TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslininkai skelbia pavojų: pagal socialinės nelygybės rodiklį Lietuva pirmauja ES

2014 11 29 6:00
Tarptautinės mokslinės konferencijos „Gyvenimo kokybė – valstybės ekonominės politikos efektyvumo rodiklis“ dalyviai Mykolo Romerio universitete. Vidūno Gelumbausko nuotraukos

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatoma pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui šalimi, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą, darnią aplinkos plėtrą bei kaimyniškus santykius su Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėmis.

Mykolo Romerio universiteto įvairių mokslo krypčių - ekonomikos, sociologijos, psichologijos, vadybos, teisės, politikos, edukologijos – mokslininkai atkreipė dėmesį, kad ekonomikos augimas čia atsiduria anaiptol ne pirmoje vietoje. Tarp šios vizijos tikslų esama labai svarbių, tačiau tarsi „neišmatuojamų“ dalykų, tokių kaip laimės, demokratijos, darnios visuomenės, konkurencingumo bei globalizacijos indeksų gerėjimo siekių. Gyvenimo kokybės matų sistemos sukūrimas – taip trumpai galima apibrėžti labai įdomaus ir išsamiais moksliniais tyrimais grįsto projekto „Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės matavimo rodiklių sistemos ir vertinimo modelio sukūrimas“ tikslą.

Ekonominė gerovė ir gyvenimo kokybė

Pasaulio mokslininkai jau seniai ieško tinkamiausių gyvenimo kokybės vertinimo kriterijų. „Namų ūkių pajamos ir vartojimas yra tinkamesni gyvenimo kokybės rodikliai nei bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, tačiau ir pagal juos negalima nustatyti, kodėl vienų šalių gyventojai jaučiais laimingi, o kitų, nors ir turtingesnių, tarsi nemoka džiaugtis gyvenimu, - teigia Mykolo Romerio universiteto IV mokslo programos „Gyvenimo kokybės kėlimas ir užimtumo galimybių didinimas“ vadovė prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė. – Gyvenimo kokybės matavimo tikslingumas ir reikalingumas grindžiamas žinomų pasaulyje ekonomistų, Nobelio premijos laureatų Josepho Stiglitzo, Amartya Seno ir Jeano-Paulio Fitoussi „Ekonominės ir socialinės pažangos ataskaita“. (2009). Pagrindinė jos išvada skamba kaip iššūkis ligi šiol priimtai ekonomikos plėtros vertinimo rodiklių sistemai. Šių mokslininkų nuomone, bendrieji ekonomikos rodikliai, tokie kaip BVP, infliacija, biudžeto deficitas toli gražu neatspindi tikrosios šalies ekonomikos padėties. Realiąją ekonomikos būklę parodo žmonių gyvenimo gerovės indikatoriai.“

Apie gyvenimo kokybę Lietuvoje

Nuo 2012 metų balandžio Lietuvos statistikos departamentas, panaudodamas nuo 2005 metų turimą informaciją, pradėjo skelbti kai kurių gyvenimo kokybės rodiklių reikšmes. Skelbiami duomenys informatyvūs, atsakantys į klausimus, kas daro gyventojus laimingus, ir kokie yra svarbiausi įvairių visuomenės grupių gyvenimo gerovės skirtumai. Tačiau ši statistika nėra pakankamai išsami, nes stinga svarbių gyvenimo kokybes aspektų: gyvenamosios aplinkos, kultūros, emocinės savijautos, vertinimo bei subjektyvios gyventojų nuomonės apie gyvenimo kokybę. Neskaičiuojamas ir apibendrinantis gyvenimo kokybės indeksas, numatytas kaip vienas esminių Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ tikslų. J. Stiglitzo, A. Seno ir J.-P. Fitoussi atlikta analizė moksliškai patvirtino akivaizdžias tiesas: bendrieji šalies ekonomikos rodikliai gali būti puikūs, tačiau tai nereiškia labai geros gyvenimo kokybės ir žmonių pasitenkinimo. Jeigu ekonomikos stabilumas labai trapus, ekonomika išbalansuota struktūriniu aspektu – didelis nedarbas, žemas gyventojų pajamų lygis, didelė pajamų, vartojimo ir turto diferenciacija, menkas dėmesys švietimui, kultūrai, dėl to svyruoja visuomenės moralinės nuostatos, didėja nusikalstamumas, blogėja žmonių sveikatos, demografiniai rodikliai. Vadinasi, vertinant valstybės ekonominės politikos efektyvumą reikia remtis kitais rodikliais.

Pamatinė Mykolo Romerio universitete įgyvendinamo tarpdisciplininio mokslinio projekto „Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės matavimo rodiklių sistemos ir vertinimo modelio sukūrimas“ idėja – sukurti tokį gyvenimo kokybės matavimo ir vertinimo rodiklių sistemos modelį, kuris adekvačiai atspindėtų realią socialinę ekonominę pažangą ir leistų spręsti apie valstybės vykdomos ekonominės politikos efektyvumą pagal žmonių gyvenimo kokybės lygį Europos Sąjungos (ES) ir pasaulio kontekste, akcentuojant tris pagrindines posistemes: žmogaus sveikatos ir demografinius rodiklius; gyventojų materialinės gerovės indikatorius; išsilavinimo, darniosios kultūros ir moralinių etinių vertybių dimensijas.

Leis patikslinti šalies vystymo prioritetus

Projekto vykdytojai jau paskelbė 12 straipsnių tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo žurnaluose, mokslinių tyrimų rezultatus pristatė tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose. Šiuo metu rengiama didelės apimties mokslo studija, kuri bus pateikta Vyriausybei, Seimui, Lietuvos statistikos departamentui, kitoms valstybinėms ir savivaldos institucijoms. 2014 metų lapkričio 12-13 dienomis buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Gyvenimo kokybė – valstybės ekonominės politikos efektyvumo rodiklis“, kurioje dalyvavo ir skaitė pranešimus įžymūs gyvenimo kokybės tyrėjai iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Danijos, Italijos, Švedijos, Suomijos bei Lietuvos.

Projekto mokslinių tyrimų rezultatai leis įvertinti gyventojų gyvenimo kokybę ir sukurti bendrą tarpusavyje susijusių matavimo rodiklių sistemą, kuria remiantis bus galima patikslinti prioritetines Lietuvos raidos kryptis, vykdyti ekonominės politikos įgyvendinimo stebėseną, nustatyti silpniausias grandis ir formuoti naujas veiksmingas politikos priemones, diegti įrodymais pagrįstą valstybės valdymą, įvertinti rengiamų politinių sprendimų pasekmes bendrai gerovei, taip pat įvairių gyventojų grupių gyvenimo kokybei. Tai savo ruožtu ne tik leis įvertinti ekonomikos pažangą, bet ir padės pakeisti požiūrį į pagrindines vertybes visuomenės gyvenime bei glaudžiai jas susieti su ekonomine plėtra.

(TEKSTAS SKIRTINGAME FONE)

Kokias problemas atskleidė MRU mokslininkų tyrimai?

Prof. O.G. Rakauskienė: „Pirmiausia - patvirtino Nobelio premijos laureatų tezę, kad sėkmingi makroekonomikos rodikliai, tokie kaip BVP, maža infliacija, nedidelis biudžeto deficitas, neatskleidžia tikrosios šalies ekonomikos padėties. Ekonominės politikos efektyvumą parodo visai kiti rodikliai, vadinamieji gyvenimo kokybės indikatoriai. Nors Lietuvos makroekonomikos rodikliai palyginti neblogi: auga BVP, mažėja valstybės biudžeto deficitas, tačiau gyvenimo kokybės rodikliai prasti: didelis nedarbas, žemas gyventojų pajamų lygis, didėjanti pajamų nelygybė, menkėja žmonių sveikatos, demografiniai rodikliai, akivaizdus didžiulis kultūros bei moralinių vertybių nuosmukis, didėja nusikalstamumas. Įdomu, jog daugelis mūsų šalies mokslininkų ekonomistų pastaraisiais metais susidomėjo kultūros ir ekonomikos sąsajų tyrimais ir priėjo prie panašios išvados: kultūros, moralinių vertybių nuosmukis stabdo ir ekonomikos augimą.

Lietuvoje klesti socialinė ekonominė nelygybė, peržengianti ekonomiškai pagrįstas ribas. Pagal integruotą pajamų ir vartojimo diferenciacijos rodiklį Lietuva pirmauja tarp 28 ES šalių. Pagal gyventojų sveikatos apsaugos lygį lenkiame tik Bulgariją ir Rumuniją.

Didžiulę grėsmę kelia emigracija. Mažai šaliai ir mažai tautai, visų pirma, – tai išlikimo problema. Iki 1990 metų Lietuva turėjo 3,7 mln. gyventojų, dabar liko tik 2,8 mln., tai yra 25 proc. mažiau.

Antra, iš Lietuvos išvyksta kvalifikuoti specialistai ir neblogą išsilavinimą gavęs, sumanus jaunimas. Vadinasi, mūsų šalis savo ir taip skurdaus biudžeto dalį skiria specialistams, kurie dirbs kitose, turtingesnėse, šalyse, rengti. Trečia, mažėja šalies intelektinis potencialas, todėl vis realesnė grėsmė, kad mūsų šalis neperims ir nesukurs pažangių mokslo technologijų bei inovacijų ir vis labiau atsiliks nuo kitų ES šalių. Juk ir dabar ne tik pagal minėtus, bet ir pagal daugelį kitų rodiklių nesiekiame ES šalių vidurkio. Šias problemas būtina kur kas geriau suvokti ir skirti joms prioritetinį dėmesį.“

Kiek ekonomika lemia žmonių laimingumą, pasitenkinimą gyvenimu?

„Žmogaus laimingumą, pasitenkinimą gyvenimu lemia tam tikras „trikampis“: darni šeima ir meilė; įdomus ir prasmingas darbas ir realūs lūkesčiai (blaiviai įvertinant savo galimybes). Pasaulio patirtis rodo, jog šalyse, kur yra žemas ekonomikos išsivystymo ir gyventojų pajamų lygis, kylant gyventojų pajamoms jų pasitenkinimas gyvenimu, laimingumo jausmas didėja. Tačiau jeigu šalis (arba socialinė grupė) turtinga, tai augant pajamoms ryšys su laimingumo jausmu per ilgesnį laiką mažėja ir išnyksta. Lietuvoje, kaip rodo mūsų tyrimų rezultatai, pasitenkinimo gyvenimu, laimingumo jausmas labai priklauso nuo pajamų dydžio. Tai byloja apie žemą Lietuvos gyventojų gyvenimo gerovę ir pajamų lygį. Ypač rimtą smūgį suduoda energetikos, komunalinių paslaugų, būsto išlaikymo kainų augimas, ir aukštesnėms vertybėms nelieka vietos.“

Kuo vertingos projektą vykdančių mokslininkų rekomendacijos?

"Kur kas daugiau dėmesio būtina skirti ne BVP augimui ir Mastrichto kriterijams (infliacijos, valstybės biudžeto deficito, valstybės skolos pažabojimui), o gyventojų gyvenimo kokybės (sveikatos apsaugos, demografiniams) rodikliams, užimtumo didinimui, gyventojų materialinės padėties bei kultūros lygio gerinimui. Juk kultūringas, išsilavinęs žmogus sukuria geresnės kokybės produktą, didesnis jo darbo našumas. Ekonomikos rodiklius būtina humanizuoti, prioritetinę vietą suteikiant gyvenimo kokybės vertinimui.

Kai baigsime vykdyti projektą, tyrimų rezultatais, mokslinėmis įžvalgomis ir išvadomis paremtomis rekomendacijomis pasidalysime su valdžios institucijomis ir politikais.“

Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupė įgyvendina ES struktūrinių fondų finansuojamą 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimo priemonės Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ projektą „Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės matavimo rodiklių sistemos ir vertinimo modelio sukūrimas“. Projektui vadovauja Mykolo Romerio universiteto IV mokslo programos „Gyvenimo kokybės kėlimas ir užimtumo galimybių didinimas“ vadovė profesorė habilituota daktarė Ona Gražina Rakauskienė. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"