TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Miškų rimtį drumsčia tik vėjai ir paukščiai

Šiųmetė žiema, jeigu taip galima vadinti užtrukusį rudenį, stebina ne tik paprastus žmones, bet ir gamtininkus. Nors jie, atrodo, apie gamtą žino tiek daug, kad mažai kuo galėtų stebėtis.

Išsiskleidę sausį žiedai, dygstančios voveraitės, žaliuokės ir kiti neįprasti šio metų laiko reiškiniai tikriausiai bus įrašyti į Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją kaip unikalūs. Bet gal tokios žiemos taps įprastos, mat kiekvienas savo kailiu patiriame - orai šyla, kinta.

Gruodis buvo saulėtesnis

Viešvilės valstybinio rezervato direktorius Algis Butleris pastebėjo, kad paskutinę gruodžio savaitę ne tik tvyrojo rudens šiluma - tas tradiciškai niūrus mėnuo buvo kur kas labiau saulėtas negu ankstesni, jis tarsi pratęsė giedros nestokojusio rudens nuotaikas.

"Nedidelis, kelias dienas trukęs šaltis buvo plonu ledu užtraukęs ežerus. Pelkių paviršius pasidengė įšalo luoba. Tačiau trumpam žiemą atnešusius šalčius vėl pakeitė šiluma, dargana ir vėjuotos dienos. Šalčio paliktų ženklų neliko nė pėdsako. Mūsų rezervate telkšantis Gličio ežeras dabar smagiai banguoja visu paviršiumi", - pasakojo gamtininkas.

Jo žodžiais, dabar miškai pilni slogios tylumos. Tik medžių šakose krebžda, cicena, cypsi zylės, kiti žiemojantys sparnuočiai. Tačiau bene įprasčiausias garsas šiluose dabar - didžiojo margojo genio stuksenimas snapu, lukštenant kur nors sausuolio viršūnėje įspraustą pušies kankorėžį. Net kitu metu paprastai triukšmingi kėkštai dabar tylūs nardo medžių šakomis. Tik balti antuodegiai bei dėmės sparnuose skrendant išdavikiškai blykčioja ir neleidžia kėkštui nunerti į tankumyną nepastebėtam.

Artosios pelkės karklyne čirškauja ilgauodegės zylės. Pavienių šių sparnuočių paprastai nerasi, zylės itin vertina gausesnę gentainių draugiją. Miškų ramybę protarpiais sudrumsčia virš jų praplasnojantys žaliukių, eglinių kryžiasnapių, kartais ir svirbelių pulkeliai. Pastarieji, pasakojo A.Butleris, šį rudenį ir žiemą Viešvilėje reti svečiai. Pirmieji svirbeliai buvo pastebėti tik lapkričio paskutinėmis dienomis. Vėliau pulkelis šių paukščių aptūpė šalia rezervato direkcijos augančią Zyboldo obelį ir nulesė kekėmis kabančius mažus geltonus vaisius.

Žievė - skani

"Sausus miškus pagyvina virš samanų iškilusių mėlynių belapių stiebelių žaluma, vis žalių bruknių lapija, retmėse bei šilų laukymėse augantys viržiai. Netgi niūriame juodalksnyne ne taip labai ir nyku: čia tarp juostančių puvėsių žaliuoja pražanginialapės blužnutės, pavieniui stypso karpyti karčiųjų kartenių lapai. O užlietame juodalksnių ir beržų miške vandens paviršiumi kai kur ištisai plūduriuoja ryškiai žali monažolių lapų kilimai", - pranešė A.Butleris.

Pastarosiomis savaitėmis siautusios vėtros paliko savo pėdsakų miškuose. Laimė, išvartyta ir išlaužyta nedaug medžių. "Karšuvos šiluose tįsančias pušis aptiko elniai ir briedžiai. Tad virtuoliai dabar iš tolo boluoja, nes žvėrys jau spėjo apgraužti ne tik kamienus, bet ir storesnes šakas. Dabar - ne badmetis, taigi tokia gyvūnų elgsena tik patvirtina, jog žievė, kad ir kokia ji būtų, svarbus maistas žiemą", - aiškino Viešvilės rezervato vadovas.

Prie raisto ežerų ir Viešvilės upės pilna bebrų šliūžių ir šviežiai apgraužtų medžio šakų. Kol taip šilta, šie žvėreliai gali bet kur laisvai maitintis, tad maisto atsargų, kurių jie prisikaupė po vandeniu sunkmečiui, kol kas neprireikia. Gelsvame Viešvilės vandenyje plaikstosi žalios praujenių kasos. Šie upelio augalai yra puikios slėptuvės smulkesnėms žuvims. "O ramiame užutėkyje vandens paviršiuje ratais zuja juodi vabalai sukučiai - visai kaip pavasarį", - stebėjosi gamtininkas.

Grąžino valdžią gamtai

Apie pavasarines gamtos nuotaikas kalba ir Žuvinto valstybinio biosferos rezervato vadovas Arūnas Pranaitis. Bet turi galvoje ne tik klimatą. Anot pašnekovo, galbūt pavasaris dabar prasideda Žuvinto, Dusios ir Simno ežerams, nes nuo šiol jų vandens lygį reguliuos ne žmogus, kaip ligi tol, o pati gamta.

Šie vandens telkiniai taps gerokai natūralesni. Ypač tai svarbu seneliui Žuvintui - juk jis ir jo apylinkės yra seniausias Lietuvoje rezervatas, įsteigtas dar profesoriaus Tado Ivanausko rūpesčiu.

"Neseniai Simno ežero šliuzas reguliatorius rekonstruotas į vandens nuopylą su žuvitakiu. Tai naujausias iš rekonstruotų trijų hidrotechninių statinių, reguliavusių didžiausių Dovinės upės baseino ežerų vandenis. Kiti du suręsti ant upių, ištekančių iš Dusios ir Žuvinto ežerų. Vandens lygis visuose trijuose ežeruose dabar svyruos tik priklausomai nuo lietaus kiekio, į juos įtekančių upių ir upelių sraunumo, o migruojančioms žuvims nebus problemų įveikti Žuvinto ir Simno ežerus", - pasakojo A.Pranaitis.

Šie darbai - projekto "Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)" dalis, jie buvo finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir mūsų šalies biudžeto lėšomis. Rekonstrukcija kainavo beveik 226 tūkst. litų.

Žuvintas taps švaresnis

Žuvinto ežeras buvo patvenktas 1968 metais ant Dovinės upės pastačius šliuzą reguliatorių. "1972 metais taip pat pasielgta ir su Simno bei Dusios ežerais, esančiais tame pačiame Dovinės upės baseine. Šitaip siekta sukaupti daugiau vandens tuomečio Kapsuko (dabar Marijampolė) miesto pramonei, be to, norėta praskiesti užterštos Šešupės vandenis. O aplinkosauga tada liko antrame plane", - apgailestavo gamtininkas.

Beveik 40 metų trukęs dirbtinis minėtų trijų ežerų, sujungtų vienos upės baseino, vandens lygio reguliavimas nepasiteisino. Ypač daug žalos jis atnešė Žuvintui. Jis toliau sparčiai pelkėja - kasmet iki 2 hektarų ežero virsta pelke, keletą kartų sumažėjo jame perinčių paukščių. Dirbtinis vandens lygio reguliavimas ir ežero baseino teršimas - vienos svarbiausių Žuvintą naikinančių priežasčių.

Alytaus melioratoriai Bambenos upėje darbų dar nebaigė: upės ruože žemiau Ąžuolinių gyvenvietės bus įrengti stambių akmenų (riedulių) slenksčiai. Jie leis pakelti vandens lygį Bambenos upėje, sumažinti tėkmės greitį, todėl mažiau teršalų pateks į Žuvinto ežerą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"