TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ministerijos neskuba teikti užsakymų mokslininkams

2006 06 19 0:00
"Sieksime skatinti valstybės tarnautojų ir mokslininkų susikalbėjimą", - teigė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius Sigitas Renčys.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Tik 5 ministerijos iš 13 atsiliepė į Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo kvietimą inicijuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, kuriems finansuoti numatyta skirti 1,470 mln. litų. Tai verčia susirūpinti, ar panaudojamas šalies mokslinis potencialas žinių visuomenei kurti ir ekonomikos konkurencingumui didinti.

Palaikydamas Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvą Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas šių metų pradžioje pasiūlė ministerijoms užsakyti mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus, kurie būtų svarbūs įgyvendinant valstybės numatytus prioritetus kuriant žinių visuomenę ir didinant ekonomikos konkurencingumą. Šiems projektams Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas numatė skirti 1,470 mln. litų. Kaip prioritetiniai būtų pripažinti kelių ministerijų bendri projektai. Ministerijos turėjo įsipareigoti iš savo lėšų skirti 30 proc. projektui reikalingos sumos. Tik 5 iš 13 ministerijų atsiliepė į šį kvietimą ir pateikė temas. Prašoma paramos suma net puse milijono litų didesnė, negu fondas buvo numatęs šiemet skirti mokslo projektams.

"Mokslui skirti pinigai bus išnaudoti, tačiau ministerijų pasyvumas verčia nerimauti: arba nepasitikima šalies mokslo galimybėmis, arba ministerijoms nereikia mokslo tyrimų. Sunku patikėti, kad joms reikia inovacijų, negalima tikėtis giluminio požiūrio į mokslo naujoves", - svarstė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius dr. Sigitas Renčys. Pasak jo, fondui, kuris atsakingas už Lietuvos mokslo politikos įgyvendinimą, valstybės tarnautojų pasyvumas kelia nerimą. Ar tinkamai panaudojamas šalies mokslinis potencialas siekiant valstybės užsibrėžtų tikslų - kurti žinių visuomenę, didinti ekonomikos konkurencingumą? Lietuvoje yra daugiau kaip 5 tūkst. mokslininkų, iš jų apie 800 - aukščiausio lygio mokslininkai, galintys atlikti ekspertizes, įsigilinti į užsakovo poreikius. Pavyzdžiui, medicinos srityje vykdomi europinio, pasaulinio lygio fundamentiniai tyrimai kamieninių ląstelių, genomikos ir kitose srityse. Šalies mokslo potencialas yra daug didesnis nei ministerijų poreikis mokslo darbams, nes paraiškose nurodyti projektai apima tik kelias mokslo sritis - technologijų, biomedicinos, socialinių mokslų.

Kai yra įdirbis

Pasak dr.Renčio, aktyviausiai į kvietimą atsiliepė ministerijos, kurios nuo seno bendradarbiauja su mokslininkais. Net 8 temas pateikė Žemės ūkio ministerija, po dvi - Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Kai kurie projektai tęstiniai, juos įgyvendinti planuojama per 3 metus ir finansavimas planuojamas 2006-2008 metams. Pavyzdžiui, vienas iš tęstinių projektų yra Žemės ūkio ministerijos inicijuotas "Vaisių ir uogų kokybės parametrų modeliavimas Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis siekiant išsaugoti ir praturtinti jų vertingąsias maistines savybes". O projektą "Padidintos biologinės vertės ir aukštos vartotojiškos kokybės maisto produktų kūrimas bei jų gamybos plėtojimas" pasiryžo įgyvendinti dvi ministerijos - Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos.

Šioms ministerijoms Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo kvietimas inicijuoti užsakymus mokslininkams nebuvo netikėtas. "Daug metų bendradarbiaujame su mokslininkais. Užsakome jiems tyrimus, formuojame mokslo tyrimo programas. Visuomeninės organizacijos, ministerijos departamentai padeda nustatyti, kokiose srityse reikia mokslo indėlio", - pasakojo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Virginija Žoštautienė. Pasak pašnekovės, 2005 metais ministerija iš kaimo rėmimo fondo mokslo tyrimų darbams skyrė 2,9 mln. litų, tiek pat ir šiemet. Labai pravers ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansinė parama.

Nėra tikrumo

Nė vieno projekto nepateikė ministerijos, kurių struktūroje yra mokslo darbus atliekančių padalinių. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija nepateikė nė vienos paraiškos, nors jai priklauso ir Aplinkos apsaugos agentūra, ir Jūrinių tyrimų centras. "Ministerijų pasyvumas rodo, kad Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo kvietimo sąlygos joms buvo nepriimtinos. Temas reikėjo rengti paskubomis ir dideliems projektams, o garantijų, kad jie gaus finansavimą, nebuvo jokių. O kad galėtume pateikti mokslininkams užsakymą būtiniems, dažnai tęstiniams darbams (sukaupti palyginamus duomenis), reikia turėti garantuotą finansavimą. Negalime rizikuoti, laukti", - aiškino Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Liutauras Stoškus.

Perspektyvos

"Kvietimas inicijuoti užsakymus mokslininkams buvo savotiškas testas, leidžiantis pasitikslinti, ar kasdienybės rutina netrukdo valstybės tarnautojams domėtis mokslo pasaulio naujovėmis, ar jie turi galimybę pažvelgti į procesus plačiau", - sakė dr.Renčys. Pasak jo, šie metai yra gana sunkūs, nes reikia užbaigti pradėtus įgyvendinti projektus ir planuoti darbus bei lėšas ateičiai. Rengiami nauji mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetai 2007-2010, ar net 2013 metams. Šiemet baigiama įgyvendinti Aukštųjų technologijų plėtros programą, kurią administravo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė, kuriai vadovavo akademikas Eduardas Vilkas, jau parengė Aukštųjų technologijų plėtros 2007-2013 metų programos patvirtinimo projektą. "Tikimės, kad iki rudens prioritetinės kryptys bus patvirtintos", - vylėsi dr.Renčys.

Pasak jo, svarbu iškelti problemas, skatinti valstybės tarnautojų ir mokslininkų susikalbėjimą. "Kvietimą (konkursą dėl paramos) pakartosime kitąmet. Sieksime, kad šalies mokslo potencialas būtų išnaudotas, kad bendras darbas, bendri tikslai verstų mąstyti globaliau, derinti ministerijų tarpusavio interesus. Ministerijos iš anksto gali planuoti lėšas projektams įgyvendinti", - sakė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo vadovas dr.Renčys.


Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"