TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mirštanti "Nokia" ir Lietuvos mokslo prioritetai

2011 06 06 0:00
Vis daugiau stojančiųjų renkasi humanitarinius ir socialinius mokslus, o aukštųjų technologijų specialistų trūksta.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Jeigu neįvertinsime Lietuvos demografinės padėties, po dešimtmečio, beveik perpus sumažėjus abiturientų, Lietuvos pramonė pajus ypatingą specialistų stygių ir neišvengiamai teks kviestis ne tik inžinerinį techninį personalą, bet ir mokslo daktarus iš Kinijos, Indijos ar Brazilijos.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aukštųjų technologijų plėtros instituto direktorius prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius įsitikinęs, kad demografinė problema yra svarbiausia visoms aukštosioms mokykloms. Šiemet abiturientų sumažėjo turbūt dešimčia tūkstančių ir dvigubai daugiau negu pernai pareiškė norą studijuoti užsienyje. Tačiau didžiausią nerimą kelia bendra problema - artėjame prie trijų milijonų, daugėja pensininkų ir su tokia demografine padėtimi sietina Lietuvos perspektyva būtent kuriant naujas darbo vietas, plėtojant verslą.

Netapdami emigrantais

Šiemet mokyklas baigia maždaug 45 250 abiturientų. Net 67 proc. stojančiųjų renkasi humanitarinius ir socialinius mokslus, 15 proc. - biomedicinos, 12 proc. - technologijos ir tik 6 proc. - fizinius mokslus. Tačiau grėsmė dar ir ta, kaip sakė Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narys korespondentas, Technikos mokslų skyriaus pirmininkas V.Ostaševičius, kad planuojami Lietuvoje atidaryti Didžiosios Britanijos universitetų filialai taip pat siūlys humanitarinių bei socialinių mokslų studijas, kurioms laboratorinė eksperimentinė bazė nebūtina.

"Reikėtų sudaryti atitinkamas sąlygas ir sudominti jaunimą Lietuvos universitetuose studijuoti tiksliuosius mokslus ir technologijas, - siūlė Lietuvos mokslo premijos laureatas, už tyrimus mašinų gamybos srityje įvertintas ir Rusijos Didžiuoju I.Kanto medaliu. - Mokytojai turėtų rengti jaunimą gyvenimui, o ne valstybiniam baigiamajam egzaminui. Daugiau abiturientų rinktųsi technologinius mokslus, jei mokyklos suole jau būtų motyvuoti, domėtųsi technika ir technologijomis. Dabar visi universitetus baigiantys technologijų specialistai turi garantiją, kad Lietuvoje gaus darbą, normalų atlyginimą ir galės sėkmingai gyventi, neišvykdami svetur, netapdami emigrantais kitose šalyse."

Prof. V.Ostaševičius yra oficialus Lietuvos atstovas NATO struktūrose ir Europos Komisijoje (EK). Iš ten, pasak jo, ir Lietuvos problemos matomos aiškiau, kai palygini su procesais, kurie vyksta, tarkim, senosiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Lietuvoje jie vyksta truputį kitaip, bet perėjimo periodas yra visų naujųjų ES valstybių problema. Per dvidešimt metų Lietuva išmoko dirbti su Vakarų partneriais. Dabar verslui reikia naujų iššūkių ir jau yra įmonių, kurios deda daug pastangų, kad galėtų gaminti ne tik atskiras detales, pavyzdžiui, Europoje surenkamiems automobiliams, bet kurti ir savus produktus, konkuruoti savo produkcija rinkoje.

"Atėjo metas, kai reikia apsispręsti, ar mes, turėdami nemažą tiek techniškųjų universitetų, tiek kolegijų potencialą, galime pasiūlyti verslui tikrai gero lygio specialistų", - pabrėžė prof. V.Ostaševičius.

Jis siūlo sukurti taikomųjų ir fundamentinių mokslų populiarinimo tarp moksleivių sistemą, skatinti, kad daugiau abiturientų rinktųsi fizikos, chemijos, informacinių technologijų valstybinius egzaminus, sukurti materialinę sistemą studijuojantiems taikomuosius mokslus, pavyzdžiui, didesnės stipendijos, dalinis arba visas studijų kainos kompensavimas, parama praktikoms, skatinti ir finansuoti jungtines studijas, bendrai vykdomas pažangiausiuose technologinio profilio Lietuvos ir užsienio universitetuose.

"Verbuojami" ir antrokai?

Iš apklaustų Lietuvos moksleivių per 60 proc. mano, kad geriau studijuoti užsienio universitetuose, ir tik 30 proc. pirmenybę teikia studijoms Lietuvoje. Kas skatina jaunimą studijuoti svetur? Mokslininkas nurodė interneto svetainę, skelbiančią apie studijas užsienyje. Ten gausu tokių kvietimų: "Visus, norinčius studijuoti užsienyje, konsultuojame nemokamai", "Šiemet dvigubai daugiau Lietuvos moksleivių pasirinko studijas užsienyje", "Du trečdalius lietuvių, išvažiavusių studijuoti į Anglijos universitetus, konsultavo "Kalba.lt" konsultantai", "Visi "Kalba.lt" konsultuoti studentai gavo iš užsienio universitetų pasiūlymų studijuoti", "Nepraleisk puikios galimybės aplikuoti ir gauti 10 tūkstančių dolerių stipendiją", "Danijos sostinė laukia tavęs. Sutvarkysime dokumentus be mokesčių" ir t. t. Tarp daugybės siūlymų dėmesį ypač patraukė šis: "Kviečiame II-III klasės moksleivius į konsultaciją, kurios metu galėsite užduoti jums rūpimus klausimus apie studijas užsienyje." Įdomūs ir argumentai, kodėl vertėtų jas rinktis: "Užsienio universitetuose nėra žymimas lankomumas, nėra jokių kontrolinių darbų, reikia išlaikyti tik baigiamuosius semestro egzaminus, juose galima naudotis knygomis ir konspektais."

"Tokie "pranašumai", - ironizavo prof. V.Ostaševičius. - O štai Švietimo aprūpinimo centras su UAB "Kalba.lt" sudarytą vertimo paslaugų sutartį nutraukė dėl blogai verčiamų tekstų. Kita vertus, Vyriausybė posėdyje pritarė siūlymui, kad valstybė galėtų finansuoti studijas užsienio(!) aukštųjų mokyklų filialuose, veikiančiuose Lietuvoje."

Kai trūksta ambicijų

Neseniai vykusioje LMA visuotinio susirinkimo sesijoje diskutuota, koks turėtų būti fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų bei taikomosios mokslinės veiklos santykis. Pasak LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininko V.Ostaševičiaus, fundamentiniai mokslai turėtų ne konfrontuoti su taikomaisiais, o vieni kitus papildyti. Vis dėlto mokslo institucijų motyvacija komercializuoti kuriamas žinias, jo nuomone, nėra pakankama. Mokslinės veiklos vertinimo kriterijai turėtų būti tarpusavyje suderinti ir skatinti jos kokybę bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Mokslininkas pasigedo ir valstybės ambicijų - ar specialistai rengiami iš užsienio importuotoms technologijoms aptarnauti, ar savoms kurti.

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas Eugenijus Butkus taip pat įsitikinęs, kad taikomieji ir fundamentiniai tyrimai neturėtų būti priešpriešinami. Jie visiškai lygiaverčiai, jei iš tikrųjų yra aukšto lygio ir atitinka keliamus tikslus. Prof. E.Butkus citavo Nobelio premijos laureato Ahmedo Zewailio, dabar dirbančio JAV prezidento Baracko Obamos patarėju mokslo klausimais, straipsnį, pernai paskelbtą žurnale "Nature". Jame, be kita ko, rašoma, kad besivystančios šalys, norėdamos pasiekti tokį inovacijų lygį, kuris jau egzistuoja išsivysčiusiame pasaulyje, dažnai per menkai įvertina fundamentinių tyrimų vaidmenį.

Lietuvos mokslo konkurencingumas per 20 nepriklausomybės metų nelabai padidėjo, nebent tik kai kuriose srityse, ir tokia padėtis, pasak LMT pirmininko, iš dalies susijusi su vadinamuoju instituciniu mokslinių tyrimų finansavimu. Lėšas gaunančios institucijos paskirstydavo jas dažniausiai pagal savo nustatytus prioritetus ar net tokius kaip pažinčių arba administratoriaus "gerumo" mechanizmus. Žinoma, buvo vertinami ir įvairūs mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos rodikliai, tačiau mokslo publikacijų vertė smarkiai devalvuota. Jų gausumas, ypač menkaverčiuose žurnaluose, tikrai nekelia mokslo lygio ir jo konkurencingumo.

Pavyzdžiui, pernai Vokietijoje vienos mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos vadovas paskelbė, kad teikiant projektų paraiškas bus reikalaujama ne straipsnių skaičiaus, o aukšto lygio publikacijų ribojant jas iki penkių. ES duomenimis, nei Lietuvos, nei Latvijos mokslininkų straipsniai nepasižymi aukštu citavimo indeksu, o, pavyzdžiui, Estijos - patenka tarp 10 proc. labiausiai cituojamų darbų. Inovacijų švieslentėje neseniai paskelbtais 2010 metų duomenimis, Lietuva mokslo finansavimu yra labai arti ES vidurkio, tačiau konkurencijos lygis nėra adekvatus turimoms lėšoms. Susirūpinimą kelia, kad tose programose, kurios skirtos konkretiems rezultatams siekti, aktyvumas gerokai mažesnis nei tuose projektuose, kur nėra apibrėžta tyrimų kryptis.

Rezultatai eurais

Prof. V.Ostaševičiaus nuomone, pats metas susitelkti ir fundamentinių, ir taikomųjų mokslų specialistams, kad Lietuvoje atsirastų darbo vietų ir visi turėtų darbą. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos įmonių konkurencingumas augo nežymiai ir daugiausia priklausė nuo palyginti pigių gamybos veiksnių, vidaus investicijų, spartaus vidaus vartojimo ir eksporto augimo tempo, o inovacinės veiklos rodikliai išliko vieni žemiausių ne tik ES, bet ir naujųjų jos narių erdvėje. Daug įmonių, ypač tradiciniuose sektoriuose, nejaučia ne tik technologinių, bet ir vadybinių proceso inovacijų poreikio. Menkai suvokiami inovacinės veiklos pranašumai skatina ir emigracijos procesus, kai išvyksta gabiausi darbuotojai.

Didžiausia grėsmė, pasak mokslininko, jog tiek fundamentinių, tiek taikomųjų tyrimų rezultatai dažnai atskleidžiami užsienio konkurentams per mokslines publikacijas, nes Lietuvoje nėra išplėtota aukštųjų technologijų pramonė. Naujų produktų kūrimas ir komercializavimas galėtų būti Lietuvos sėkmės laidas, tačiau kol kas taip nėra. Pavyzdžiui, inovacijų lyderė Suomija susitelkė prie mažiau inovacijų politikos prioritetų, o Lietuva skiria daugmaž vienodą dėmesį didelei jų grupei. Suomių svarbiausias prioritetas - parama mokslo ir verslo bendradarbiavimui, lietuviai skiria kur kas didesnę dalį lėšų tyrimų infrastruktūrai finansuoti. Lietuvoje daugiau tiesioginės paramos verslui, Suomijoje - aplinkos trūkumams šalinti: verslumui diegti, teisiniam reguliavimui, inovacijų paklausai skatinti.

EK ekspertas jau 15 metų nuo ES 4-osios bendrosios programos vertina mokslinių tyrimų projektus. Pasak jo, globalėjant pasauliui, dirbant su Rytų šalių mokslininkais ir verslininkais, matant azijietiškų prekių invaziją, reikėtų suvokti, kad požiūris į inovacijas, pavyzdžiui, Japonijoje, ir Europoje, iš esmės skiriasi. Ten inovacijos siejamos su kokybe, gamybos sistema, aptarnavimu ir technologijomis. Europoje vyrauja kūrybingumas, originalumas, dizainas, lyderiavimas.

Prof. V.Ostaševičius yra ir Lietuvos atstovas EK Idėjų komitete. Kokie vertinimai ten sklando, jis leido spręsti iš tokių EK ir pasaulyje žymių verslo kompanijų vadovų pasakytų frazių: "Europa gerai sugeba eurus paversti mokslu, tačiau mokslo rezultatų eurais - ne", "Naujoji ekonomika pasaulį nugramzdino į krizę, senoji - baigia iš jos ištraukti", "Europa per daug vilčių dėjo į vandenilio energetiką", "Per daug rizikuojame investuodami į nanotechnologijų plėtrą, nes ten nėra sėkmės istorijų: verslo planai abejotini."

Pasitikint mokslu

Eurostato duomenimis, ES labiausiai, net 63 proc., pasitikima mokslininkais. Lietuvoje, kaip patikslino prof. V.Ostaševičius, labiausiai pasitikima gaisrininkais.

LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininko skaičiavimais, Lietuvos įmonėse dirba tik apie 1 proc. mokslo daktarų. Atitinkamo lygio darbuotojų trūkumas, jo nuomone, viena pagrindinių priežasčių, kodėl įmonės nenori naujų technologijų. Tos, kuriose dirba mokslo daktarų, sėkmingai plėtoja naujas technologijas ir kuria naujus produktus.

"Technologinių mokslų doktorantūros vadovų išskirtinė kompetencija turėtų būti siejama ne vien su publikacijos, bet ir su eksperimentine plėtra, inovacine veikla, - pabrėžė prof. V.Ostaševičius. - Tačiau dabar dirbti su doktorantais neteko teisės visų pirma tie, kurie daugiausia vykdo verslo užsakymus. Taigi doktorantūros temų, siejamų su konkrečiais verslo poreikiais, dar sumažės."

Aukštųjų technologijų įmonių veikla priklauso ir nuo reikiamos kvalifikacijos specialistų. Šiuo metu neužtektinai jų parengiama. Nepatenkinama ir parengimo kokybė. Negana to, 31 proc. gerai parengtų specialistų nedirba pagal specialybę, o 23 proc. - išvyksta į užsienį. Įmonių plėtrą taip pat riboja maža aukštųjų technologijų paklausa vidaus rinkoje, didelė tarptautinė konkurencija, naujų idėjų bei bendradarbiavimo su mokslo institucijomis stoka.

"Kodėl dabar pats laikas dėti daug pastangų, kad Lietuvos verslas klestėtų? - klausė mokslininkas. - Pavyzdžiui, Kinijos, Indijos ar kitų Azijos šalių įmonės nuo 1960 iki 1980 metų darė tai, ką iš esmės dabar daro Lietuva, t. y. gamino detales įrenginiams, kurie surenkami ES arba kitur. Prieš 30 metų Azijos įmonės ėmė kurti savo produktus, skverbtis į rinką, įtvirtinti savo prekių ženklus. Būtent tokie procesai turėtų prasidėti Lietuvoje ir ji galėtų sėkmingai konkuruoti."

Šiuo metu Lietuvos verslui sėkmingai konkuruoti savo produkcija neleidžia du tris kartus mažesnis už europinį lygį darbo jėgos efektyvumas. Ten, kur galima, jį reikėtų didinti, pasak prof. V.Ostaševičiaus, automatizuojant gamybą, kuriant naujas technologijas, lengvinant ir kartu spartinant darbą. Kitas dalykas - energetinis efektyvumas, matuojamas naftos kilogramais tūkstančiui eurų BVP sukurti. Energijos imlumo rodikliai nėra geri, t. y. per technologinius, gamybos procesus suvartojama pernelyg daug energijos. Energetiniam efektyvumui didinti reikėtų orientuotis ne tik į atominę, bet ir į alternatyvią energetiką, mažiau energijos suvartojančius technologinius procesus.

Nereikalinga ir būtina

Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto direktoriaus Artūro Žukausko manymu, fundamentinių, taikomųjų ir plėtros mokslų santykis Lietuvoje išsikreipė. Be šių trijų, atsirado dar tokia kategorija kaip niekam nereikalingi mokslai, kai dėl statistinių rodiklių pradėta publikuoti tiesiog niekam nereikalingus straipsnius niekam nereikalinguose žurnaluose, kad būtų parodytas gebėjimas gauti tam tikrus laipsnius, vardus ar vadovauti doktorantūrai.

"Kitas labai svarbus dalykas - mokslo prioritetizavimas. Šios pavojingos tendencijos, mano galva, visiškai negalima taikyti fundamentiniams mokslams ir daugeliui taikomųjų mokslų, - pabrėžė habil. dr. prof. A.Žukauskas. - Neseniai buvau Suomijoje. Nedidelėje konferencijoje pranešimus skaitė labai dideli Suomijos žmonės, susiję su mokslu. Dar niekada savo gyvenime, nė vienoje konferencijoje nebuvau girdėjęs tiek liūdnų pranešimų. Miršta "Nokia", suomių pasididžiavimas. Staiga paaiškėjo, kad ji nebepajėgia konkuruoti su Korėjos kompanija, nes mobiliųjų telefonų rinka yra tokia mobili ir dinamiška, kad suomių mentalitetas jai paprasčiausiai nėra pritaikytas. Keisti produktą du kartus per metus suomiai negali. Dvejus metus priima vieną sprendimą. Dabar jie yra patekę į tokią padėtį, kai būtent dėl prioritetizavimo Suomijos elektronikos pramonė nebežino, ką daryti. Iki šiol suomiai matė jos raidą, visus tarpsnius nuo paprasto telefono, radijo imtuvo iki televizijos ir mobiliojo telefono. Dabar nieko nebemato priekyje, nes visos lėšos buvo "prioritetizuotos" į mobiliuosius telefonus. Tiesiog tragedija, galinti pereiti į visišką frustraciją."

Suomijos valdžia sumanė pagerinti telefono dizainą ir kartu padidinti konkurencingumą prie Helsinkio technologijos universiteto prijungdama Dailės akademiją. Tačiau dabar, pasak mokslininko, abu universitetai nebegali normaliai veikti.

"Pavyzdžiui, Masačiusetso technologijų institutas neperduoda nieko verslui. Amerikos technologijų paradigma yra sukurti naują verslą, - kalbėjo prof. A.Žukauskas. - Ypač pavojinga orientuotis į tas mokslo šakas, kurios rodo sėkmę labai gero paveldo iš senų laikų sąskaita. Pažiūrėkite, kur dabar atsiranda daugiausia patentų?! Kur šiandien kuriasi verslas?! Ar matome naujo verslo atsiradimą garsiose prioritetinėse kryptyse?! Jis, pasirodo, išlenda visai ne ten. Staiga išniro informacinės technologijos. Staiga iš kažkur atsirado saulės elementų gamyba. Nors nebuvo nei prognozuota, nei prioritetizuota."

Prof. A.Žukausko įsitikinimu, universitetai turi rengti universalių gebėjimų ir žinių specialistus, kad jie reikiamu metu galėtų įsitraukti į įvairiausias technologijas. Rengti kūrėjus, kurie mokėtų pagriebti tai, kas tuo metu rinkoje yra svarbiausia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"