TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslininkai sukūrė žmogaus kepenis

2013 07 05 16:10
Scanpix nuotrauka

Japonijos mokslininkai iš žmogaus kamieninių ląstelių sukūrė mažytes žmogaus kepenis, kokios, pavyzdžiui, būna ankstyvuoju vaisiaus raidos etapu, rašoma „The New York Times“.

Kai užuomazginės kepenys buvo persodintos pelėms, mažieji organai augo, gamino žmogaus kepenų baltymus ir perdirbo vaistus, kaip daro žmogaus kepenys. Tyrimas buvo paskelbtas trečiadienį žurnale „Nature“.

Mokslininkai įspėjo, kad jų tyrimas dar labiau fundamentinis. Vadinamieji kepenų pumpurai netapo tikromis kepenimis ir reikėtų kur kas veiksmingesnio metodo, kad būtų sukurta užtektinai tokių kepenų pumpurų pacientams gydyti. Net ir tada, pasak tyrėjų, tikimasi pakeisti tik 30 proc. kepenų. Kas dabar daroma, labiau primena pleistrą nei normalias kepenis.

Medicinos ekspertų vertinimu, tyrimo rezultatai teikia didelių vilčių toje srityje, kurioje jos atrodė visiškai žlugusios.

"Tai didžiulis, monumentalios reikšmės laimėjimas“, - sakė Niujorko universiteto Medicinos mokyklos Transplantacijos skyriaus vadovas ir Amerikos kepenų fondo nacionalinio sveikatos patariamojo komiteto pirmininkas dr. Hillelis Tobiasas.

Bostono vaikų ligoninės kamieninių ląstelių tyrimų programos direktorius dr. Leonardas Zonas pabrėžė, kad pirmą kartą, bent jo žiniomis, iš žmogaus kamieninių ląstelių, gautų iš žmogaus odos ląstelių, sukurtas toks kietas organas kaip kepenys, o ne į želė panašūs kaulų čiulpai.

Nuo tada, kai buvo atrastas būdas, kaip gauti žmogaus kamieninių ląstelių – pirma iš embrionų, o dabar dažniausiai iš odos ląstelių, - mokslininkai svajojo apie atsarginius audinius ir organus, sukurtus iš tokių ląstelių. Kamieninės ląstelės gali virsti bet kokio tipo žmogaus ląstelėmis ir atrodė logiška, kad bus galima jas tiesiog paversti kepenų ląstelėmis, pavyzdžiui, įterpti jas į kepenis, kad pakeistų negyvas ar pažeistas sritis. Tačiau šie tyrimai nebuvo sėkmingi. Kepenų ląstelės neprigijo kepenyse ir nepadėjo gydyti ligas.

Buvo ir kitokių bandymų, kol Jokohamos miesto universitetinės medicinos mokyklos tyrėjai, vadovaujami dr. Takanori Takebe, iš žmogaus odos ląstelių gavo kamieninių ląstelių, pridėjo įvairių stimuliatorių, kad jos augtų, tada įterpė į žmogaus kepenų ląsteles, kad pamėgintų užauginti kepenų pakaitalą. Pasak mokslininkų, jie aptiko sprendimą, kai augino žmogaus kepenų ląsteles Petri lėkštelėse kartu su kraujagyslių ląstelelėmis iš žmogaus bambagyslės ir jungiamojo audinio ląstelėmis. Visų nuostabai, šis ląstelių mišinys spontaniškai susiformavo į trimačius kepenų pumpurus, panašius į maždaug penkių ar šešių savaičių vaisiaus kepenis. Tada tyrėjai persodino tuos kepenų pumpurus pelėms.

„Toks požiūris turi prasmę“, - sakė, Pensilvanijos universiteto ląstelių biologijos profesorius Kennethas Zaretas. Jo tyrimai padėjo nustatyti, kad kraujo ir jungiamojo audinio ląstelės skatina intensyviai augti kepenis esant ankstyvai raidos stadijai ir padeda sukurti savo kraujotaką. Savarankiškai, be šių kitų tipų ląstelių, kepenų ląstelės nesidaugina ir neišauga į organą.

"Jie leido gamtai veikti, o ne mėgino įsivaizduoti, kokie tinkami siganalai galėtų būti," – sakė dr. K.Zaretas, tačiau pridūrė, kad pelės buvo tiriamos tik porą mėnesių. Jis norėtų pamatyti, kas vyksta ilgesnį laiką.

„Net jei kepenų pumpurai niekada nepateisins klinikinių vilčių, jie gali būti labai svarbūs farmacijos tyrimams“, - įsitikinęs dr. L.Zonas. Pavyzdžiui, išbandyti vaistams, ar nepažeidžia kepenų. Šis būdas būtų kur kas tobulesnis ir patikesnis nei dabartiniai.

Dr. T.Takebe ir jo kolegos labiau linkę intensyvinti kepenų pumpurų kūrimo procesą, kad galėtų juos taikyti gydymo tikslams. Transpaltancijos chirurgas dr. H.Tobiasas tiki, kad jiems pasiseks.

"Tai akivaizdžiai ateities banga", - sakė jis.

Parengė Milda Kniežaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"