TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslas stengiasi suprasti Dievo kalbą

2009 05 25 0:00
VU profesorius J.Grigas mano, kad mokslas ir tikėjimas neprieštarauja vienas kitam.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nors mokslininkai linkę pritarti minčiai, kad iš pradžių visata buvo be galo tankus, bematis grynos energijos taškas, klausimai, kas nulėmė Didįjį sprogimą ir nuo ko viskas prasidėjo, dar aiškiai rodo mokslo ribotumą.

"Dabar atrodo, kad mokslas niekada neįstengs atskleisti sukūrimo slėpinio. Proto galia tikinčiam mokslininkui tokia atomazga - lyg šiurpus sapnas. Jis kopia per neišmanymo kalnus, priartėja prie aukščiausios viršūnės ir pagaliau įveikia paskutinę uolą, o ten jį sutinka per amžius buvusių teologų būrys", - cituoja amerikiečių astrofiziko Roberto Jastrowo žodžius neseniai ir lietuviškai pasirodžiusioje knygoje "Dievo kalba" JAV nacionalinio genomo instituto direktorius Francis S.Collinsas.

Vienas iškiliausių pasaulio genetikų daugelį metų vadovavo sėkmingam Žmogaus genomo projektui. 2000 metais buvo parengti pirmieji žmogaus genomo apmatai, o 2003 metais paskelbtas galutinis homo sapiens genomo sekvenavimo variantas. Kai JAV prezidentas Billas Clintonas pasauliui paskelbė, kad yra iššifruotas žmogaus genomas, pasakė ir tokią F.S.Collinso iškeltą mintį: "Nūnai žmonija mokosi kalbos, kuria Dievas kūrė gyvybę."

Šiek tiek istorijos

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesorius Jonas Grigas prisiminė, kad 2004 metais publikavęs straipsnį "Ar galima suderinti mokslą ir tikėjimą" sulaukė vieno kolegos VU lituanistikos profesoriaus atsako, kad negalima ir nėra reikalo derinti, nes yra visiškai skirtingos sritys.

Fiziko įsitikinimu, taip nėra. Vienuolynai šimtmečiais buvo mokslo žinių apie pasaulį kūrimo centrai. Jėzuitai pristeigė dešimtis universitetų Europos ir Amerikos žemynuose. Tos mokslo įstaigos veikia iki šiol. Vilniaus universitetas taip pat jėzuitų įkurtas. Jame ir kituose universitetuose buvo dėstoma ne tik teologija - kaupiamos to meto mokslo žinios apie pasaulį, įkurtos astronomijos observatorijos žvalgėsi į visatą.

"Deja, vėliau mokslas vis labiau pateko į Bažnyčios įtaką ir prasidėjo inkvizicija, persekiojimas, - pasakojo profesorius. - XVII amžiuje mokslas ir religija išsiskyrė. XIX amžiuje tarp mokslo ir religijos buvo nubrėžta labai aiški riba, kūrėsi mokslo draugijos, kurios siekė nepriklausomybės nuo Bažnyčios. Kai atsirado Charleso Darwino evoliucijos hipotezė, daugelis mokslininkų dar labiau nustojo tikėti, nes atrodė, kad evoliucijos idėjai Dievo nereikia. XIX ir ypač XX amžiuje jau buvo manoma, kad tikras mokslininkas neturi beveik nieko bendra nei su religija, nei su tikėjimu."

Evoliucijos teorija, pasak fiziko, iš tikrųjų nei paneigia, nei kaip nors patvirtina Dievą. Ji daug ką paaiškina, bet toli gražu ne viską. Be abejo, rūšys kinta ir žmogus evoliucionuoja, jis dabar ne toks, koks buvo urvinis žmogus, tačiau nelabai aišku, pavyzdžiui, kaip iš vienos rūšies atsiranda kita. Dėl tokių neaiškumų JAV vis mažiau žmonių tiki evoliucijos teorija. Kai kuriose valstijose net raginama šalia jos mokyklose įvesti ir kreacionistų siūlomą pasaulio sukūrimo teoriją.

Anot F.S.Collinso, genetiką tyrinėjantiems žmonėms beveik neįmanoma įsivaizduoti, kaip, nesiremiant Ch.Darwino teorija, reikėtų suvokti genomų tyrimais gaunamų gausybės duomenų tarpusavio ryšius. Įrodymai apie visų gyvų būtybių, taip pat ir mūsų pačių sąsajas yra pagrįsti, todėl sunku paaiškinti, kodėl JAV visuomenės požiūris šiuo klausimu beveik nekinta.

Prof. J.Grigo įsitikinimu, mokslas yra žinių kūryba ir jų kondensavimas į patikimus dėsnius. Per pastarąjį šimtmetį mokslas pasiekė labai daug - nuo elementariųjų dalelių iki visatos ir mūsų minčių jis leidžia paaiškinti, kaip viskas tarpusavyje susiję, kaip veikia gamta, pasaulis, visata. Per tokį trumpą laiką stulbinamai daug naujų faktų iškilo ir jie kasdien suteikia vis naujų žinių apie pasaulį. Kita vertus, religija, Dievo tikėjimas yra fundamentali žmogaus psichikos savybė. Tikėjimo reikia kiekvienam žmogui, nesvarbu, kokios kultūros jis būtų. F.S.Collinsas taip pat mano, kad vien DNR seka ir gausybė duomenų apie jos biologines funkcijas niekada nepadės paaiškinti tokių savitų žmogaus bruožų kaip Moralės įstatymas ar visuotinis Dievo ilgesys.

Negali būti atskirti

Nors pastaraisiais amžiais neigti Dievą, pasak J.Grigo, buvo tarsi mokslininko padorumo kriterijus, atsirado įvairių sričių žmonių, kurie, įsigilindami į mokslą, atrado Dievą. Vienas tokių mokslininkų ir yra knygos "Dievo kalba" autorius F.S.Collinsas. Anot jo, žmogaus genomas yra tokia sudėtinga gyvybės paveldimumo kodo visuma, kiekvienoje ląstelėje yra tiek daug informacijos, kad dieną naktį garsiai skaitydami šį neseniai iššifruotą trijų milijardų ženklų tekstą, parašytą keistu keturių raidžių šifru, užtruktume 31 metus.

VU profesorius minėjo ir daugiau panašių knygų, parašytų žymių mokslininkų. Pavyzdžiui, 1993 metais išėjo Nobelio premijos laureato amerikiečių fiziko Leono M.Ledermano "The God Particle" ("Dievo dalelė"). Knygoje pasakojama apie elementariąsias daleles Higso bozonus. Su jų paieška susiję ir didžiausiame Europos branduolinių tyrimų centre CERN numatyti eksperimentai. Tikimasi, kad kaip tik naujoji dalelė Higso bozonas paaiškins, kodėl egzistuoja dalelės masė. Paprasčiau tariant, kodėl egzistuoja mums įprasta materija, o kartu ir mes patys.

Kitas fizikas, JAV prestižiškiausio Masačusetso technologijos instituto direktorius Nobelio premijos laureatas Charles H.Townesas 1995 metais parašė knygą "Making Waves" ("Kuriant bangas") ir 30 puslapių pradžią skyrė mokslo ir tikėjimo santykiui. Anot Ch.H.Towneso, mokslas siekia suprasti visatos mechanizmus, religija - jos prasmę, todėl mokslas ir religija negali būti atskirti.

"Albertas Einsteinas yra pasakęs, kad mokslas be religijos yra

luošas, o religija be mokslo - akla, - kalbėjo prof. J.Grigas. - Vadinasi, ir mokslininkai turi atsigręžti į tikėjimą, ir ypač Bažnyčios tarnai, kunigai, vyskupai, - į mokslą. Jei skelbsi antimokslines viduramžių tiesas, niekas netikės. Didelė Bažnyčios bėda, ypač XX amžiuje, ir yra ta, kad ji aklai eina į gyvenimą."

Patiriant nuostabą

Pirmasis pranešimas elektromagnetinėmis bangomis Morzės kalba, 1844 metais išsiųstas Samuelio F.B.Morse's, buvo frazė: "Ką Dievas padarė!" NASA erdvėlaivio "Apollo 8" kosmonautai, skriedami aplink Mėnulį, skaitė Bibliją, o "Apollo 11" astronautas Edwinas Aldrinas, išlipęs Mėnulyje, priėmė komuniją. Amerikiečių fizikas Nobelio premijos laureatas Robertas A.Millikanas yra pasakęs, kad niekada nepažinojo mąstančio žmogaus, kuris netikėtų Dievo.

Prof. J.Grigas, skaitydamas paskaitas daugelyje Indijos universitetų ir lankydamasis kolegų indų namuose, pats įsitikino jų šeimose puoselėjamu tikėjimu. Japonijoje ne kartą matė, kaip mokslininkai - ne tik Kioto filosofijos sode, bet ir kur nors kitur - gali taip giliai susimąstyti, kodėl, pavyzdžiui, lapelis žalias, o rasos lašelis būtent toks, kad atranda Dievą. Labai racionaliai tiki Dievą islamo šalių mokslininkai.

"Beveik visą gyvenimą tyrinėju elektromagnetinių mikrobangų sąveikas, jų fazinius virsmus, kaip pasaulyje iš netvarkos atsiranda tvarka, kūnuose susitvarko atomai ir atsiranda visiškai naujos tos medžiagos savybės. Fantastiškai įdomūs reiškiniai, ir kai įsigilini, kaip ir kodėl tai atsiranda, beveik kasdien patiri nuostabą: nejaugi viskas savaime taip vyksta?!" - kalbėjo radiofizikos profesorius.

Pavyzdžiui, elektronams tam tikru būdu susitvarkius atsiranda dabar be galo daug kur taikomas feromagnetizmas. Kai atomai tam tikru būdu susitvarko, atsiranda feroelektra, medžiaga įsielektrina, tampa tarsi elektros baterija. Taip įdomiai sudaryti kristalai kelia nuostabą, kokie tikslūs dėsniai lemia tvarką arba netvarką.

Genomo Dievas

F.S.Collinsas knygoje "Dievo kalba" rašo, kad, atradęs ką nors nauja apie žmogaus genomą, pajunta pagarbią baimę suprasdamas, kad žmonija tik dabar sužino, ką Dievas seniai žinojo. Biblijos Dievas yra genomo Dievas. Remiantis genomų tyrimų duomenimis, anot mokslininko, pagrįstai galima manyti, kad žmonės kilo iš to paties pirmtako kaip ir kiti gyvūnai. Tai gerai parodo mūsų ir kitų organizmų genomų panašumas. Pavyzdžiui, žmogaus ir jo artimiausios gyvos giminaitės šimpanzės genomai DNR lygmeniu net 96 proc. tapatūs.

Dar įtikimesnių bendros kilmės įrodymų teikia vadinamųjų pasikartojančių senovinių dalelių tyrimai. Tokių genetinių atgyvenų ypač gausu žinduolių genomuose ir net 45 proc. jų sudaro žmogaus genomą. Nors žmonija yra viena evoliucinio gyvybės medžio šakų, genetiko įsitikinimu, net ir išlaisvintas nuo pavienių kūrimo veiksmų, Dievas išlieka žmogaus išskirtinumą lemiančių savybių ir pačios visatos šaltinis.

Nuo pirmosios sekundės

Dabar jau žinoma, kad visatos amžius yra maždaug 14 mlrd., o mūsų planetos Žemės - apie 4,5 mlrd. metų. Tačiau iki šiol mokslininkai neįstengia nusakyti, anot F.S.Collinso, ankstyviausių Didžiojo sprogimo įvykių, trukusių vieną dešimtąją milijoninės milijoninės milijoninės milijoninės milijoninės milijoninės milijoninės sekundės dalį. Galima nuspėti nebent vėlesnius dabartinį visatos pavidalą lėmusius įvykius.

Pirmuosius milijoną metų visata plėtėsi, vėso, radosi atomai ir jų branduoliai. Dėl visuotinio traukos dėsnio medžiaga ėmė telktis į galaktikas. Jų viduje vandenilio ir helio samplaikos vis labiau traukė viena kitą, didėjo jų tankis, temperatūra ir galiausiai prasidėjo branduolinės reakcijos. Toks vyksmas - žvaigždžių švytėjimo šaltinis. Joms gęstant ima gamintis sunkesni elementai anglis ir deguonis. Kai kurioms žvaigždėms sprogus kaip supernovoms, sunkieji elementai būdavo išsviedžiami atgal į galaktikos dujų debesis. Maždaug prieš 5 mlrd. metų iš vietinės dujų santalkos randantis Saulei, nedidelė dalis sunkiųjų elementų nepritapo ir davė pradžią aplink skriejančioms planetoms, tarp jų - ir Žemei. Taigi beveik visi mūsų kūno atomai, kaip rašo F.S.Collinsas, kadaise buvo iškepti senovėje sprogusios supernovos krosnyje ir žmonės iš tikrųjų sukurti iš žvaigždžių dulkių.

Turimomis žiniomis, pirmuosius 500 mln. metų Žemė buvo dar labai nesvetinga gyvybei vieta, tačiau kaip radosi pirmieji nelytiniu būdu dauginęsi organizmai, vis dar nežinoma, taip pat nepavyksta tiksliau paaiškinti, kaip vos per 150 mln. metų užsimezgė gyvybė.

Pasak prof. J.Grigo, mokslas dar ne viską išsiaiškino. Iki šiol neatskleista ne tik visatos kilmės paslaptis, bet ir kokia yra žmogaus būties prasmė. Mokslas nenugalėjo mirties.

Šią vasarą netoli Ženevos (Šveicarija) įrengtame požeminiame 27 km ilgio žiedo pavidalo tunelyje turėtų būti pradėti CERN bandymai, tačiau jie, pasak fiziko, taip pat neįmins visatos atsiradimo paslapties. Didžiajame hadronų kolaideryje, atomų branduolių ir subatominių dalelių greitintuve, rengiamasi atkurti sąlygas, kurios buvo ką tik po Didžiojo sprogimo. Atkurta situacija daug ką paaiškins, bet kodėl atsirado visata, kodėl įvyko Didysis sprogimas, vis dėlto neatsakys.

Iš didžiausių CERN numatytų eksperimentų bus ne tik bandymų pagauti vieną labiausiai ieškomų elementariųjų dalelių Higso bozoną. Tikimasi, kad ji iššoks greitintuve susidūrus priešingomis kryptimis lekiančių protonų pluoštams. Per kitą eksperimentą bus tiriamos nestabilios elementariosios dalelės mezonai, kurių sudėtyje yra B kvarkai, kaip manoma, lemiantys, kad medžiaga ir antimedžiaga yra skirtingos. Dabar visatoje antimedžiagos nematyti daug, nors spėjama, kad pačiu pradiniu Didžiojo sprogimo momentu jos buvo tiek pat, kiek ir medžiagos. Dar kitas eksperimentas bus skirtas suvokti, kaip vyko Didysis sprogimas, kokias savybes turėjo medžiaga, kai buvo labai smarkiai suspausta. CERN eksperimentai galbūt patvirtins ir astronomų hipotezę, kad visos galaktikos sukasi taip, lyg būtų gerokai sunkesnės nei vien žvaigždžių dariniai, nes gali būti, kad supersimetrinės dalelės, dar vadinamos tamsiąja medžiaga, ir sudaro didžiausią galaktikos masės dalį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"