Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Mokslininkai tiria, ar įmanoma Lietuvoje taikyti Suomijos eksperimentą – universalias pajamas

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tirdami šalies gyventojų atskirties mažinimo galimybes ir pajamų didinimo šaltinius Lietuvoje mokslininkai meta iššūkį ne tik žmonių skurdui, bet ir ekonomikos mokslui. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkų grupė suvienijo savo jėgas su kitų universitetų tyrėjais Lietuvoje ir pasaulyje.

Bendradarbiaudami su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Suomijos, Kanados bei Olandijos universitetais tiriame visuomenės socialinės raidos problemas Lietuvoje ir pasaulyje, analizuojame Suomijos ir kitų šalių patirtį ir vykdomus eksperimentus diegiant universalių bazinių pajamų (UBP) metodą.

Nebegalime senais metodais įveikti skurdo, negalime sumažinti ir dėl skurdo atsiradusių ir vis didėjančių emigracijos srautų.

UBP – tai tokios universalios pajamos, kurias gauna kiekvienas šalies pilietis nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos. UBP suma, kurią kiekvieną mėnesį gauna gyventojai, yra visiems vienoda, ji nepriklauso nuo kitų gaunamų pajamų ar nuo turtinės padėties ir garantuoja žmogui pakankamą pragyvenimui pinigų kiekį būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Eksperimentinis socialinis modelis Suomijoje siūlo sujungti visas socialines išmokas, pašalpas, lengvatas, kompensacijas ir vietoje jų taikyti žmogaus pragyvenimui būtiną pajamų dydį – 560 eurų kas mėnesį. Lietuvoje ši suma iš pradžių galėtų būti mažesnė. Tokias pajamas gautų visi šalies gyventojai nepriklausomai nuo amžiaus, statuso, turto, pajamų. Šie nedideli kiekvienam piliečiui mokami pinigai padarytų stiprų poveikį šalies ekonomikai. Sustiprėtų verslas, kurtųsi darbo vietos, išaugtų vartojimas, mažėtų emigracija, korupcija ir šešėlinė ekonomika.

Nors UBP metodas ekonomikos teorijoje nėra naujas, tačiau praktikoje vis dar yra unikalus dėl savo pritaikymo. Kita vertus, būtų sunku rasti tokią valstybę, kuri vienaip ar kitaip nebūtų nagrinėjusi, pritaikiusi, eksperimentavusi ir bent iš dalies įgyvendinusi UBP metodą.

Šiandienos problema – mažos pajamos ir ekonomikos nuosmukis. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkai analizuoja šių laikų ekonomikos ir socialinės raidos problemas, mėgina jas įveikti iki šiol dar niekada nenaudotomis ekonomikos politikos priemonėmis.

Neatsitiktinai 2017 m. Pasaulio ekonomikos forume Davose diskusijos universalių bazinių pajamų tema susilaukė neįtikėtinai didelio dalyvių susidomėjimo, persikėlė ir į kitas temines sesijas. „Mes visi turime turėti bazines pajamas. Mūsų tikslas turi būti kiekvieno žmogaus, gyvenančio šiame pasaulyje, gyvenimo standartų augimas kartu“, – sakė J. Bidenas, buvęs JAV viceprezidentas. UBP nėra panacėja, tačiau užtikrina bazinį žmogaus saugumą, – pabrėžia socialinės atskirties problemas ilgus dešimtmečius tyrinėję mokslininkai iš viso pasaulio, tokie kaip R. Baldwinas, G. Standingas, A. Kantas, M. Sandelas ir kiti. UBM filosofija, Davoso ekonomikos forume išreikšta kaip didžiausią vertybinį pagrindą turinti šių laikų politikos formavimo priemonė, reikalinga visų pirma formuojant monetarinę, fiskalinę, ekonominę politiką.

Vyriausybės turėtų mokėti savo piliečiams papildomas pajamas pragyvenimui, nes jos buvo uždirbtos ankstesniuose jų darbuose. Taip į UBP žvelgia pasaulio ekonomistai (pvz., M. Benioffas, Pasaulio ekonomikos forumo Fondo valdybos narys), taip Lietuvos žmonių pajamas matome ir mes, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkų grupė. Visuomenės turtą kaip materialųjį gerovės pagrindą kūrė, saugojo visos buvusios kartos, todėl negalime būti abejingi savo žmonėms, kurie savo darbu kūrė ir kuria ateities kartoms reikalingą pridėtinę vertę, gerovę, mokslą, turtą, kultūrą, vesiančią pažangos keliu. O ir geriausi mokslo ir technologijų pasiekimai taps beverčiai, jeigu skurstantys žmonės neturės galimybės mokytis, tobulėti ir tais pasiekimais naudotis. Todėl tik keisdami taikomus socialinės politikos metodus ir priemones pažangesnėmis, efektyvesnėmis galėsime modernizuoti, reformuoti ir tobulinti valstybės ekonominę politiką.

Nebegalime senais metodais įveikti skurdo, atskirties, nepakankamų pragyvenimui pajamų net vidurinės klasės savo šalies sluoksniuose, ten, kur žmonės dirba ir vartoja daugiausia, negalime sumažinti ir dėl skurdo atsiradusių ir vis didėjančių emigracijos srautų. Ekonomikos mokslas ir reali šalies ekonomika neatsiejami vienas nuo kito ir negali egzistuoti atskirai, todėl ir pradedame tirti UBP metodo panaudojimo galimybes, siekdami išspręsti socialinės atskirties problemas Lietuvoje vardan visų mūsų ateities.

Mes turime ir oponentų, kurie sako, kad įvedus UBP bankrutuos valstybė. Todėl mėginame paaiškinti, kad priešingai – nebankrutuos, nes bus efektyviai panaudojami jos pinigai ir turtas. Suomijos eksperimento vykdytojai prieš penkerius metus įtikino savo šalies politikus UBP metodo tikslingumu, tačiau pripažįsta, jog nebus lengva. Valstybės galioje yra pakankamas arsenalas monetarinių ir fiskalinių priemonių, instrumentų bei šaltinių socialiniam Suomijos modeliui įgyvendinti Lietuvoje. Naudodami moksliškai pagrįstus ir pasaulio praktikoje įgyvendinamus metodus, tinkamai panaudodami savo šalies potencialą, valstybės ir privatų turtą, galime užtikrinti savo žmonėms saugų, atitinkantį laiką gyvenimą.

Prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius

Prof. dr. Algirdas Miškinis

Doc. dr. Birutė Visokavičienė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"