TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Migruoti neskuba tik vandens paukščiai

Kaip reta ramūs, sausi ir saulėti paskutinio rudens mėnesio orai džiugina ne tik žmones. Žuvinto neskuba palikti vandens paukščiai.

Prasisklaidžius rytmečio migloms, saulės apšviestas Žuvinto ežeras labai kontrastingas: vandenys ryškiai mėlynuoja, o didžiulius ežero plotus dengiantys šviesūs švendrynai ir nendrynai jau visai nugeltę. Tik pasižvalgęs iš arčiau čia dar rasi žaliuojančių viksvų kupstų ar raudonomis uogomis šviečiančių karklavijų.

Tačiau gamtininkus šiame ežere vilioja ne kraštovaizdis, o užsilikę paukščiai. Anksti ryte, dar apgaubtos rūko garsiai klegėdamos sukyla baltakaktės ir želmeninės žąsys, jūrinis erelis išbaido pulkus didžiųjų ančių arba kiek retesnius cyplių, klykuolių ar didžiųjų dančiasnapių pulkelius. Vandens paukščiai, skirtingai nuo sausumos sparnuočių, dar visai neskuba migruoti iš tėvynės, jų gausu ne tik Žuvinte, bet ir kituose Dzūkijos ežeruose - Dusioje ar Metelyje.

Užsitęsusios skraidymo pamokos

Žuvinto simbolių - gulbių nebylių - dabar gali matyti įvairiausiose vietose. Paukščiai renkasi ežero atvirumas dėl labai svarbios priežasties. Tik dabar prasidėjo gulbiukų skraidymo pamokos. Be jokios abejonės, gulbė yra rūšis, kurios jaunikliai paskiausiai iš visų paukščių pradeda skraidyti. Spalio pabaiga ar net pirmos lapkričio dienos yra įprastas, nė kiek ne per vėlus terminas pirmajam gulbiukų skrydžiui.

Tada kur kas dažniau nei įprasta danguje pamatai gulbes - pirmiau senes, skatinančias kilti jauniklius, o po kurio laiko ir jaunąją kartą, nenustygstančią vietoje. Nepratusiems skraidyti gulbiukams tankesni švendrynai trukdo pakilti. Todėl dabar gulbės ir laikosi ežero atvirumose.

Iš šiaurės neskuba pas mus

Jau nebepamatysi virš ežero būrių migruojančių kikilių, varnėnų. Kur kas retesnės tapo pempės, perkūno oželiai, sunyko pulkai dirvinių sėjikų. Jei užsiliko viena kita kielė ar raudonuodegė, tai tik per klaidą. Rudenines paukščių migracijas paprastai baigia varniniai paukščiai - kuosų, kovų pulkai. Jie bei kėkštų būreliai iki šiol gan gausiai mirguliuoja.

Gamtininkų užrašuose - dar tik patys pirmi migrantai iš šiaurės. Beveik prieš mėnesį pasirodė tūbuotieji suopiai, javinės lingės ar startsakaliai. Tačiau visų kitų įprastų mūsų žiemų paukščių vis dar nematyti. Nenuostabu, nes kaip niekad šilti ir ramūs rudeniniai orai sparnuočių į žiemavietes negena. Tik zylių pulkeliai jau dairosi maisto sodybose, šniukštinėdami po nesugrėbtus lapus ar sodų patvorius.

Šermukšnių raškytojai

Peržvelgus dešimtmečius Žuvinte registruotų žiemai atplasnojančių sparnuočių sąrašus matyti didžiulė pirmųjų registracijos datų įvairovė: kartais į mūsų krašto žiemavietes jie patraukia spalį, o būna, kad ir tik gruodžio mėnesį. 1998 metais pirmi kuoduoti svirbeliai užplūdo rugsėjo 9 dieną, tada stebėjomės, kaip tie vinvyčių uogų šermukšnių ir gudobelių raškytojai nepaprastai vikriai sugebėjo gaudyti tuo metu dar gausiai skraidžiusius vabzdžius.

Lapkritis yra įprastas mėnuo, kai pasirodo ne tik svirbeliai, bet ir sniegstartės, juodagalvės sniegenos, sodus ima lankyti smilginių strazdų pulkai. Dar vėliau, gruodžio mėnesį ar net sausį, stebime gausesnius žiemojančių raguotųjų vieversių pulkelius. Tik jei tokie šilti orai tęsis ilgiau, neverta skubėti ieškoti šių žiemos svečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"