TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mirtys, kurių galima išvengti

2010 04 22 0:00
Pernai pradėto R.Gurevičiaus mokslinio darbo tema - mirtingumo nuo išvengiamų priežasčių netolygumų raida Lietuvoje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja mirčių nuo alkoholinės kepenų cirozės. Ne tik vyrų, bet ir moterų. Tokia padėtis gąsdina. Sergamumo ir mirtingumo nuo prostatos vėžio kreivė, pasak dr. Romualdo Gurevičiaus, tiesiog varo į dangų. Beprasmės, nereikalingos mirtys.

Lietuvoje tokios "nebūtinos" mirtys sudaro 20-30 proc. viso gyventojų mirtingumo. Pusė jų - dėl išgydomų ligų, o kita pusė - dėl sveikatos sutrikimų, kurių galima išvengti.

"Vadinasi, maždaug tiek procentų mirtingumas Lietuvoje galėtų sumažėti, jei būtų veiksmingesnė valstybės sveikatos politika ir sveikatos priežiūros sistema", - pabrėžė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas R.Gurevičius.

Įtikinti ar priversti

Išankstiniai šių metų Lietuvos visuomenės sveikatos duomenys rodo pirmuosius kovos su alkoholio vartojimu rezultatus. Sumažėjo žūčių per eismo įvykius. Sėkmingai kovojant su alkoholiu išvengiama ir mirčių nuo kepenų cirozės, mažėja savižudybių. Kampanijos prieš tabako vartojimą mažina mirčių nuo plaučių vėžio. Tokios mirtys vadinamos išvengiamomis, nes jų iš tikrųjų galima išvengti esant veiksmingai profilaktikai. Mirtingumo dėl trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio, kepenų cirozės ir traumų, susijusių su transporto įvykiais, pokyčiai atskleidžia valstybės sveikatos politikos veiksmingumą.

Alkoholio prekybos ir vartojimo viešose vietose apribojimas - pirmapradės profilaktikos priemonės. Kaip pasakojo Sveikatos informacijos centro vadovas, profilaktikos srityje nuo seno žinomi du veiksmingi būdai. Vienas iš jų - dar profesoriaus Johanno Franko, 1804-1805 metais dirbusio Vilniaus universitete (VU), sumanyta originali ligų profilaktikos sistema "Medicinos policija". J.Franko įsitikinimu, žmogus iš prigimties yra tingus ir nelinkęs rūpintis savo sveikata, tačiau kiekvieno sveikata yra valstybės socialinis kapitalas, duodantis jai naudos. Vadinasi, reikia prievartos priemonėmis priversti ja rūpintis. Anglosaksiškos kultūros atstovai šią sistemą labai sukritikavo. Jų nuomone, negalima nusileisti iki prievartos. Reikia veikti per įtikinimą.

"Kas labiau tinka Lietuvai - vadinamosios policinės ar įtikinimo priemonės?! - svarstė R.Gurevičius. - Kiek kalbuosi su žmonėmis, daugelis sako, kad geriausia būtų derinys. Nors skeptikai linkę manyti, kad lietuvius rūpintis savo sveikata galima priversti tik policinėmis priemonėmis. Priėmė įstatymą neparduoti alkoholio tam tikromis valandomis, bausti už jo vartojimą viešose vietose, ir dabar Lietuvoje jau atprastas vaizdas - su alaus buteliu ant suoliuko. Aišku viena, policinėmis priemonėmis pasiekiamas greitas efektas, o įtikinėti žmones gali metų metus, be to, įtikinimams pasiduoda tik dalis."

Šioje srityje mokslininkas turi patirties. Jo daktaro disertacijos tema buvo plaučių vėžys. Nors visiems jau žinomas neabejotinas ryšys tarp rūkymo ir plaučių vėžio, žmonės vis tiek rūko.

Išgydant ir išvengiant

Išvengiamo mirtingumo koncepcija buvo pasiūlyta dar praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje JAV sveikatos priežiūros specialistų, vadovaujamų Harvardo universiteto profesoriaus Davido Rusteino. Jie ieškojo rodiklių, kurie padėtų, nors ir netiesiogiai, vertinti sveikatos sistemos veiksmingumą. Buvo sudarytas sąrašas ligų, dėl kurių mirtis gali neištikti, jei tinkamai organizuota sveikatos priežiūra. Pavyzdžiui, mirtys nuo difterijos rodo, pasak R.Gurevičiaus, tiesiog valstybės apsileidimą, nes laiku nepasirūpinta profilaktikos priemonėmis.

Iš viso buvo atrinkta apie 90 tokių sveikatos būklių ir mirties priežasčių, kurios pripažintos išvengiamos arba išgydomos esant tinkamai organizuotai arba suteiktai medicinos pagalbai. Vėliau nuspręsta tas būkles suklasifikuoti į mirtis nuo ligų, kurias galima pagydyti, ir mirtis nuo ligų, kurioms galima užkirsti kelią prevencinėmis priemonėmis. Pirmosios grupės išvengiamo mirtingumo rodikliai atskleidžia sveikatos priežiūros, o antrosios - sveikatos politikos veiksmingumą.

Kaip pavyzdį R.Gurevičius prisiminė laikus, kai jam dar studijuojant VU vyrų sėklidės vėžys apibūdintas kaip vienas pikčiausių iš žinomų, tačiau apie 1985-1986 metus atsirado veiksmingų vaistų ir ši liga jau buvo pagydoma. Vienas mokslininko kolega, su kuriuo dvejus metus dirbo Tarptautiniame vėžio tyrimų centre Lione, Prancūzijoje, sovietmečio pabaigoje išspausdino straipsnį apie mirtingumo nuo sėklidės vėžio tendencijas Rytų ir Vakarų Europoje. Jo išvada - vyrai Rytų Europoje beprasmiškai miršta nuo sėklidės vėžio, nes tuo metu totalitarinės valstybės nesirūpino ar nepajėgė įsigyti reikalingų vaistų.

Tarp išgydomų ligų R.Gurevičius minėjo ir tuos atvejus, kai po ūmios leukemijos būklės pereinama į lėtinę, tačiau ne kiekvienam žmogui prieinamas brangus gydymas kamieninėmis ląstelėmis. Tokia galimybė turėtų būti garantuota visiems valstybės piliečiams, tačiau kol kas tėra žodžiai, kad gydymas vienodai prieinamas visiems.

Mirtis nuo tuberkuliozės, kurios plitimo priežastys labiau socialinės ir ekonominės, taip pat rodo, pasak Sveikatos informacijos centro vadovo, valstybės bejėgiškumą ir visuomenės apsileidimą. Dėl šiuolaikinio veiksmingo gydymo mirtis nuo šios ligos turi būti išvengiama. Taip pat išvengiamos ankstyvos mirtys nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų, lėtinės reumatinės širdies ligos, bronchinės astmos, kvėpavimo organų ligų, apendicito, pilvinės išvaržos, tulžies pūslės akmenligės ir cholecistito, hipertenzinės ligos ir smegenų kraujotakos sutrikimų. Šiai grupei taip pat priklauso nėščiųjų ir gimdyvių mirtys bei kūdikių mirtys perinataliniu periodu.

"Mirtys nuo išgydomų ligų - akivaizdus sveikatos priežiūros veiksmingumo rodiklis, - sakė R.Gurevičius. - Jei tokių mirčių daugėja, vadinasi, sveikatos priežiūros rezultato nėra. Veltui eikvojami pinigai."

Brangu, bet ar veiksminga

Grupei ligų, išgydomų dėl vadinamosios antrinės prevencijos, nes egzistuoja veiksmingos ankstyvos diagnostikos priemonės, priskiriamos gimdos kaklelio, krūties, prostatos vėžys. Jei nediegiamos ankstyvos diagnostikos arba antrinės (klinikinės) profilaktikos priemonės, kurios turi būti organizuojamos valstybės mastu, tos ligos diagnozuojamos vėlai ir sergantiems žmonėms nieko nebegalima padėti.

"Šiuo metu pasaulyje žinomos trys priemonės, taikomos įvairiose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, - pasakojo Sveikatos informacijos centro vadovas. - Veiksmingiausia yra valstybės mastu organizuota moterų gimdos kaklelio vėžio patikra. Jos tikslas sukurti sistemą, kad moterims būtų prieinama ankstyvoji diagnostika ir ligą būtų galima anksti diagnozuoti. Svarbiausia, kad ši priemonė yra vienintelė, kurios veiksmingumas pagrįstas įrodymais, t. y. iš tikrųjų išsaugomos moterų gyvybės."

Valstybės mastu organizuojamos patikros priemonės paprastai labai brangios ir jei nėra veiksmingos, jas reikėtų, R.Gurevičiaus įsitikinimu, nutraukti. Pavyzdžiui, tokia visiškai netinkamai organizuota ir neveiksminga yra prostatos vėžio antrinės profilaktikos ir gydymo sistema, taikoma Lietuvoje. Kaip parodė Higienos instituto ir VU mokslininkų atlikta analizė, sergamumas prostatos vėžiu ir ypač mirtingumas nuo jo nesustojo didėjęs, skirtingai nei kitose šalyse. Pastebėta, kad 2006 metais Lietuvoje pradėjus taikyti PSA (angl. "prostate-specific antigen" - prostatos specifinis antigenas) testą, labai padaugėjo sergančiųjų, tačiau testavimo veiksmingumo statistikos iki šiol nėra. Nors patikrai plačiai taikomas brangiai kainuojantis testas, mirtingumas nemažėja. Tai pirmas signalas, kad be reikalo švaistomos lėšos, nes anksti diagnozuojama tam, kad būtų sėkmingai gydoma ir mirtingumas mažėtų.

Metant monetą

Šiemet kovo 11 dieną mokslo žurnalas "Medscape Medical News" paskelbė paties PSA testo kūrėjo Richardo Ablino poziciją. Mokslininkas pripažino, kad niekada nebūtų patikėjęs, jog jo prieš 40 metų pasiūlytas testas sukels tokią brangiai kainuojančią visuomenės sveikatos nelaimę, iš jo ėmus pelnytis farmacijos kompanijoms. Šiemet kovo 9 dieną "The New York Times" paskelbtame straipsnyje "Didžioji prostatos klaida" Arizonos universiteto Medicinos koledžo imunologijos ir patologijos profesorius R.Ablinas rašė, kad JAV biudžetui kasmetinė PSA patikra atsieina 3 mlrd. dolerių, tačiau veiksmingumas yra ne ką didesnis kaip metant monetą. PSA testas neturėtų būti taikomas patikrai, nes ne tam jis sukurtas.

"Daug metų kalbėjau ir dabar noriu aiškiai pasakyti, kad PSA testas nediagnozuoja prostatos vėžio, - pabrėžė mokslininkas. - PSA lygį gali pakelti ir kai kurios infekcijos ar tokie vaistai kaip ibuprofenas."

Pasak R.Gurevičiaus, valstybės mastu organizuota patikra yra ligos ieškojimas tarp sveikų žmonių, o PSA testas skirtas taikyti poliklinikose, kai asmuo jau skundžiasi negalavimais. Jis sukurtas nustatyti, ar žmogus serga vėžiu ar ne. Tačiau Lietuvoje tokia patikra dėl farmacijos kompanijų lobizmo vykdoma ir švaistomi valstybės ištekliai.

"Prostatos vėžys yra ypatingas. Jis auga lėtai, dėl to yra didžiulė "pergydymo" ar "nugydymo" (angl. "overtreatment") problema Europoje ir visame pasaulyje, - sakė Sveikatos informacijos centro vadovas. - Galimas dalykas, kad žmogaus net nereikia operuoti ir žaloti, nes vėžys nėra agresyvus. Deja, PSA testas nėra specifinis vėžiui bei visiškai nerodo jo agresyvumo. Manoma, kad absoliuti dauguma vyrų, jei sulauktų 90 metų, susirgtų prostatos vėžiu, bet nenumirtų nuo jo."

Tendencijos

Pastaraisiais metais akivaizdžiai mažėja mirčių nuo krūties vėžio. Pasak R.Gurevičiaus, nebloga padėtis ir dėl gimdos kaklelio vėžio, tačiau reikėtų tikėtis dar mažiau mirčių. Kitose valstybėse jų mažiau nei penki atvejai 100 tūkst. moterų ir toliau mažėja.

"Gerai, kad yra ir pirminė gimdos kaklelio vėžio profilaktikos priemonė - vakcinacija, - kalbėjo Sveikatos informacijos centro vadovas. - Tačiau vėlgi - prieš pusantrų metų lankydamasis Lione išgirdau prancūzų kolegas, vakcinų taikytojus, stebintis, kad Lietuvoje skiepytis raginamos moterys, nors vakcina yra veiksminga tik prieš pirmus lytinius santykius ir jos poveikis - tik penkeri metai. O kas vėliau, ar reikės vėl vakcinuoti, niekas nežino, nes priemonė dar nauja."

Mirtingumo nuo skrandžio vėžio kreivė lekia žemyn ir niekas tiksliai nežino kodėl. Vienintelis paaiškinimas - mitybos industrializacija, pasak mokslininko, kažin ar patenkina. Sakoma, kad mažiau suvalgoma namuose rūkytų produktų, į kuriuos dedama daug nitritinės druskos, t. y. valgomosios salietros, kad būtų raudonesnė mėsa. Nitritai ir nitratai, susijungę su antriniais aminais, kurių yra pipiruose ir kituose prieskoniuose, virsta vėžį sukeliančia medžiaga nitrozaminu. Juo pašertos žiurkės labai greitai suserga stemplės vėžiu. Mėsos kombinatuose nitritai griežtai dozuojami, yra nustatyta leistina jų koncentracija.

"Greičiausiai yra kompleksas priežasčių. Subalansuota mityba, daugiau daržovių, augalinės kilmės riebalų, turinčių polinesočiųjų rūgščių, - sakė R.Gurevičius. - Vakariečiai senokai neturi skrandžio vėžio problemų. 1974 metais, kai pradėjau dirbti, buvome sumanę užmegzti ryšius su amerikiečiais dėl skrandžio vėžio epidemiologinių tyrimų. Lietuvoje mirtingumas buvo didelis - net 30 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o amerikiečiai atsakė, kad pas juos mirčių nuo skrandžio vėžio beveik nebėra. Pas juos tokia padėtis kaip dabar pas mus buvo praėjusio amžiaus septintą dešimtmetį."

Dabar Lietuvoje nuosekliai didėja mirtingumas nuo storosios žarnos vėžio. Daugelyje šalių nustatyta, kad ten, kur didelis sergamumas arba mirtingumas skrandžio vėžiu, yra mažas sergamumas arba mirtingumas storosios žarnos vėžiu ir atvirkščiai. Lietuvoje pradėta taikyti storosios žarnos vėžio patikra, pasak Sveikatos informacijos centro vadovo, ne visai pasirengus. Neužtenka pastebėti slaptą kraujavimą - jį aptikus žmogus turi būti iškart ištirtas, tačiau buvo rasta daug tokių ligonių ir bemat susidarė eilės atlikti tolesnius tyrimus, kuriems reikia šiuolaikinės endoskopinės aparatūros bei patyrusių endoskopuotojų.

Mirtingumas nuo tiesiosios žarnos vėžio pastaruosius septynerius metus mažėja. Bent nedaugėja mirčių nuo plaučių vėžio tarp Lietuvos moterų. Vakarų Europos valstybėse moterų mirtingumas nuo plaučių vėžio jau seniai didesnis nei vyrų. R.Gurevičiaus manymu, gali būti, kad Lietuvoje moterys vėliau pradėjo intensyviai rūkyti ir mūsų tik laukia tokia perspektyva.

Lietuvos vyrų mirtingumas nuo plaučių vėžio - net 90 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šis skaičius didėjo iki 1992 metų, vėliau po truputį mažėjo. Priežastis, pasak mokslininko, irgi kompleksinė. Viena iš hipotezių - smalos kiekio cigaretėse sumažinimas ir kampanija prieš rūkymą. Vis dėlto kitų valstybių patirtis rodo, kad smalos kiekio mažinimas nėra mirtingumo mažinimo priemonė. Ten tas procesas atsirado gerokai anksčiau, o dabar mirtingumas vėl ėmė didėti. Žmonės surūko tiesiog daugiau cigarečių. Ir tabako kompanijos labai noriai vykdo nurodymą mažinti smalos kiekį, nes žino - cigarečių pirks daugiau.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja mirtingumas nuo melonomos, odos vėžio, siejamo su piktnaudžiavimu saulės ar soliariumų įdegiu, tačiau padėtis, pasak R.Gurevičiaus, nėra dramatiška, palyginti su kitomis ligomis.

Labai sumažėjo mirtingumas po tulžies pūslės operacijų. O 1985-1987 metais buvo tokia padėtis, kad reikėjo, kaip sakė Sveikatos informacijos centro vadovas, skambinti visais varpais, kodėl per tokią paprastą operaciją miršta žmonės. Išvengiamų mirčių, galima sakyti, tikrai išvengta dėl įstrigusios pilvo išvaržos. Tokių atvejų smarkiai mažėja.

Tarp moterų mažėjęs mirtingumas nuo miokardo infarkto apie 2001 metus vėl padidėjo ir iki šiol didėja. Pasak mokslininko, sunkiai paaiškinamas dalykas. Nors padėtis nėra tokia baisi, kokia buvo anksčiau, nerimą kelia pastarųjų metų rodikliai. Gali būti, kad nelengvėjant gyvenimui padaugėjo streso. Vyrų mirtingumas pastaruosius penkerius šešerius metus mažėjo. Tai labai laukiamas siekinys.

"Lietuva pirmauja Europoje atsparia vaistams tuberkulioze, o tai reiškia, kad liga iki galo neišgydoma, - sakė pašnekovas. - Pasaulyje žinoma ne daugiau kaip dešimt vaistų. Jei skirta jų kombinacija netinkamai vartojama, susidaro įspūdis, kad blogai gydoma. Problema yra kita. Buvau nuvykęs į tuberkuliozės įstaigas - beveik visi ligoniai asocialūs. Personalas, ko gero, pritartų, kad reikėtų taikyti J.Franko idėjas - ligonius uždaryti, nes jie pabėga, geria alkoholį, nevartoja vaistų, platina užkratą, o medikai neturi teisės su jais kovoti. Vis dėlto per pastaruosius kelerius metus padėtis stabilizavosi. Bent jau mirtingumas nedidėja."

Nuo 1991-ųjų iki 1994-ųjų daugėjo savižudybių. Pastaraisiais metais jų mažėja. Ypač smarkiai sumažėjo 2008-aisiais. Traumų per eismo įvykius skaičius nuo nepriklausomybės pradžios labai šokinėjo ir tokį svyravimą galėjo lemti, pasak R.Gurevičiaus, permainų metai bei vykdomos įvairios profilaktinės kampanijos. Nuo 2007-ųjų matyti akivaizdus mažėjimas. Apie pasiektą rezultatą bus galima kalbėti gavus galutinius 2009 metų duomenis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"