Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Ministrė: reikia numatyti aukštesnę kartelę patekti į aukštąsias mokyklas

 
2015 10 18 14:00
Audronė Pitrėnienė
Audronė Pitrėnienė Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) teigia, kad dalis stojančiųjų į kolegijas ir universitetus yra prastai pasirengę studijoms.

Po centro apžvalgos pristatymo Švietimo ir mokslo ministerija nurodė, kad skirtumai ypač ryškūs tarp studijuojančių valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. 2015 metais mažiausias konkursinis balas valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamose ir su studijų stipendija vietose buvo 2,88, valstybės nefinansuojamose vietose – 0,34.

2015 metais ministerija nurodė aukštosioms mokykloms nusistatyti minimalų konkursinį balą stojantiesiems. Tai padarė ne visi universitetai ir kolegijos, o dauguma jį įsivedusių nusistatė minimalų rekomenduotą slenkstį: 1 balo – universitetuose ir 0,8 balo – kolegijose.

„2015 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys parodė, kad tokia žema kartelė studijų kokybės problemų nesprendžia. 1 balo ribos neperžengtų tik 2 proc. mokančių už mokslą studentų, o į valstybės finansuojamą vietą nebūtų priimti tik 7 studentai (0,05 proc.)“, – sakoma MOSTA apžvalgoje.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė tikisi, kad ateityje pavyks su aukštosiomis mokyklomis susitarti dėl aukštesnės kartelės stojantiesiems.

„Visiškai naujas lygmuo prasidės patvirtinus naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą (...). Aš galvoju, kad kartelė turėtų būti aukštesnė“, – BNS sakė ministrė.

Ji sako besilaikanti nuomonės, kad universitetas – ne vieta persimokyti tiems, kurie nesimokė mokyklose.

„Kiekvienas žmogus turi ir antrą, ir trečią šansą, bet tą sprendimą jis turi priimti pats. Ar būtinai persimokyti reikia universitete? Jeigu tu negali peržengti kartelės, gal tai tau signalas, kad tu pasiskaičiavęs savo rezultatus gali pasirinkimą daryti į kolegiją arba į profesinę mokyklą, ir po to sustiprėjęs, padidinęs savo bagažą, gali eiti į universitetą“, – dėstė A.Pitrėnienė.

Ji mano, kad kolegijose ir universitetuose galima palikti skirtingą minimalų konkursinį balą.

MOSTA konstatuoja, kad nustačius 2 balų ribą į valstybės finansuojamas vietas įstojusių studentų skaičius būtų su mažėjęs 4 proc., tačiau gerokai daugiau (21 proc.) būtų sumažėję įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas.

„Įvedus 3 balų ribą, kuri jau yra patvirtina keliuose universitetuose, priimtųjų studentų skaičius sumažėtų stipriai. Į valstybės finansuojamas vietas neįstotų 14 proc., o į mokamas studijas – 43 proc. pretenduojančiųjų“, – skaičiuojama Lietuvos studijų būklės 2015 metų apžvalgoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"