TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mirė pirmasis Mėnulį palietęs žmogus (papildyta, Foto,

2012 08 26 7:09
JAV astronautas Neilas Armstrongas /AFP/Reuters/NASA/Scanpix nuotr.

JAV astronautas Neilas Armstrongas, kuris tapo pirmuoju Mėnulyje išsilaipinusiu žmogumi, mirė šeštadienį, būdamas 82 metų, pranešė Jungtinių Valstijų žiniasklaida.

N.Armstrongui anksčiau šį mėnesį buvo atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija, kai gydytojai aptiko užsikimšusių vainikinių arterijų.

Buvusio astronauto šeima šeštadienį nurodė, kad jis mirė, kai po šios operacijos išsivystė komplikacijos.

Vadindami N.Armstrongą "Amerikos didvyriu, juo tapusiu nenoromis", astronauto artimieji pareiškė esantys prislėgti sielvarto. Jausmingame atminimo pranešime jie pažymėjo, kad šis kosmoso pionierius "išdidžiai tarnavo savo šaliai - kaip laivyno naikintuvų pilotas, lakūnas bandytojas ir astronautas."

"Nors gedime labai gero žmogaus netekties, taip pat džiaugiamės dėl jo nepaprasto gyvenimo ir tikimės, kad jis taps pavyzdžiu jauniems žmonėms visame pasaulyje - uoliai dirbti, kad jų svajonės išsipildytų, trokšti tyrinėti ir plėsti ribas, taip pat nesavanaudiškai tarnauti didesniam reikalui nei jie patys", - sakoma šeimos pranešime.

N.Armstrongas kartu su kitu erdvėlaivio "Apollo 11" įgulos nariu astronautu Buzzu Aldrinu nutūpė Mėnulyje 1969 metų liepos 20 dieną, tiesiogiai stebint šimtams milijonų kvapą užgniaužusių televizijos žiūrovų visame pasaulyje.

1969 m. liepos 20-oji: Neilas Armstrongas ir Edwinas Eugene'as Aldrinas (Buzzas Aldrinas) išskleidžia JAV vėliavą Mėnulio paviršiuje.  

Jo pirmieji žodžiai, ištarti žengiant ant Mėnulio paviršiaus, tapo istorija: "Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau didžiulis šuolis žmonijai."

Manoma, kad neryškius nespalvotus pirmosios transliacijos iš Mėnulio vaizdus stebėjo apie 450 mln. žmonių, kurie matė, kaip baltą skafandrą vilkintis N.Armstrongas lipa žemyn nusileidimo modulio "Eagle" (Erelis) trapu ant neišvaizdaus Mėnulio paviršiaus.

N.Armstrongas buvo "Apollo 11" misijos vadas, todėl būtent jis informavo skrydžių valdymo centrą Teksase apie sėkmingą nusileidimą: "Hjustone, kalba Ramybės bazė. "Erelis" nusileido."

Kartu su B.Aldrinu jis pustrečios valandos vaikštinėjo aplink nusileidimo vietą, o apibūdindami Mėnulio gruntą nurodė, kad jis panašus į grūstą medžio anglį.

"Galiu jo laisvai pasemti savo koja", - sakė N.Armstrongas.

Nors astronautai dėvėjo gremėzdiškus skafandrus, N.Armstrongas ir B.Aldrinas grakščiai šuoliavo tarsi sulėtintame vaizdo įraše, pirmąkart patyrę Mėnulio trauką, kuri yra šešis kartus silpnesnė negu Žemės.

Abu astronautai padarė nuotraukų, pririnko uolienų ir grunto pavyzdžių bei išdėstė mokslinius prietaisus.

Jie taip pat įsmeigė stiebą su išskleista JAV vėliava ir paliko plokštelę su užrašu: "Čia žmonės iš Žemės planetos pirmąkart žengė ant Mėnulio. Ateiname su taika visos žmonijos vardu."

Istorinės akimirkos iš Mėnulio: Neilas Armstrongas prie nusileidimo modulio "Eagle" (Erelis).

   

Neilo Armstrongo darytoje nuotraukoje -  "Apollo 11" įgulos narys astronautas Buzzas Aldrinas.   

Tuometis JAV prezidentas Richardas Nixonas šia proga atliko, pasak jo, "visų laikų labiausiai istorinį telefono skambutį".

"Kiekvienam amerikiečiui tai turi būti išdidžiausia diena mūsų gyvenime", - R.Nixonas sakė N.Armstrongui ir B.Aldrin.

Abu astronautai ir orbitiniame modulyje aplink Mėnulį skriejęs trečiasis "Apollo 11" įgulos narys Michaelas Collinsas grįžo į Žemę liepos 24-ąją.

Šis skrydis į kosmosą N.Armstrongui buvo antras ir paskutinis.

"Apolo 11" astronautai - JAV karo laivyno gelbėjimo valtyje po grįžimo iš misijos 1969 07 24. 

   

Su JAV prezidentu Richardu Nixonu (1969 07 24). 

   

Erdvėlaivio "Apollo 11" įgula. Iš kairės: skrydžio vadas Neilas Armstrongas, astronautas Michaelas Collinsas, nusileidimo modulio pilotas Edwinas Eugene'as Aldrinas (Buzzas Aldrinas).  

Ohajo miestelyje Vapakonetoje 1930 metų rugpjūčio 5 dieną gimęs N.Armstrongas anksti susižavėjo aviacija ir paauglystėje dirbo netoliese veikusiame oro uoste.

Jis pradėjo mokytis skraidyti būdamas 15 metų, o piloto licenciją įgijo būdamas 16-os.

Vėliau jis tapo JAV Karinių jūrų pajėgų lakūnu ir atliko 78 skrydžius per Korėjos karą.

Jis studijavo aeronautikos inžineriją Purdue universitete Indianoje, o vėliau įgijo aerokosminės inžinerijos magistro laipsnį Pietų Kalifornijos universitete.

1955 metais jis tapo lakūnu bandytoju Greitųjų skrydžių stotyje Edwardso oro pajėgų bazėje Kalifornijoje, kur išbandė apie 50 įvairių orlaivių.

Neilas Armstrongas prie skraidymo aparato X-15, Drydeno skrydžių tyrimo centre Kalifornijoje (JAV). 

Dar po septynerių metų N.Armstrongas buvo atrinktas Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) dalyvauti astronautų mokymo programoje Hjustone.

Baigęs darbą NASA 1971 metais, N.Armstrongas beveik dešimtmetį dėstė aerokosminę inžineriją Sinsinačio universitete ir dirbo kelių bendrovių valdybose, įskaitant "Lear Jet", "United Airlines" ir "Marathon Oil".

Nors ir pelnęs pasaulinę šlovę, šis skrydžių į Mėnulį pionierius vengė būti dėmesio centre. Sužinojęs, kad jo autografai pardavinėjami išpūstomis kainomis, jis liovėsi pasirašinėti ant suvenyrų.

Jo šeima savo pranešime pareiškė turinti paprastą prašymą žmonėms dėl N.Armstrongo gyvenimo atminimo.

"Pagerbkite jo pavyzdingą tarnybą, pasiekimus ir kuklumą, o kai kitą kartą išeisite į lauką giedrą naktį ir pamatysite jums besišypsantį mėnulį, pagalvokite apie Neilą Armstrongą ir jam mirktelėkite", - pridūrė artimieji.

Paskutinės treniruotės "Apollo 11" starto išvakarėse (1969 07 15).

B.Obama: Neilas Armstrongas buvo "didis Amerikos didvyris" 

JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį sakė esantis "giliai nuliūdęs" ir šlovino velionį kosmoso pionierių Neilą Armstrongą, pirmąjį Mėnulyje išsilaipinusį žmogų, pareiškęs, kad jis buvo vienas iš didžiausių visų laikų Amerikos didvyrių, įkvėpęs ištisą kartą siekti žvaigždžių.

"Neilas buvo tarp didžiausių Amerikos didvyrių - ne vien savo meto, bet ir visų laikų", - sakoma B.Obamos pranešime, kuris buvo paskelbtas po to, kai buvo pranešta apie N.Armstrongo mirtį.

"Kai jis kartu su kitais įgulos nariais pakilo (erdvėlaiviu) "Apollo 11" 1969 metais, jie kartu skraidino visos šalies lūkesčius", - pažymėjo prezidentas.

"Jie pasiryžo parodyti pasauliui, kad Amerikos dvasia gali peržengti tai, kad atrodo neįmanoma - kad turint pakankamai užsidegimo ir išradingumo viskas yra įmanoma, - pridūrė B.Obama. - Ir kai Neilas pirmąkart žengė ant Mėnulio paviršiaus, jis sukūrė žmonijos pasiekimo akimirką, kuri niekada nebus užmiršta."

 

   

   

N.Armstrongo pasakojimai apie "Apolo 11" misiją sulaukdavo milžiniško dėmesio (2011 09 22). 

   

2011 11 16 Neilas Armstrongas buvo apdovanotas JAV Kongreso Aukso medaliu - aukščiausiu JAV civiliniu apdovanojimu.

   

   

1969 m. liepos 16-ją, 9.32 val. erdvėlaivis "Apollo 11" iš Kenedžio kosmoso centro (JAV) nuskriejo Mėnulio link.

"Kuklusis inžinierius"

Daugelis N.Armstrongo kolegų ir draugų jį prisimena kaip kuklų, eilinį žmogų, kuris niekada nebuvo garbėtroška.

"Jis buvo geriausias ir man jo labai trūks", - sako "Apollo 11" ekipažo narys Michaelas Collinsas.

Visuotinai žinoma, kad N.Armstrongas vengė viešų pasirodymų ir interviu. Viename jų, duotų Australijos televizijai šiais metais, N.Armstrongas prisiminė akimirką iš beveik trijų buvimo Mėnulyje valandų. Jos metu jis pagerbė tarnybos metu žuvusius JAV astronautus ir Sovietų Sąjungos kosmonautus. "Tai buvo reikšminga ir įsimintina, tačiau truko tik sekundę, kadangi dar reikėjo atlikti daug darbo", - sakė N.Armstrongas.

Kitas "Apollo 11" komandos narys Buzzas Aldrinas teigė, kad savo kolegą visuomet prisimins kaip "labai gabų vadovą ir pasaulinio žygdarbio lyderį". "Mes praradome didį kosmoso programos vadą", - kalbėjo B.Aldrinas.

Žiniasklaidos atstovai sako, kad N.Armstrongas visuomet liko drovus ir niekada neleido sau "maudytis kosmoso tyrimų šlovėje".

"Esu ir visuomet liksiu nuoboda inžinierius", - apibūdino save N.Armstrongas reto pasirodymo viešumoje 2000-ųjų vasarį metu.

NASA vadovas Charlesas Boldenas astronautą apibūdino kaip "vieną žymiausių Amerikos tyrinėtojų". "Kol yra įstorijos knygos, N.Armstrongas jose bus minimas kaip žengiantis pirmąjį mažą žmonijos žingsnį į mums dar nežinomą pasaulį", - sakė jis.   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"