TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslininkai: atliekas tvarkyti galima ir efektyviau

2014 01 16 11:41
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje atliekų rūšiavimo situacija gerėja, yra įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto docentė Irina Kliopova. Lietuvos aplinkos apsaugos investicinių fondų nepriklausoma eksperte dirbanti mokslininkė viliasi, kad neseniai spaudoje plataus atgarsio sulaukusi istorija apie kompostavimui netinkamų konteinerių išdalijimą gyventojams nesumažins jų noro protingiau tvarkyti buitines atliekas.

Lyginant Lietuvos ir kitų šalių situaciją gali atrodyti, kad mes turime ir mažiau buitinių atliekų rūšiavimui skirtų konteinerių, ir mūsų žmonės mažiau sąmoningi – tyčia neparaginti, patys atliekų rūšiuoti nesugalvos. Tačiau aplinkosaugos ekspertė I.Kliopova nusiteikusi optimistiškai. „Nereikia norėti, kad viskas įvyktų akimirksniu, – sako I.Kliopova, – tačiau galiu jus užtikrinti, kad pokyčiai vyksta: visose savivaldybėse yra įrengtos arba šiuo metu įrenginėjamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, o biologiškai skaidžių atliekų iš komunalinių atliekų srauto tvarkymui yra parengtos studijos, pateiktos paraiškos ir jau gautas finansavimas“.

Atliekų rūšiavimas skatinamas ir per piniginę

Daugelyje Lietuvos regionų buitinėms atliekoms tvarkyti bus įdiegta antrinio rūšiavimo sistema. Visų pirma, iš komunalinių atliekų srauto, kuris patenka į sąvartyną, bus atskirtos po pirminio rūšiavimo likusios antrinės žaliavos, biologiškai skaidžių atliekų srautas bei atliekų srautas, kuris bus naudojamas kietojo atgautojo kuro gamybai. Atskirtos biologiškai skaidžios atliekos bus apdorojamas gaminant kompostą ir/arba alternatyvią energiją. Pagamintu kompostu galima tręšti teritorijas, kuriose auginami energetiniai augalai, o šie vėliau bus sunaudojami biokurui. „Viskas Lietuvoje juda į priekį“, – mano I.Kliopova ir pabrėžia, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama pirminiam rūšiavimui, t. y. tam, kurį vykdo patys gyventojai, skatinti.

„Pagal statistinius duomenis matome, kad nuo tada, kai pradėjome statyti atliekų rūšiavimui skirtus konteinerius, vadinamuosius varpelius, pirminio rūšiavimo efektyvumas didėja. Žmonės tikrai aktyviau rūšiuoja“, – teigia aplinkosaugos eksperte. Beje, I.Kliopova mano, kad rūšiavimą gana efektyviai turėtų paskatinti netrukus atsirasiantis sąvartyno mokestis, kuris bus priskaičiuojamas prie kasmėnesinio atliekų tvarkymo mokesčio. „Žmonėms gali tekti už šias paslaugas mokėti iki dviejų kartų daugiau, jeigu buitinės atliekos nebus rūšiuojamos“, – teigia mokslininkė.

Lietuvos įmonės atsilieka nuo gyventojų

Teigiamą I.Kliopovos nusiteikimą Lietuvos piliečių atžvilgiu skatina asmeninė patirtis. KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) vykdomi projektai įtraukia ir gyventojus. „Pavyzdžiui, pagal vieną iš projektų, skatinome namudinį kompostavimą Tauragės regiono individualiose valdose. Žmonės su džiaugsmu dalyvavo eksperimente, žymėjo rezultatus, kompostuoja žaliąsias atliekas ir toliau“ – teigia mokslininkė.

Deja, įmonių atliekų rūšiavimo rodikliai gerokai atsilieka nuo individualių valdų gyventojų. Nors daugelis regionų turi kompostavimo aikšteles, toli gražu ne visos įmonės jomis naudojasi savo žaliosioms atliekoms šalinti. „Kai kurių įmonių žaliosios atliekos keliauja tiesiai į komunalinių atliekų srautą, o tai yra tiesiog košmaras“, – piktinasi I.Kliopova.

Žaliųjų atliekų kompostavimas vietoje – idealus sprendimas

Tos įmonės, kurioms priklauso dideli žalieji plotai, tokios, kaip universitetas, rekreaciniai parkai, apgyvendinimo ir kitos įstaigos, galėtų žaliąsias atliekas kompostuoti ir pačios. „Žaliųjų atliekų tvarkymas jų susidarymo šaltinyje – idealus sprendimas. Be to, čia pat, vietoje, galima panaudoti ir iš žaliųjų atliekų susidariusį produktą – bio-kompostą – savo žaliesiems plotams tręšti“, – sako aplinkosaugos ekspertė.

Jei įmonėms reikėtų mokslinės studijos, žaliųjų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje projekto parengimui, I.Kliopova siūlo KTU magistrantės Kamilės Stanevičiūtės darbą. „Darbe aptariamos teorinės ir techninės galimybės, kaip vietoje kompostuoti žaliąsias atliekas, susidarančias Kauno technologijos universitete, įskaitant universiteto maitinimo įstaigose susidarančias biologiškai skaidžias atliekas. Nors universiteto biologiškai skaidžias atliekos nuo žalių plotų ir nepatenka į komunalinį srautą, o yra išvežamos į miesto kompostavimo aikštelę, vis dėlto, kompostuodami vietoje šiek tiek sutaupytume“, – mano mokslininkė. Jos nuomone, studentės parengta techninė užduotis kompostavimo konteineriams pagaminti yra labai tiksli ir išsami. Ji gali būti lengvai pritaikoma realybėje ir ne tik universiteto poreikiams.

Gaila, kad ne visada klausiama ekspertų nuomonės

„Labai gaila, kad ne visada konsultuojamasi su specialistais“, – netinkamų kompostavimui konteinerių išdalinimo istoriją komentuoja Lietuvos aplinkos apsaugos investicinių fondų nepriklausoma ekspertė. Jos nuomone, neretai projektai neįvykdomi ne dėl to, kad trūksta europinių lėšų, o dėl apmaudžių klaidų arba biurokratinių trukdžių. Mokslininkė tikisi, kad ateityje tokių klaidų bus išvengta, ypač dabar, kai daugėja kompetentingų specialistų.

„Aplinkosaugininko specialybė šiuo metu yra labai aktuali, ir šiandien studentai gauna daug įvairiapusės informacijos – ir teisinės, ir metodinės, ir ekonominės bei finansinės“, – teigia I.Kliopova. Pagal KTU APINI atliktą apklausą net 70 proc. absolventų įsidarbina pagal specialybę. Žinant, jog jaunų žmonių nedarbas šalyje siekia 23 proc. šis rodiklis būsimuosius aplinkosaugos ekspertus turėtų nuteikti ypač optimistiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"