TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ministras mokykloms numato daugiau galių

2013 08 22 6:00
Dainius Pavalkis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio ateities mokyklos vizija – kokybiškas ir visiems prieinamas švietimas. Bet kad šios vizijos įgyvendinimas nenueitų skirtingais keliais, būtinas visos bendruomenės susitarimas.

D.Pavalkis sako, kad iš valdžios „centro“ nuotoliniu būdu siunčiami nurodymai ugdymo kokybės kaimų ar miestų mokyklose nepakels, todėl pačioms mokymo įstaigoms ir jų steigėjoms, savivaldybėms, numatoma suteikti daugiau galių. Rugsėjo 1-ąją, sekmadienį, minint Mokslo ir žinių dieną, ministras moksleivius ir jų šeimas ragina praleisti drauge.

Į „Lietuvos žinių“ skaitytojų ir moksleivių tėvų klausimus apie netrukus prasidėsiančius naujus mokslo metus bei švietimo aktualijas atsako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis.

Sekmadienis – šeimos šventė

- Rugsėjo 1-oji – čia pat. Beje, kokia diena šįmet labiau tiktų mokslo metų pradžiai – rugsėjo 1-oji ar 2-oji?

- Kiekvienos mokyklos bendruomenė gali nuspręsti, kada rengti mokslo metų pradžios šventę – sekmadienį ar pirmadienį. Kai kurios savivaldybės priėmė sprendimą visose jų mokyklose mokslo metus pradėti tą pačią dieną. Sekmadienis puikiai tinka šeimos šventei, ar ji būtų mokykloje, ar namie. Tai gera proga tėvams ir vaikams pabūti kartu, pasikalbėti apie laukiančius mokslo metus, vaikų svajones, siekius, norus.

Realybė tokia, kad tėvai mažai dalyvauja savo atžalų ugdyme, o juk nuo jų domėjimosi labai priklauso ir vaiko mokymosi sėkmė. Jei kasdienybėje sunku atrasti laiko ilgesniems pašnekesiams apie mokyklą, ši mokslo metų pradžia dovanoja tokią galimybę.

- Kiek iš viso šįmet veiks mokyklų? Ar visur jau baigtas jų remontas?

- Šiemet veiks panašus skaičius mokyklų kaip pernai – daugiau kaip 1200. Mokyklų remontu rūpinasi jų steigėjos savivaldybės. Tačiau net ir tais atvejais, jei kur nors nebus spėta didesnio remonto baigti iki mokslo metų pradžios, vykstantys darbai neturėtų trukdyti ugdymo. Pamokos privalo vykti.

- Kiek šiais mokslo metais geltonųjų autobusų važinės po šalies miestus, miestelius ir kaimus? Ar šįmet mokyklinių autobusų parkas bus atnaujinamas?

- Taip, prieš rugsėjo 1-ąją savivaldybėms bus perduoti dar 42 devyniolikos vietų autobusai. Iš viso mokinius vežios 645 mokykliniai autobusai. Mokyklinis transportas skirtas ne tik vežti vaikus į mokyklas ar namo, bet ir vykti į ekskursijas, varžybas, koncertus, teatrus, renginius, muziejus. Labai skatiname įvairią projektinę veiklą, pamokas ne klasėje, o, pavyzdžiui, įspūdingame parke ar muziejuje, juo labiau kad muziejai siūlo specialiai parengtas edukacines programas.

Nauji mokslo metai – be 13 mokyklų

- Ar jau žinoma, kiek šalies mokyklų šį rugsėjį nebeatvers durų? Kodėl jos uždaromos?

- Tikslius duomenis turėsime prasidėjus mokslo metams, tačiau, savivaldybių pateiktais preliminariais skaičiais, iš viso sumažės 13 mokyklų. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, veiks daugiau gimnazijų ir progimnazijų.

Vyriausybė deda daug pastangų, kad išlaikytų nedideles mokyklas. Mažinami reikalavimai dėl mokinių skaičiaus klasėse, pradinės klasės gali veikti ir kaimuose steigiamuose daugiafunkciuose centruose. Net ir mažėjant mokinių skaičiui norime išlaikyti panašų mokyklų tinklą, kad bent pradinis ugdymas būtų kuo arčiau gyvenamosios vaiko vietos.

Sprendžia savivaldos politikai

- Moksleivių tėveliai domisi, kas gali pretenduoti į nemokamą maitinimą mokykloje?

- Tai priklauso nuo vienam šeimos nariui tenkančių pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nustačiusi, kad mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokymo reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 525 litai. Kai kuriais savivaldybės tarybos nustatytais atvejais, pavyzdžiui, dėl ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar vaikus augina neįgalūs tėvai, ta suma gali siekti ir 700 litų.

- Pailgintos dienos grupės pradinukų tėvams atsieina ne pigiai, o įkainiai už vaikų priežiūrą mokyklose – skirtingi. Kas nustato šias kainas?

- Įkainius nustato mokyklos steigėja, o tai paprastai yra savivaldybė, derindama kartu su mokykla. Pailgintos dienos grupės organizuojamos tik tuo atveju, jei pageidauja tėvai. Tai aktualiau didžiuosiuose miestuose.

Reikia susitarimo

- Ministro pareigas einate ilgiau nei pusę metų. Ar per tą laiką pasikeitė jūsų, kaip švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos mokyklos ateities vizija?

- Mano vizija tokia, kaip ir visos švietimo bendruomenės, – kokybiškas, kiekvienam žmogui prieinamas švietimas. Tik galbūt kartais skirtingai šią viziją bandome įgyvendinti. Pavyzdžiui, vieni mokytojai pageidauja aiškių instrukcijų, kaip ir ko mokyti, kiti nori kūrybinės laisvės. Tad dėl daugelio dalykų reikia susitarti, sudėlioti kokybės gerinimo kryptis. Būtent į kokybę bus nukreiptos Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos 2014-2020 metų lėšos.

Bendrojo ugdymo srityje numatome daugiau galių suteikti pačioms mokykloms ir jų steigėjams. Niekas iš „centro“ nuotoliniu būdu nekilstelės kokybės visose kaimų ir miestų mokyklose. Tai gali padaryti tik pati mokykla, įvertinusi vietos bendruomenės poreikius ir padedama savivaldybės administracijos, ministerijos ar kitų įstaigų. Ji pati turėtų parengti mokytojų kvalifikacijos kėlimo, kokybės gerinimo planą, kuriam įgyvendinti būtų skiriami atitinkami ištekliai.

Be to, su premjeru esame kalbėję, kad dėl moksleivių mažėjimo atsilaisvinančios mokinio krepšelio lėšos turėtų likti švietimui, o ne būti perskirstomos kitoms reikmėms. Tokie finansai leistų išsaugoti mažesnes mokyklas kaimo vietovėse, galbūt kilstelėti algas mokytojams.

Profesinio mokymo srityje nukreipsime dėmesį į praktinio mokymo stiprinimą. Gamybinė praktika įmonėse turėtų sudaryti dar daugiau mokymo laiko nei iki šiol. Investuosime į profesijos mokytojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat bus atnaujinamos profesinio mokymo programos ir siūloma didesnė mokymosi formų įvairovė.

Daromi žingsniai pereiti prie aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos: kur jie įsidarbina, ar baigusieji konkrečios mokyklos konkrečią studijų programą dirba pagal specialybę. Tuomet bus aišku, ko yra vertos studijų programos, ar verta valstybės lėšomis jas finansuoti. Be abejo, tai ilgas procesas. Bet jau šiemet valstybė pradėjo reguliuoti priėmimą į auštąsias mokyklas, kitais metais jis tik griežtės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"