TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslinės fantastikos rašytojai renkasi šviesesnį požiūrį

2014 09 19 13:36
N. Stephensonas blog.booklistonline.com

Įsivaizduokite, kad gyvenate keistame mokslinės fantastikos pasaulyje, kur viskas, ką sugalvojote, iš tikrųjų išsipildė, "The New York Times" rašo Nickas Biltonas. Jei dar esate ne per toli nuo realybės, reikėtų patikslinti: jau kelis dešimtmečius mokslinės fantastikos rašytojai skelbė drąsius spėjimus, kaip gali būti ateityje. Dabar jie ima suprasti, kad prognozuodami ateitį, iš tikrųjų padėjo ją formuoti.

Pavyzdžiui, galime padėkoti mokslinės fantastikos autoriams už pirmąją kredito kortelių viziją: 1888 metais apie jas rašė Edwardas Bellamy romane "Žvelgiant atgal". Saulės energetiką ir radarus įsivaizdavo Hugo Gernsbackas 1911 metais spausdintuose apsakymuose; H. G. Wellsas tikėjosi balso pašto 1923 metais; dideli plokščiaekraniai televizoriai buvo Ray'aus Bradbury 1953 metais pasirodžiusiame romane "451 Farenheito"; virtualią realybę išgalvojo Arthuras C. Clarke'as 1956 metais; Jules'is Verne'as 1870 metais rašė apie elektroninius povandeninius laivus; Martinas Cooperis, pirmojo mobiliojo telefono kūrėjas, sakė, kad tokia idėja jam kilo pažiūrėjus "Žvaigždžių kelią".

Tačiau ne visos prognozės buvo tokios šviesios. Galime padėkoti mokslinės fantastikos rašytojams prisidėjus ir prie tamsiųjų technologijų pažangos. Atominės bombos pirmą kartą pasirodė 1914 metais išleistame H. G. Wellso romane "Pasaulis išvaduotas". Rašytojai numatė neįtikėtinai žalingų įvairiausių formų ir dydžių ginklų, taip pat ir biologinį karą.

Dabar susibūrusi vizionierių grupė nori pasiūlyti istorijų, kurios bus labiau utopinės ir, kaip tikimasi, prisidės prie šviesesnės ateities. Šis darbas prasidėjo 2011 metais, kai Arizonos valstijos universiteto prezidentas Michaelas Crow pareiškė Nealui Stephensonui, kelių fantastinių romanų autoriui, kad gana rašyti distopiškas istorijas, verčiau pasiūlyti šviesesnių idėjų. Koncepcija buvo apsvarstyta, o praėjusią savaitę grupei rašytojų bendradarbiaujant su universitetu išleistas "Hieroglifas: istorijos ir vizijos dėl geresnės ateities".

"Mokslinė fantastika iš esmės prisidėjo kuriant naująsias technologijas, - sakė Kathryn Cramer, viena "'Hieroglifo" autorių. - Tačiau praeityje buvo daug distopijos. Tikimės įrodyti, jog yra dalykų, kuriuos galime padaryti daug geriau."

Rašytojai ypač kratosi tokio kaip Holivudo filmuose ateities vaizdavimo. Žinote, kai žemėje klaidžioja robotai, žudo šuniukus ir pavergia žmones. Šiemet pasirodžiusiame veiksmo filme "Transcendencija" Johnny Deppas vaidina talentingą mokslininką, kurio sukurta dirbtinio intelekto programa tampa blogiu. Arba filme "12 beždžionių" žmogaus sukurtas virusas sunaikina daugelį planetos gyventojų.

"Linkau manyti, kad būti kietam reiškia būti ciniškam ir turėti tamsiųjų savybių, - sakė N. Stephensonas. - Nesigailiu dėl to. Dabar galiu išbandyti kitokį toną."

Naujojo rinkinio istorijose vis dar daug dramatiškumo, mirčių, destrukcijos, tačiau daugelis jų savaip laimingos pabaigos. Pasak Cory Doctorowo, taip pat prisidėjusio prie "Hieroglifo", naujieji kūriniai nėra "optimistiniai arba pesimistiniai dėl mūsų ateities. Jie suteikia vilties."

Praėjusią savaitę rinkinio autoriai lankėsi Silicio slėnyje, diskutavo su didžiosiomis bendrovėmis, įskaitant "Google" - būtent čia kuriami robotai, kurie vieną dieną gali klaidžioti žemėje, bet, tikėkimės, nepavergs žmonių, - ir bandė įtikinti inžinierius galvoti kitaip.

Nors N. Stephensonas nemano, kad mokslinės fantastikos kūriniai gali padaryti pasaulį geresnį, vis dėlto tikisi, kad jie gali turėti konstruktyvų poveikį. "Tarp mokslinės fantastikos ir technologijų tikrai yra grįžtamasis ryšys", - sakė jis.

Tačiau neigiamos istorijos taip pat gali turėti teigiamos reikšmės.

Danielis Suarezas, populiariaus romano "Demonas" (jame rašoma apie kompiuterio programą, kuri bando sunaikinti pasaulį ir žudo žmones) autorius, sakė, kad mokslinės fantastikos rašytojų darbas padėti kompiuterių inžinieriams suprasti, kaip technologijos gali neigiamai paveikti žmoniją. "Mokslinė fantastika niekada nebuvo tik apie mašinas, o apie žmonijos santykį su jomis," - sakė jis.

D. Suarezas mano, kad mokslinė fantastika gali padėti išvengti technologijų sukeltų negandų, įspėdama apie jas. "Kadangi žmonės baiminasi distopijos robotų kontrolės, mažiau tikėtina, kad taip ir atsitiks, - kalbėjo rašytojas. - Išgyvenę visus įmanomus būdus, kurie gali taip baigtis, išsiaiškinsime būdus, kurie taip nesibaigs."

Kitaip tariant, turime įsivaizduoti košmarą, kad jis netaptų realybe.

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"