TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslininkai išaugino priešistorinius augalus

2012 02 21 10:33

Rusijos mokslininkams pavyko išauginti ir pražydinti augalus iš vaisių su sėklomis, kuriuos voverės buvo paslėpusios prieš daugiau nei 30 tūkst. metų ir kurie buvo rasti Sibiro amžinajame įšale, nurodoma vienoje naujoje studijoje.

Žolinio augalo trumpalapės naktižiedės (Silene stenophylla) sėklos, kurių amžius, nustatytas radioaktyviosios anglies datavimo metodu, siekia 31 800 metų, yra iki šiol seniausia augalinė medžiaga, kurią pavyko prikelti naujam gyvenimui, sakė šį eksperimentą atlikę Rusijos mokslų akademijos tyrėjai Svetlana Jašina ir Davidas Giličinskis.

Ankstesnis senovinės floros atgaivinimo rekordas priklausė 2 tūkst. metų senumo palmių sėkloms, kurias pavyko sudaiginti po to, kai jos buvo rastos netoli Negyvosios jūros Izraelyje.

Naujausias atradimas gali būti labai svarbus tiriant senovinę biologinę medžiagą. Jis dar kartą pabrėžė, koks svarbus yra amžinasis įšalas "ieškant kadaise egzistavusios gyvybės, kuri hipotetiškai jau seniai išnykusi, senovinio genofondo", rašo mokslininkai.

Studijoje, kuri buvo paskelbta antradienį išleistame JAV mokslo žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences", nurodoma, kad Kolymos upės žemupyje Sibiro šiaurės rytuose mokslininkai aptiko apie 70 senovinių urvelių, kuriuose žiemodavo voverės ir kuriuose buvo sunešta tūkstančiai įvairių augalų sėklų.

"Visi urveliai buvo rasti 20-40 metrų gylyje po dabartiniu žemės paviršiumi sluoksniuose, kuriuose buvo stambiųjų žinduolių kaulų, tokių kaip mamutų, gauruotųjų raganosių, stumbrų, arklių, elnių ir kitų faunos atstovų", gyvenusių vėlyvajame pleistocene.

Mokslininkai nurodo, kad kai kurie augalinės medžiagos fragmentai išliko gyvybingi veikiausiai dėl to, kad urveliai greitai buvo padengti ledu, o vėliau "visą laiką buvo įšalę ir niekada nebuvo atitirpę", nepaveikti amžinojo įšalo degradacijos.

Prie Maskvos įsikūrusioje laboratorijoje mokslininkai mėgino sudaiginti subrendusias S.stenophylla sėklas, tačiau kai tai nepavyko, jie atliko bandymus su šių augalų vaisiuose esančiu placentos audiniu, iš kurio pasisekė išauginti naktižiedes, kurios visiškai subrendo ir pražydo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"