TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Medininkų pelėdžiukas jau tupi ant šakos

2012 08 17 11:22
Jūratės Mičiulienės nuotraukos/Nors ir storų pilies sienų apsupty, tačiau ant žemės pelėdžiukui nesaugu.

Senų drevėtų medžių apsuptos Medininkų pilies kieme pastebėtas pelėdžiukas užminė daug mįslių ir visko mačiusiems ornitologams.

Kai išvydau ant žolės tupintį ir vos metrą pažeme paskrendantį pelėdžiuką, nieko apie jų gyvenimo "grafikus" ir būdą nenutuokdama, pamaniau, kad tai natūralu, kad jauniklis taip mokosi skraidyti. Tačiau kai apie tai papasakojau ornitologui, Žuvinto rezervato direktoriui Arūnui Pranaičiui, jis aiktelėjo: "Negali būti! Rugpjūčio vidurys, visi šių metų naminių pelėdų jaunikliai jau gerai skraido."

"Pelėdžiukas visiškai sveikas", - džiaugėsi D.Musteikis.

Kas padės?

Gamtininkas patarė pelėdžiuką įkelti į medį, nes ant žemės jam pavojinga - skanus ir kaimo katinams, ir kiaunėms. Ėmiau ieškoti specialistų, kurie mokėtų tai padaryti. Gyvūnų globos draugija, pasirodo, tik katėmis ir šunimis užsiima. Ornitologų draugijos telefonu apie 16 valandą niekas neatsiliepė, o jokio budinčio numerio nėra.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas neslėpė, kad šiuo metu šalyje situacija tokia, jog kai reikia gelbėti kokį žvėrelį ar paukštelį, žmonės skambina jiems. "Tik entuziastai tokiu atveju gali pagelbėti", - sakė jis ir patarė kreiptis į ornitologą, paukščių žieduotoją, tikrą gamtos mylėtoją Darių Musteikį, šiemet iš prezidentūros kiemo į Neries vandenis išvedusį didžiąją dančiasnapę su mažyliais. Ornitologas be svarstymų sutiko padėti ir jau po pusvalandžio jo automobiliu riedėjome Medininkų link. D.Musteikio nuomone, neteisinga manyti, kad gamta visada pati susitvarko su savo problemomis. "Jei tik galima padėti, reikia taip ir daryti. Pavyzdžiui, prezidentūros dančiasnapės atvejis. Šie paukščiai peri medžiuose, o kai vaikai iš jo iššoka, juos veda iki artimiausio vandens telkinio. Ar pati dančiasnapė Vilniaus gatvėmis būtų nuėjusi iki upės?" - klausė D.Musteikis.

Pily - daug pelėdų

"Tačiau kas čia per stebuklas, tikrai negaliu suprasti, - važiuojant Medininkų link apie rugpjūtį dar neskraidantį pelėdžiuką svarstė ornitologas. - Pelėdų jaunikliai pasirodo maždaug balandžio 25 dieną, gegužės vidury palieka uoksus arba inkilus. Kadangi dienomis beveik nieko nemato, sutūpę laikosi ant šakų, o naktimis karstosi, "blūdinėja" po medžius, cypia, prašo maisto. Birželio pabaigoje - liepos pradžioje, kai užauga plasnojamosios plunksnos, jaunikliai jau gerai skraido, tačiau kartu su tėvais laikosi dar iki lapkričio, kol patys išmoksta medžioti."

Pilies sargas Tadeušas Križanovskis parodė seną klevą šalia vartų. "Čia jų drevė. Matydavome, kai temstant iš jos išskrisdavo pelėdos. O dabar naktimis čia labai daug jų skraido, ūbauja. Tik niekur pelėdžiuko neišvežkit, čia tikrai jo tėvai yra", - rūpestingai paprašė jis.

Įsikuria arčiau žmogaus

Lengvai tinklelio samteliu pagavęs ant žemės tebetupintį paukštį D.Musteikis apžiūrėjo jo sparnus. "Visiškai sveikas, nesužeistas, sparnai nelūžę, neišnarinti, pilvas pilnas, vadinasi, tėvų maitinamas, - teigė gamtininkas. - Tik vieno sparno plasnojamosios plunksnos dar ne visai užaugusios, todėl ir nepaskrenda."

Stebėjausi, kad pelėdžiukas visai nesibaidė, nespurdėjo, vos ne kaip kačiukas ramiai jautėsi ornitologo rankose, kai buvo sužieduotas. "Apskritai naminės pelėdos (o čia - jų jauniklis) nėra baikštūs paukščiai. Jų net pavadinimas toks - naminės. Jos mėgsta įsikurti arčiau žmonių, nes kur ūkis, javų laukai, bus ir pelių, pelėnų, kurmių, kuriais minta. Aukštaitijoje teko matyti net senuose kluonuose, daržinėse perinčias. O mano viena "pažįstama" pelėda inkile Verkių parke jau ne vienus metus peri visai šalia judraus kelio", - pasakojo D.Musteikis.

Vėlyvas vaikas

"Labai keista, - apžiūrinėdamas gražuolį pelėdžiuką sakė gamtininkas. - Iš drevės jis bus išlipęs maždaug prieš mėnesį, liepos vidury, kai įprastai tai turėjo būti padaręs prieš du mėnesius. Labai vėlyvos vados jauniklis. Mano praktikoje tokio vėlyvo dar nė karto nepasitaikė."

Sužieduotą paukštį ornitologas išnešė iš pilies kiemo ir įkėlė į seną medį. Tvirtai įsikibęs keturiais aštriais nagais jis ir liko tupėti. "Taip vienoje vietoje gali ir visą dieną ištūnoti, o vakare pradės rėkauti, maisto prašyti. Tėvai pagal šiuos garsus jį susiras, tikrai nepaliks. Su juo viskas bus gerai. Rudenį reikės atvežti ir šalia pilies medžiuose įkelti kelis inkilus, juose pelėdoms bus saugiau ir sausiau perėti", - teigė D.Musteikis.

Kitą dieną, pasikonsultavęs su kolegomis ornitologais, D.Musteikis apie šį išskirtinį atvejį svarstė toliau: "Kadangi vieno jo sparno plasnojamosios plunksnos jau visiškai užaugusios, o kito - ne, gali būti, kad kada nors anksčiau kiaunė jam buvo beaugančias nuplėšusi, o dabar pavėluotai auga naujos. Tačiau negaliu teigti, kad buvo būtent taip. Dabar jokių pažeidimų nematyti. O gal kokių nors genetinių sutrikimų turi, kad sparnai nevienodai vystosi. Tačiau jis atrodo sveikiausias paukštis. Kodėl toks vėlyvas? Irgi neaišku. Gal labai jaunų tėvų. Gamtoje būna visokių stebuklų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"