TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Medžiais rūpinsis "daktarai"

2010 11 12 0:00
Mingėlos ąžuolo kamiene žiojėjančią drevę gairina vėjai, tačiau taip yra sveikiau. Užcementavus kauptųsi drėgmė.
VSTT archyvo nuotrauka

Po lietingo savaitgalio ateinančios savaitės pradžia žada būti sausa. Ir šalčių dar nematyti.

Kaip pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologinių prognozių vyresnioji sinoptikė Judita Liukaitytė, šiltas ruduo tikrai dar išliks iki kitos savaitės vidurio. "Kas bus vėliau, nežinia. Patikimos prognozės sudaromos tik penketui dienų, - sakė ji. - Naktimis temperatūra taip pat bus teigiama."

Dešimt šimtamečių

Kol kas gražūs rudeniški orai palankūs ne tik sodininkams (pats laikas prieš žiemą nuo graužikų aprišti medelius), bet ir vertingų saugomų medžių apžiūrai. Lietuvoje pradėti vykdyti dešimties medžių senolių, kurie yra valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai, priežiūros darbai. Šiems senoliams - Stelmužės, Adamavo, Buivėnų, Glitiškių, Mingėlos, Mukulių, Tverečiaus ąžuolams, Liepai Motinėlei, Lietuvio ir Storajai Klaipėdos liepai - daugiau kaip keli šimtai metų. Kartais atrodo, kad tokie šimtamečiai, sugebėję taip ilgai žaliuoti, yra nemirtingi. Tačiau juos apžiūrėję arboristai (medžių priežiūros specialistai) susirūpinę: jei nieko nebus daroma, šie galiūnai gali greitai nubarstyti paskutinius lapelius.

Natūralus gydymas

Norėdami pratęsti šimtamečių gyvenimą, gamtininkai jau atliko jų dirvožemių agrocheminius tyrimus, nustatė, kas medžiams kenkia labiausiai. "Daktarams" jau aišku, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų atkurtos pažeistos ekosistemos ir pratęstas medžių gyvybingumas.

Pasak valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialisto Giedriaus Mikalausko, anksčiau medžiais senoliais žmonės rūpinosi įvairiai: genėjo apmirusias šakas, betonavo dreves, skarda dengė pažeistas vietas, naudojo pesticidus ir medienos konservavimo priemones. Dabar specialistai įsitikinę, kad taip daryti negalima. Net ir apmirę šakos, negyva mediena yra reikalinga - ten veisiasi įvairūs medžiui reikalingi mikroorganizmai. Tad dabar medžiai bus "gydomi" laikantis artimų gamtai technologijų. Pirmiausia bus sudarytos sąlygos patiems medžiams sustiprinti savo gyvybines galias - atstatyta grunto struktūra leis labiau kvėpuoti šaknims. Pasak gamtininko, žmonės, norintys padėti šiems senoliams, turėtų suprasti, kad vaikščioti po medžiais ir trypti dirvožemį nėra gerai. Kai po šiais įžymiaisiais galiūnais pastoviniuoja šimtai turistų, poveikis akivaizdus - žemė po jais sukietėjusi tarsi asfaltas. Tad planuojama įrengti stendus, paaiškinančius kiekvienam lankytojui, kaip ir jie galėtų prisidėti prie medžių amžiaus prailginimo. Šie galiūnai teikia daug informacijos mokslui - juose matoma amžių kaita, gamtos evoliucija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"