TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Miego mokslas: paslaptys ir paradoksai

2010 09 06 0:00
M.Žakevičius prieš aštuonerius metus įsitraukė į miego tyrimus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Miegas yra labai įvairus, daugialypis ir nė viena egzistuojanti teorija neapima, nepaaiškina visko. Dar neatsakyta labai daug klausimų, todėl miegas toks įdomus ir žavi tiek paprastus žmones, tiek mokslininkus", - sakė į miego tyrimus įsitraukęs Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros doktorantas Martynas Žakevičius.

Biofizikas M.Žakevičius jau aštuoneri metai domisi miego tematika. Lietuvoje miegas apskritai mažai tyrinėjamas. Doktoranto mokslinio darbo tema susijusi su žmonių miego kokybės pojūčiu.

Ir miega, ir budi.

Žmonių miego trukmė panaši, pavyzdžiui, į kurmių, o neurocheminiai miego procesai - į žiurkių ar triušių. Miego įvairovė, kaip pasakojo doktorantas, be galo įdomi. To paties būrio gyvūnų miegas gali labai skirtis, o skirtingų būrių atstovų - būti labai panašus.

Miego mokslas tyrinėja gyvūnus nuo mažiausių pirmuonių, vabzdžių ir žuvų, tačiau tikrų miego parametrų primityviuose organizmuose, pasak M.Žakevičiaus, nėra aptinkama. Tiesiog savotiški ramybės periodai, kai jie mažiau juda, radę ramesnę vietelę, ilsisi. Mokslininkai aiškina, kad tai gali būti savotiškas poilsio miegas.

Kylant aukštyn gyvūnijos grandine nuo roplių, paukščių, žinduolių iki žmonių, sudėtingesnis bei įvairesnis darosi ir miegas. Pavyzdžiui, migruojantiems paukščiams skrendant tūkstančius kilometrų jų organizmas, pasak tyrėjo, susireguliuoja taip, kad miegas tuo metu nėra būtinas ir vėliau nepastebima kokių nors didesnių sutrikimų. Kaip parodė narvuose laikomų migruojančių paukščių tyrimai, migracijos bioritmai yra tiesiog įaugę į kraują. Kai gamtoje ateina laikas migruoti, net narvuose laikomi paukščiai miega gerokai mažiau.

Kita įdomi būriais gyvenančių paukščių savybė, kad jų smegenų pusrutuliai gali ilsėtis pakaitomis. Vienas pusrutulis miega, kitas - būdrauja. Taip yra dėl poreikio apsisaugoti nuo plėšrūnų. Jei paukščiai susispietę į būrį arba tupi grandinėle, viduriniai gali ilsėtis, o kraštinių atitinkami smegenų pusrutuliai nemiega ir tarsi budi.

Jūrų žinduolių delfinų smegenų pusrutuliai taip pat ilsisi pakaitomis, todėl gyvūnai gali plaukioti, apsisaugoti nuo pavojų ir pailsėti tuo pat metu. Ruonių elgesys, kol jie plaukioja, panašus į delfinų - pusrutuliai ilsisi pakaitomis. Vos ruoniai patenka į sausumą, viskas vėl susireguliuoja ir abu pusrutuliai ilsisi kartu. Tačiau jokios kompensacijos, kaip pasakojo M.Žakevičius, nėra. Tarsi ir nebūtų reikėję jiems to miego.

Išgyvenant sapną

Žmonių ir kai kurių gyvūnų miegas sudarytas iš pasikartojančių lėtojo ir paradoksinio miego fazių. Per vadinamąjį lėtąjį miegą lėtėja smegenų veikla ir aprimsta visos fiziologinės organizmo funkcijos. Per vadinamąjį paradoksinį miegą smegenų veikla yra tokia pat aktyvi kaip būdraujant, nors raumenys atsipalaidavę ir žmogus atrodo stipriai įmigęs.

"Didžiausia tikimybė, kad žmogus sapnuoja būtent paradoksinio miego metu, - sakė tyrėjas. - Tada beveik visi mūsų raumenys yra blokuojami smegenų, išskyrus tuos, kurie reikalingi kvėpuoti ir kai kurioms kitoms gyvybiškai svarbioms funkcijoms palaikyti. Sapnuojame ir lėtojo miego metu, tačiau jei, pavyzdžiui, atliekant tyrimą mokslininkas pažadina miegantįjį pasibaigus paradoksinio miego fazei ar jos metu, žmogus aiškiausiai, ryškiausiai, su visomis smulkmenomis papasakos, ką sapnavo."

Pasak M.Žakevičiaus, paradoksinis miegas reikalingas atminties procesams sustyguoti, kai informacija perkeliama iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį, perteklinė informacija apdorojama, nereikalinga pašalinama ir tik svarbiausia yra išsaugoma. Lėtasis miegas svarbesnis biocheminiams procesams smegenyse atkurti.

Miego sutrikimų yra įvairių: genetinių, neurologinių, psichologinių. Vieni žmonės dėl jų gali jaustis blogai, o kitiems gali pakakti ir tokio miego, koks yra. Įdomiausia, kad sutrikimų turi ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Pavyzdžiui, šuniukas bėgioja, žaidžia ir staiga nugriūva. Atsikelia, vėl nugriūva. Toks neprognozuojamas miego sutrikimas - narkolepsija, kai staigiai, nekontroliuojamai ir iš karto giliai įmingama, labai pavojingas žmonėms, nes galima užmigti net vairuojant automobilį.

"Per paradoksinį miegą mūsų raumenys yra beveik paralyžiuoti ir mes nejudame. Kai šio blokavimo dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra, t. y. raumenys gali veikti normaliai, žmogus elgiasi nekontroliuojamai, maskatuoja rankomis, kojomis. Tarkim, sapnuoja, kad bėga, ir tai gali iš tikrųjų atkartoti, - pasakojo tyrėjas. - Lygiai taip pat ir gyvūnai. Miegodamas šuo pradeda bėgti, sustoja, loja. Katės imituoja medžioklės elgseną. Tarsi iš tikrųjų išgyvena sapną. Yra ir daugiau tokių miego sutrikimų ar įdomių savybių, būdingų tiek gyvūnams, tiek žmonėms, todėl mokslininkai ir tyrinėja gyvūnus, lygina jų ir žmonių miegą."

Miego laboratorijose

M.Žakevičius VU Gamtos mokslų fakultete baigė molekulinės biologijos bakalauro ir neurobiologijos magistro studijas. Dabar studijuoja biofiziką trečiame doktorantūros kurse. Doktorantūros darbui vadovauja prof. Osvaldas Rukšėnas.

"Pirminis mano interesas buvo sapnai, - prisiminė doktorantas. - Trečiame bakalauro kurse parašiau darbą, kuo skiriasi vyrų ir moterų sapnų savybės. Tarkim, moterys sapnuoja labiau meniškus, vyrai - racionalius sapnus. Rengiau apklausas ir iš gautų rezultatų mėginau daryti išvadas. Po pirmųjų bandymų supratau, kad Lietuvoje rimčiau tyrinėti sapnus būtų labai sudėtinga, nes šia kryptimi niekas nedirba, o į užsienį važiuoti nenorėjau. Nežinau, kaip susiklostys mano karjera - ar dirbsiu toliau aktyvų mokslinį darbą, ar tik domėsiuosi šia tema, skaitysiu paskaitas, bet man ir Lietuvoje gerai. Nebent kas nors taip užkabintų, padarytų kokį nors fantastinį atradimą, tada išvažiuočiau, tarkim, į Suomiją. Ten yra stipri miego tyrimų bazė, dirba pasaulinio garso mokslininkai."

Miegui tirti reikalinga gana sudėtinga ir brangi įranga. Visoje Lietuvoje yra kelios miego tyrimų laboratorijos, kuriose žmonės, turintys miego sutrikimų, gali išsitirti. Per visą naktį fiksuojama daugybė parametrų, pavyzdžiui, elektroencefalografija, knarkimas, judesiai, kvėpavimas, pulsas, kraujo įsotinimas deguonimi ir kita. Įrašus kompiuteryje analizuoja gydytojai ir daro atitinkamas išvadas.

M.Žakevičius bendradarbiauja su sostinės Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų diagnostikos laboratorija, atitinkančia visus Europos miego tyrimų standartus. Joje tyrėjas rinko duomenis ir bakalauro, ir magistro darbams. Kelių ar keliolikos pacientų duomenų dar reikia papildomai doktorantūros darbui.

"Tokie paviršiniai, ne invaziniai, miego tyrimai nekelia žmogui pavojaus ar diskomforto ir juos galima atlikti net didelėms grupėms. Didieji pasaulio centrai taip ir daro. Ten gali būti ir po 3 tūkst. tiriamųjų per metus, - pasakojo M.Žakevičius. - Vis dėlto labiau tyrinėjami gyvūnai, nes miegui svarbūs ne tik išoriniai parametrai, kuriuos galima įrašyti, pavyzdžiui, ant galvos dedant elektrodus ar skenuojant visą žmogaus kūną, bet ir biocheminiai, molekuliniai procesai, kai norint pasiekti kuo tikslesnių rezultatų, elektrodus reikia dėti ant pačių smegenų ar daryti operacines intervencijas. Tokie invaziniai tyrimai mokslui suteikia labai daug žinių. Ieškoma gyvūnų ir žmonių smegenų struktūrų, neurocheminių procesų panašumų ir tomis analogijomis aiškinamasi, kokie procesai vyksta tiek žmogaus, tiek gyvūno organizme."

Gerai išsimiegoję

Turbūt kiekvienas žmogus galėtų pasakyti, kad vieną rytą atsikėlęs jaučiasi geriau, o kitą - blogiau. Mokslininkų iškelta hipotezė, kad svarbiausia yra miego trukmė, nepasitvirtino. Kai kam ir dešimties valandų neužtenka, o yra tokių, kurie puikiai jaučiasi, pamiegoję tik penkias ar šešias valandas. Dar buvo manyta, pasak M.Žakevičiaus, kad labai svarbi gilaus trečios ir ketvirtos stadijos lėtojo miego dalis. Nepasitvirtino ir ši hipotezė, nes skirtingi žmonės - skirtingos miego savybės. Būna ir tokių, kurie jaučiasi gerai išsimiegoję, net jei giliojo miego būna mažiau. Nors labai svarbus kraujo įsotinimas deguonimi, juo taip pat negalima visko paaiškinti. Pastaruoju metu sutelktas dėmesys į miego fragmentaciją - suskaidymą smulkiais nubudimais.

"Iš tikrųjų kiekviena miego stadija turi savotišką banginį raštą, - aiškino tyrėjas. - Kai darai įrašą, iš tų bangų, kurias matai kompiuterio ekrane, gali pasakyti, kuri miego stadija. Pirmosios stadijos bangos panašios į budraus žmogaus - smulkesnės ir nedidelės amplitudės. Antrojoje stadijoje atsiranda jai būdingos miego verpstės ir dvifazės didelės bangos. Trečiojoje stadijoje - lėtos, plaukiančios, didelės amplitudės bangos. Ketvirtojoje - jų dar daugiau. Žmogaus miegas gilėja ir vėl kyla, vėl gilėja ir vėl kyla, o visas raštas neretai būna suskaldytas smulkių nubudimų. Jie gali būti dėl įvairių priežasčių - organizmo vidaus dirgiklių ar išorinių veiksnių. Mėginame išsiaiškinti, kaip įvairių rūšių nubudimai veikia miego pojūtį iš ryto, ar yra koks nors ryšys. Pavyzdžiui, jei trečiojoje ar ketvirtojoje stadijoje pamatome įsiterpusį greitų ir mažų bangelių fragmentą, ryškiai išsiskiriantį lėtųjų bangų fone, galime sakyti, kad tai ir yra vadinamasis mikronubudimas. Jis nėra būdingas šiai stadijai, todėl išbalansuoja bendrą miego struktūrą. Gali būti, kad lemia ne kokia nors konkreti nubudimų rūšis, o bendras jų skaičius."

Gilyn į miegą

M.Žakevičiaus doktorantūros tema "Miegas - funkcijos, mechanizmai ir sutrikimai" gana plati, nes šiuo metu tyrėjas rašo ir monografiją apie miegą. Jei darbas klostysis sėkmingai, po dvejų metų daktaro laipsnis bus ginamas būtent šios monografijos pagrindu. Joje mėginama aprėpti viską apie miegą: nuo žmogaus anatomijos, neurobiologijos ir chemijos iki miego sandaros, evoliucijos, mechanizmų ir sutrikimų. Doktorantas bendradarbiauja ir su žymiąja neurologe prof. Vanda Liesiene, 1999 metais išleidusia knygą "Miego medicina". Daugiau mokslinės literatūros apie miegą lietuvių kalba, ko gero, ir nėra parašyta.

"Miegas - labai sudėtinga tyrinėjimų sritis ir nedažnai pasitaiko tokių viską apverčiančių atradimų. Aiškinamasi po truputį nuo pat praėjusio amžiaus vidurio, kai atsiradus galimybėms daryti įrašus prasidėjo išsamesni tyrimai. Ir kažin ar kada nors pavyks mokslininkams paaiškinti iki galo smegenyse vykstančius procesus ir sąveikas", - svarstė tyrėjas.

Dar nėra aišku, kokie bus ir disertacijos galutiniai rezultatai. Ne visi duomenys apdoroti, renkami papildomi. Kuo daugiau pacientų, tuo daugiau, pasak M.Žakevičiaus, atsiranda galimybių, kaip į tuos duomenis pažvelgti. Vienas dalykas akivaizdus. Bus ieškoma, kaip miego fragmentacija veikia žmogaus miego kokybės pojūtį.

"Į miego laboratoriją žmonės ateina dėl įvairių priežasčių. Vieniems būna tiesiog įdomu. Kiti nemiega ir nežino kodėl. Blogai jaučiasi. Paaiškėja, kad baisingai stringa kvėpavimas. Nustačius priežastį, galima padėti - yra atitinkamų vaistų. Ateina knarkiančių žmonių. Knarkimas gali ir nedaryti įtakos miego kokybei. Visavertiškai miegoti neleidžia neramių kojų sindromas. Nors žmogus galbūt ir nepabunda, smegenų žievė yra trikdoma, žadinama. Yra narkoleptikų, tačiau šis sutrikimas labai retas, - vardijo tyrėjas. - Žmonės blogai miega, kai juos kamuoja nerimas. Arba tiesiog pradeda jaudintis, kad negali ilgai užmigti, ir dėl to jaudulio nebeužmiega."

Tarp paprasčiausių rekomendacijų, ką reikia daryti, kad gerai miegotume, M.Žakevičius pirmiausia paminėjo gerai išvėdintas ir vėsesnes patalpas. Turėtume laikytis miego režimo - stengtis gulti ir keltis tuo pat metu, kad miegas būtų panašios trukmės. Nepatartina prieš miegą vartoti alkoholio. Nors dažnai sakoma, kad išgėrus lengviau užmigti, miego kokybė yra prastesnė, nes nukenčia gilusis miegas. O jis mums brangiausias, nes atkuriama biocheminė pusiausvyra smegenyse. Savaime suprantama, kad sunkiau bus užmigti dėl triukšmo, taip pat persivalgius arba priešingai - tuščiu skrandžiu. Nerekomenduojama prieš pat miegą ir sportuoti, nes organizmas susižadina. Atrodytų, nuvargęs greičiau užmigsi, tačiau turi praeiti bent dvi valandos, kad organizmas nusiramintų ir stabilizuotųsi kvėpavimas, pulsas, kraujotaka. Tik tada sportuojant patirtas nuovargis padės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"