TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Milijardieriai pasiryžę finansuoti išteklių gavybą asteroiduose

2012 04 24 14:48

Interneto paslaugų milžinės "Google Inc." vadovai Larry Page'as ir Ericas Schmidtas bei kino kūrėjas Jamesas Cameronas pasiryžę kartu su kitais turtingais verslininkais finansuoti projektus, kurių tikslas - brangiųjų metalų ir retųjų mineralų išteklių žvalgymas bei gavyba netoli Žemės skriejančiuose asteroiduose, antradienį pranešė šią iniciatyvą įgyvendinanti bendrovė.

Bendrovė "Planetary Resources", įsikūrusi Vašingtono valstijos mieste Belvju, pirmiausiai sieks sukurti ir parduoti itin pigų kibernetinį zondą tyrimų misijoms.

Tikimasis, kad per ateinančius dvejus metus demonstracinis aparatas bus paleistas į orbitą aplink Žemę, sakė bendrovės įkūrėjai Peteris Diamandisas ir Ericas Andersonas.

"Planetary Resources" siekia atverti kelią komercinei išteklių telkinių žvalgybą tolimajame kosmose, panašiai kaip P.Diamandiso įkurta "Ansari X" premija, kurios vertė 10 mln. dolerių paskatino sukurti pirmuosius sėkmingus komercinius kosminius laivus.

Premiją, kuri sužadino atsirandančią komercinių pilotuojamų kosminių skrydžių pramonę, buvo įteikta 2004 metais bendrovei "Scaled Composites", kurios privačiai sukurtas pilotuojamas erdvėlaivis "SpaceShipOne" tapo pirmuoju, pakilusiu virš Žemės atmosferos.

Komercinius suborbitinius skrydžius planuojama pradėti vėliau šiais metais.

"Planetary Resources" pirmaisiais užsakovais tikriausiai taps valstybinės mokslinių tyrimų agentūros, tokios kaip JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), taip pat privatūs tyrimų institutai.

Tačiau bendrovė tikisi per 5-10 metų pereiti nuo Žemės orbitoje skriejančių stebėjimų aparatų pardavimo prie kosminių išteklių žvalgymo paslaugų. Ji planuoja pradėti naudingųjų išteklių gavybą kai kuriuose iš tūkstančių asteroidų, kurie reguliariai praskrieja palyginti netoli Žemės.

Ne visų šių misijų tikslas bus pargabenti į Žemę brangiųjų metalų ir mineralų. "Planetary Resources" planuoja asteroiduose ieškoti ne vien platinos ir kitų brangiųjų metalų, bet ir vandens, kuris leistų įkurti orbitines degalų papildymo bazes. Pastarosios praverstų NASA ir kitiems, planuojantiems kibernetinių zondų ir astronautų skrydžius į tolimąjį kosmosą.

"Žvelgiame į tolimą perspektyvą. Nesitikime, kad ši bendrovė per naktį iškovos finansinę pergalę. Tam prireiks laiko", - E.Andersonas sakė duodamas interviu naujienų agentūrai "Reuters".

Pagrindinio pelno, kurio tikimasi sulaukti po kelių dešimtmečių, šaltiniu veikiausiai taptų platinos grupės metalų ir retųjų mineralų gavyba asteroiduose.

"Atsigręžus į istorinę perspektyvą, (tampa aišku), kad žmonija daugiausiai investuoti į žvalgymą ir transportą itin skatindavo ištekliai - ar europiečiai būtų ieškoję prieskonių gabenimo kelių, ar amerikiečiai naujakuriai būtų žvelgę į vakarus, ieškodami aukso, naftos, medienos arba žemės", - aiškino P.Diamandisas.

"Planetary Resources" taip pat atsisakė pateikti detalių, kaip ir kada galėtų prasidėti išteklių gavyba asteroiduose.

Pasak P.Diamandiso, viename 30 metrų ilgio asteroide gali slypėti 25-50 mlrd. dolerių vertės platinos ištekliai, vertinant dabartinėmis kainomis.

Šiuo metu apie 20 darbuotojų turinčios "Planetary Resources" direktorius yra buvęs NASA skrydžių į Marsą programos vadovas Chrisas Lewicki. Ši bendrovė buvo įkurta prieš maždaug trejus metus, tačiau iki šiol savo veiklos neafišavo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"