TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mikrobų kolekcija su garantuota apsauga

2015 04 15 6:00
Jaunojo tyrėjo Povilo Kavaliausko svarbiausias tikslas - įveikti infekcines ligas.  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ypatingais gebėjimais dar mokykloje stebinantiems vaikams ne visada pavyksta juos įtvirtinti gyvenime. Povilas Kavaliauskas, pirmasis iš Lietuvos moksleivių pripažintas Europos geriausiu jaunuoju mokslininku, jau ketvirti metai kuruoja mikrobiologijos sritį modernioje antro biologinės saugos lygio laboratorijoje, nors jaunajam tyrėjui - tik dvidešimt dveji metai.

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos abiturientas P. Kavaliauskas 2011 metais tapo Europos geriausiu jaunuoju mokslininku už darbą, kuriame įrodė, kad vabzdžiai, ypač naminės musės, geba platinti antibiotikams atsparius infekcinių ligų sukėlėjus net ir mūsų klimato juostoje. Dabar vaikinas studijuoja molekulinę biologiją Vilniaus universitete (VU) ir domisi mikrobais, galinčiais sukelti ištisas epidemijas.

"Palikau muses jau seniai, - juokėsi VU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros trečiakursis. - Tyrinėju tam tikras mikrobų grupes - legioneles ir antibiotikams atsparius mikroorganizmus. Prisidedu tiriant patogeninių bakterijų judėjimą Lietuvoje. Savo bakalauro darbui tikiuosi pabaigti nacionalinį legionelių pasiskirstymo žemėlapį. Kartu su informacinių technologijų specialistais sukurta interaktyvi programa būtų naujas įrankis gydytojams tiksliau atpažinti ir gydyti ligą, prognozuoti jos eigą. Atsivėrę tam tikrą puslapį jie matytų, kokio lygio atsparumas antibiotikams ir kiti veiksniai, lemiantys mikrobų invaziją bei pavojingumą, cirkuliuoja įvairiuose Lietuvos regionuose."

Triguba patikra

P. Kavaliauskas įstojo į VU žinodamas, kad turės laboratoriją, kur galės atlikti tik jį dominančius tyrimus. Europos geriausiam jaunajam mokslininkui, ne vienus metus dirbusiam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mikrobiologijos katedros laboratorijoje, baigus mokyklą buvo patikėta dirbti sostinėje įkurtoje pagal Europos Sąjungos projektą nepriklausomoje mikroorganizmų kultūrų tyrimų laboratorijoje.

Antro biologinės saugos lygio laboratorija turi modernią tyrimų įrangą. Brangiausias prietaisas - fluorescencinis mikroskopas, leidžiantis tirti biologines sistemas ląstelės lygiu. Triguba patikra garantuoja tyrėjo saugą ir jokios šiukšlės, iškeliaujančios iš laboratorijos patalpų, nekelia pavojaus aplinkai. Visi daiktai, turėję kontaktą su bakterijomis, yra termiškai apdorojami, specialus prietaisas ypač aukšta temperatūra sunaikina bet kokią gyvybę. Nebereikalingos bakterijos, esančios specialiame maiše, keliauja į autoklavą, kad taip pat būtų sunaikintos. Jei su mikrobais būtų elgiamasi netinkamai, kiltų tam tikrų infekcinių ligų grėsmė.

Tyrimams bakterijos išskiriamos iš aplinkos, pavyzdžiui, vandens, dirvos mėginių. Jau surinkta nemaža mikroorganizmų kultūrų kolekcija. Ji leidžia tirti mikrobus turint didelę jų imtį. Jaunasis tyrėjas dalijasi sukauptomis bakterijomis tyrimams atlikti ir su kompetentingomis mokslo institucijomis.

Sizifo darbas

"Šiuo metu dirvos mėginiuose ieškau legionelių, taip pat bakteriofagų, t. y. tam tikrų virusų, kurie užkrečia legioneles ir jas sunaikina. Galbūt tokius bakteriofagus būtų galima panaudoti legioneliozei gydyti arba legionelių kontrolei, - pasakojo P. Kavaliauskas. - Tyrinėju Pontiako karštligės sukėlėją Legionella pneumophila (dažnai dušuose gyvenančios legionelės), taip pat hospitalinių, t. y. ligoninėje įgytų, infekcijų sukėlėjus, tokius kaip auksinis stafilokokas, Klebsiella pneumoniae ir kitos bakterijos. Jų bijo visas pasaulis, bet mažai kas nori tyrinėti."

Jaunasis mokslininkas siekia nugalėti infekcines ligas: sukurti naujų vaistų, susekti esamų ligų migravimą aplinkoje. Antibiotikų era baigiasi. Vis daugiau bakterijų įgyja atsparumą jiems. Gali nelikti kuo gydyti, nes mikroorganizmai greitai mutuoja ir tampa atsparūs kur kas greičiau, nei galima sukurti naujus vaistus. Nors atrodytų Sizifo darbas, pasak P. Kavaliausko, reikia vis tiek bandyti kaip nors pagerinti padėtį.

Trečio kurso studentas ištisus vakarus praleidžia mikroorganizmų tyrimų laboratorijoje. Čia išauginamos bakterijos, išskiriama genetinė medžiaga. Tolesni genetinės medžiagos tyrimai atliekami VU Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros laboratorijoje. Darbui vadovauja prof. Edita Sužiedėlienė.

"Tikiuosi, kad visi ketverių metų tyrimai, atlikti laboratorijoje ir universitete, suguls į galutinį bakalauro darbą, - sakė P. Kavaliauskas. - Pagrindinis jo tikslas - nustatyti legionelių molekulinę epidemiologiją, t. y. kokios tų bakterijų "pusseserės" cirkuliuoja Lietuvoje, koks jų atsparumas antibiotikams ir kas jį lemia. Jei žinosime, kokie molekuliniai mechanizmai lemia vienokį ar kitokį atsparumą antibiotikams, galėsime su tuo kovoti."

Kartu rengiamos ir dvi mokslinės publikacijos iš infekcinių ligų tyrimų srities. Jaunasis tyrėjas tikisi, kad iki bakalauro studijų pabaigos jos bus publikuotos rimtuose mokslo žurnaluose.

Pasaulio žemėlapyje

Magistrantūros ir doktorantūros studijas P. Kavaliauskas planuoja tęsti užsienyje. Pasisems naujų žinių kitose pasaulio mokslo įstaigose ir grįš. Lietuvoje mėgins įkurti nepriklausomą infekcinių ligų tyrimų centrą.

"Kodėl, pavyzdžiui, Lietuva negali būti viena tų šalių, kurios tiria Ebolos virusą ar atranda vaistą nuo ŽIV?! - svarstė VU studentas. - Mano vizijoje - pasaulinio lygio centras, kuris galėtų daryti tokius darbus. Skirtingos tyrėjų grupės kartu dirbdamos greičiau pasiektų rezultatų."

P. Kavaliauskas kasmet važiuoja į stažuotis į tokius pasaulio mokslo centrus kaip Pasteuro institutas Paryžiuje ar Heidelbergo universitetas Vokietijoje. Medicinos studentų organizacijų ar akademinės bendruomenės kvietimu Turkijoje, Švedijoje, Vokietijoje skaitė paskaitas apie atliekamus infekcinių ligų tyrimus. Prisideda ir ugdant būsimuosius gydytojus ar mokslininkus Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, nes yra įsitikinęs, jog reikia sudominti vaikus nuo pat mažens, kad iš jų išaugtų geri specialistai.

"Gaila, kad Lietuvoje nesuprantama, jog infekcinės ligos kelia didelę grėsmę ir į jų tyrimus reikia investuoti. Pasaulis tai daro. Pavyzdžiui, kasmetiniame pasaulio tuberkuliozės pasiskirstymo žemėlapyje Lietuva yra įkaitusio metalo raudonumo taškas dėl atsparios tuberkuliozės. Bakterijos įgyja atsparumą, nes gydymo kursas dažnai nebaigiamas", - teigė pašnekovas.

Tačiau Lietuvoje nėra sąlygų tirti tuberkuliozę. Tokiems tyrimams reikėtų trečio biologinės saugos lygio laboratorijos, nes bakterijos labai pavojingos. Užtenka įkvėpti šimtą bakterijų ląstelių, kad užsikrėstum. Žmogus, sergantis atvira tuberkulioze, per dieną aplinkoje paskleidžia milžinišką jų kiekį.

Studentas nieko nesupranta

P. Kavaliauskas prisiminė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai juokaudavo, jog į jį persikūnijo Louis Pasteuras, XIX amžiaus prancūzų mikrobiologas ir imunologas. Taip entuziastingai dar moksleivis buvo įsitraukęs į savo tyrimus.

"Kad ir kaip juokingai skambėtų, infekcinės ligos, jų tyrimai tampa mano gyvenimo dalimi, - sakė mikrobiologijos studentas. - Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia įdėti daug darbo. Kelias kaip ir visų - tai duobėtas, tai lygus. Vieną dieną patenki į duobę ir nežinai, ką daryti, kodėl reakcijos nevyksta, kitą dieną jau sekasi ir kitaip viską matai. Į priekį stumia domėjimasis ir noras pakeisti dabartinę apverktiną padėtį infekcinių ligų srityje, kai beveik nebeturime vaistų, kuo gydyti. O labiausiai trukdo siekti savo tikslų tokie pasakymai: esi studentas ir nieko nesupranti. Bet kuriuo atveju, manau, nesvarbu, kas esi - studentas ar profesorius, viskas priklauso nuo darbų, kuriuos darai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"