinti dešimties kilometrų skersmens kraterį, gali sukelti katastrofišką potvynį. Jei ištirptų jo kalderą dengiantis įšalas, milijardai litrų vandens per rytinę Islandijos pakrantę nutekėtų į Atlanto vandenyną. "Užfiksuotas didelis seisminis aktyvumas. Vien per pastarąjį mėnesį Katlos kalderoje ir aplink ją įvyko apie 500 drebėjimų, tad galime spėti, jog magma pajudėjo. Tai perša mintį, kad išsiveržimas gali būti neišvengiamas", - sakė Fordas Cochranas, Islandijos ekspertas iš "National Geographic". 

Mokslininkai stebi teritoriją nuo liepos 9 dienos, kai vulkanas nerimo ir greičiausiai įvyko nedidelis išsiveržimas. Tuomet vanduo taip pat nedaug pakilo, bet buvo nuplautas tiltas nuo pagrindinio Islandijos kelio. Dėl to dalis gyventojų kelioms dienoms liko atkirsti nuo likusios salos dalies. "Liepos 9 diena - Katlos naujo bruzdėjimo pradžia. Negalime atmesti galimybės, kad gali įvykti ir didesnis išsiveržimas. Katla yra labai aktyvus ir nepastovus ugnikalnis. Jo istorijoje - daug didelių išsiveržimų, kai kurie jų pridarė rimtos žalos", - sakė profesorius Pallas Einarssonas. Tačiau vulkanologams sunku pasakyti, koks anksčiau buvo regiono seisminis aktyvumas, mat šiuolaikiniai moksliniai metodai pradėti taikyti tik po Pirmojo pasaulinio karo. Žinoma tik tiek, kad Katla išsiveržia kas 40-80 metų. Tai reiškia, kad naujausias išsiveržimas kaip reikiant "vėluoja". 

Katla priklauso vulkanų sistemai, kuri apima ir Lakio kraterius. 1783 metais jie išsiveržė vienas po kito. Gamtos kataklizmas truko aštuonis mėnesius, o pelenų, vandenilio fluorido ir sieros dioksido buvo tiek, kad nusinuodijo kas penktas salos gyventojas ir pusė galvijų. "Tas išsiveržimas pakeitė Žemės klimatą. Žmonės kalba apie branduolinę žiemą - tuomet per išsiveržimą buvo pagaminta tiek sieros rūgšties lašelių, kad planeta gerokai atvėso, daugybėje pasaulio kraštų kilo badas. Belieka tikėtis, kad šį kartą nebus nieko panašaus!" - tvirtino F.Cochranas. 

Bėda ta, kad mokslininkai nežino, ko laukti. Kaip aiškina profesorius P.Einarssonas, visi vulkanai skirtingi, o jų būsena gali netikėtai pasikeisti. Anot jo, pasekmės priklauso ir nuo išsiveržimo, ir nuo kitų išorinių veiksnių. "Palyginkime pastaruosius du išsiveržimus Islandijoje - 2010 metų Ejafjadlajokudlio ir 2011 metų Grimsviotno. Pernykštis išsiveržimas, sutrikdęs visą oro eismą virš Europos, buvo gana mažas, tačiau dėl neįprastos magmos sudėties, užsitęsusio išsiveržimo ir oro jis sukėlė labai daug problemų. Grimsviotno išsiveržimas buvo kur kas stipresnis, atsižvelgiant į išmestą medžiagų kiekį. Jis tęsėsi vos savaitę, pelenai atmosferoje gana greitai išsisklaidė. Tad stipriau pakenkė nebent ūkininkams pietryčių Islandijoje, jiems vis dar tenka likviduoti padarinius", - analizavo profesorius. 

Žinoma, vulkanai nuolat išsiveržia visame pasaulyje. Mokslininkams ypač didelį nerimą kelia povandeninis ugnikalnis Kanarų salose. Tačiau Islandija yra išskirtinis atvejis, ji išsidėsčiusi ant dviejų tektoninių plokščių, tai vienintelė vieta visame pasaulyje, kur Atlanto įskilimas iškilęs virš vandenyno. "Tai reiškia, kad iš tiesų gali matyti, kaip plyšta žemės pluta. Ten fiksuojamas didelis vulkaninis, seisminis aktyvumas. Be to, tai vyksta gana dideliame aukštyje, o Islandija, be kita ko, yra ir trečia pasaulyje pagal apledėjimo mastą", - sakė profesorius. Dar didesnę grėsmę kelia klimato kaita - per pastaruosius dešimtmečius ledo sluoksnis gerokai suplonėjo ir aptirpo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"