TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokinio krepšelis nebeišmaitina

2015 09 01 6:00
Mokykloms tenkantį mokinio krepšelių kiekį lemia ugdymo įstaigą lankančių mokinių skaičius. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią kai kurių ugdymo įstaigų mokytojams teko išgirsti nemalonią naujieną – jų atlyginimai sumažės. Švietimo valdininkai tikina, kad tokią padėtį lemia dabartinis ugdymo lėšų paskirstymas pagal mokinio krepšelio principą. Ateityje jį turėtų pakeisti klasės krepšelis, o ši naujovė esą pagerintų mokyklų finansavimą.

Toli gražu ne visose ugdymo įstaigose rugsėjo 1-ąją nuotaikos bus šventiškos – kai kur mokiniai klasėmis dar kurį laiką dalysis su statybininkais, o dalis pedagogų sužinojo, kad sumažės jų atlyginimai.

Tauragės rajono Žygaičių gimnazijos pedagogai vakar po savo posėdžio skirstėsi ne itin pakiliai nusiteikę, mat buvo pranešta, kad daugeliui jų mažinami atlyginimai – pritaikomas minimalus koeficientas, nes kitaip ši ugdymo įstaiga pritrūks pinigų algoms metų pabaigoje. Ir ne tiek jau mažai – per 90 tūkst. eurų. Tai daugiau, nei reikia dviejų mėnesių pedagogų atlyginimams.

„Sprendžiame, ką daryti“, – LŽ vakar sakė Žygaičių gimnazijos direktorė Daiva Gabietaitė. Anot jos, kol kas dar nėra tiksliai žinoma, kiek sumažės atlyginimai. D. Gabietaitė išreiškė viltį, kad metų pabaigoje jos vadovaujamai ugdymo įstaigai pagelbės savivaldybė, kuriai lieka 7 proc. visų jai skiriamų mokinio krepšelio lėšų. Direktorė aiškino, kad gimnazijoje bus palikta tik tai, kas būtina – mokymosi procesas, neformalus švietimas, popamokinė veikla, tačiau už ją mokytojams, ko gero, nebus atsilyginama.

Grėsmė ir kitiems

D. Gabietaitės teigimu, į tokią nemalonią situaciją, kai prasidedant naujiems mokslo metams pedagogams tenka pranešti, jog susitrauks jų atlyginimai, gimnazija pateko dėl to, kad mažėjant moksleivių sumenko ir mokinio krepšelio lėšų, tris vaikus nuolat reikia mokyti namuose. Be to, gimnazija turi skyrius Sartininkuose ir Aukštupiuose. Jų išlaikymas atsieina nepigiai, nes pastatai yra nemaži, o mokinių likę nedaug. Dirbama jungtinėse klasėse, kuriose tėra vos po minimalų skaičių moksleivių.

Ne vien Žygaičių gimnazijos pedagogai prasidedant naujiesiems mokslo metams sužinojo apie sumažėsiančius atlyginimus. Tokia pati žinia turėjo pasiekti dar trijų Tauragės rajono mokyklų pedagogus. Lėšų algoms taip pat trūksta Batakių vidurinei, Lauksargių ir Pagramančio pagrindinėms mokykloms. Panaši situacija, jei nebus imtasi būdų taupyti, ištiks ir Skaudvilės gimnaziją, Jovarų, „Aušros“ pagrindines bei kai kurias kitas šio rajono mokyklas.

Keis tvarką

Mokykloms tenkantį mokinio krepšelių kiekį lemia ugdymo įstaigą lankančių mokinių skaičius. Savivaldybės 93 proc. šių lėšų išdalija mokykloms, o 7 proc. lieka savivaldybių rezervuose. Šie pinigai skiriami neformaliojo ugdymo įstaigoms, taip pat mokytojams, dalyvaujantiems brandos egzaminuose, o likusi suma metų pabaigoje paskirstoma mokykloms, kurioms lėšų pritrūksta.

Artimiausioje ateityje planuojama nuo mokinio krepšelio pereiti prie klasės krepšelio. Kaip LŽ informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), jau nuo kitų metų pradžios naujovė bus išbandyta penkiose savivaldybėse. Jos bus parinktos pagal savanoriškumo principą, atsižvelgiama į gyventojų skaičių ir vyraujantį gyvenamosios vietovės tipą, mokinių skaičių. Norą dalyvauti eksperimente jau vasarą buvo pareiškusi Skuodo rajono savivaldybė. Eksperimentui, pirminiais duomenimis, bus skirta 4,6 mln. eurų.

Naujos metodikos finansavimo principas skiriasi nuo mokinio krepšelio. Ugdymo lėšos apskaičiuojamos klasei, o kitos mokymo reikmės – švietimo pagalba, valdymas, mokymo priemonės ir kita – mokiniui.

„Klasės krepšelio metodika užtikrintų didesnį finansavimo skaidrumą, lygybę ir teisingumą: neliktų disproporcijų tarp realaus mokinių skaičiaus ir nustatyto standarto, nebebūtų daug išimčių, finansinių paskatų mokykloms turėti perpildytas klases. Mokymo lėšų paskirstymas mokykloms būtų tolygesnis ir racionalesnis. „Dabartinėje metodikoje trūkumų turi „laiptų“ sistema – mokinio krepšelio lėšų skaičiavimas pagal mokinių skaičių mokykloje. Tad mokykla, nepriėmusi vieno papildomo mokinio, gali gauti gerokai daugiau mokymo lėšų nei priėmusi tokį mokinį“, – LŽ aiškino ŠMM Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Alma Vijeikytė.

Anot jos, įvedus klasės krepšelį pagerėtų mažų mokyklų finansavimas. Mokyklos turėtų gauti daugiau pinigų. Kadangi taikant eksperimentinę metodiką būtų siekiama užtikrinti adekvatų ugdymo finansavimą, todėl būtų stabilesnis ugdymo proceso aprūpinimas.

Mokytis pradės po savaitės

Kol vienų šalies ugdymo įstaigų pedagogai stebisi mažėsiančiais atlyginimais, kitose svarstoma, kaip suderinti prasidedantį vaikų mokymo procesą su užsitęsusiais patalpų remonto darbais.

Šakių „Varpo“ mokyklos mokiniai po šiandienos iškilmių į klases rinksis tik po savaitės – rugsėjo 7-ąją. „Tikimės, kad iki to laiko bus baigtas pagrindinių mokyklos patalpų remontas, nors drabužinėse, aktų salėje ar kai kur kitur statybininkai darbuosis gal ir visą rugsėjį“, – LŽ pasakojo „Varpo“ mokyklos direktorius Vitas Daniliauskas. Anot jo, šiuo metu jau baigiamas remontuoti antras ir trečias mokyklos pastato aukštai, o pirmame statybininkai pluša vis dar intensyviai.

Dėl vėliau prasidėsiančių mokslo metų mokymo procesas, anot V. Daniliausko, labai nenukentės. Mat vieną dieną yra numatyta skirti vaikų pažintinėms kelionėms bei šventėms, o už dvi dienas bus atidirbama kitomis dienomis iki rudens atostogų.

Iki prasidedant mokslo metams vos spėta užbaigti būtiniausius remonto darbus Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinėje mokykloje. Kaip LŽ teigė jos direktorius Remigijus Glinskis, beliko kai kurie baigiamieji darbai techninėse patalpose ir jie jau nebeturės jokios įtakos mokymo procesui.

Patirs nepatogumų

To negalima pasakyti apie Biržų „Aušros“ vidurinę mokyklą. Joje vieno pastato kapitalinis remontas pradėtas kaip tik artėjant mokslo metų pradžiai. „Tikimės, kad dėl to mokymo procesas nenukentės, nors nepatogumų tikrai bus“, – LŽ pripažino mokyklos direktorė Saulė Venckūnienė. Pasak jos, kapitališkai remontuojama tik viena mokyklos pastato dalis, nes kitos jau yra suremontuotos arba jų remontuoti dar nereikia. Su statybininkais sutarta, jog jie iš pradžių imsis trečio aukšto remonto. Kai jis bus baigtas, į jo kabinetus persikels klasės iš antro aukšto, užleisdamos jį statybininkams, vėliau bus remontuojamas pirmas aukštas.

„Didžiausias nepatogumas, kad laikinai teko atsisakyti kabinetinės sistemos ir sugrįžti prie kadaise buvusios sistemos, kai ne mokiniai ateina pas mokytoją į kabinetą, o mokytojas ateina į klasę vesti pamokos. Bet galima truputį ir pakentėti, kad paskui galėtume dirbti suremontuotuose ir šiuolaikiškuose kabinetuose“, – tvirtino S. Venckūnienė.

Kaip pranešė ŠMM, šiemet iš švietimo sričiai skirtų valstybės biudžeto asignavimų atnaujinama 161 švietimo įstaiga už 22,9 mln. eurų. Taip pat baigiami įrengti 6 bendrojo ugdymo mokyklų sporto aikštynai, baigiamas statyti Riešės (Vilniaus rajonas) gimnazijos Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyrius, baigiami atnaujinti Kauno KTU progimnazijos, Kauno „Santaros“ ir Joniškio M. Slančiausko gimnazijų, Jurbarko Naujamiesčio ir Ukmergės Užupio pagrindinių mokyklų pastatai.

Rugsėjo 1-ąją iš viso apie 330 tūkst. Lietuvos moksleivių ateis į 1200 mokyklų, kur jiems žinių šaltinį bandys atverti apie 33 tūkst. mokytojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"