TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslininkai: vėžį dažnai lemia atsitiktinumas

2015 01 03 17:22
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vėžiu dažnai susergama dėl „nesėkmės“ – įvykus atsitiktinėms mutacijoms ląstelėms dalijantis, o ne dėl paveldimų priežasčių ar aplinkos veiksnių, ketvirtadienį pranešė JAV tyrėjai.

Sausio 2-ąją pasirodžiusiame žurnalo „Science“ numeryje paskelbtai studijai vadovavo Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai, kurie šias išvadas gavo sukūrę statistinį modelį, numatantį daugelio atmainų navikų susidarymą įvairiuose žmogaus organizmo audiniuose.

Tačiau į šį modelį nebuvo įtrauktas krūties vėžys, kuris yra dažniausia onkologinė moterų liga, ir prostatos vėžys, kuris vyrams yra antrasis dažniausias onkologinis susirgimas po odos vėžio.

Tyrėjai nustatė, kad tirtų vėžio atmainų išsivystymą suaugusiems žmonės maždaug dviem trečdaliais atvejų lemia atsitiktinės genų mutacijos, išprovokuojančios nevaldomą ląstelių dauginimą. Tik apie trečdalis tokių susirgimų būna sukelti aplinkos veiksnių arba paveldėtų genų.

„Ši studija rodo, kad galite pasididinti riziką susirgti vėžiu rūkydami arba kitais nesveiko gyvenimo būdo veiksniais“, – sakė straipsnio autorius Bertas Vogelsteinas, Johnso Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos onkologijos profesorius.

„Tačiau daugelio atmainų vėžys išsivysto dėl nesėkmės – įvykus mutacijai vėžį lemiančiame gene, kad ir koks būtų gyvenimo būdas arba paveldimi veiksniai“, – pridūrė jis.

Mokslininkas pridūrė, kad žmonės, kurie ilgai nugyvena nesusirgdami vėžiu arba ilgą laiką praleisdami saulėje, nebūtinai turi „gerus genus“.

„Tiesa ta, kad daugumai jų tiesiog sekasi“, – paaiškino B.Vogelsteinas.

Ląstelių dalijimosi sparta

Mokslininkai į vėžį pamėgino pažvelgti kitu kampu: ieškodami mokslinėje literatūroje informacijos, kiek kartų kamieninės ląstelės pasidalija įvairiuose organuose per vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę.

Šis savaiminio atsinaujinimo procesas natūraliai vyksta organizme ir padeda pakeisti žūvančias organų ląsteles.

Mokslininkai seniai žinojo, kad vėžys gali išsivystyti, kai kamieninių ląstelių genome įvyksta atsitiktinių pokyčių, vadinamų mutacijomis.

Tačiau šioje studijoje pirmą kartą mėginta išsiaiškinti, kokią vėžio atvejų dalį lemia atsitiktinė mutagenezė, lyginant su paveldimų arba aplinkos veiksnių sukeliamais onkologiniais susirgimais.

Apie 22 tipų vėžiniai navikai, išsivystantys tirtuose 31 rūšies audiniuose, gali būti paaiškinami atsitiktinėmis mutacijomis, nurodė studijos autoriai.

Tiriant kitas devynias vėžio atmainas, nustatyta, kad „jų dažnumas didesnis negu prognozuojamas pagal „nesėkmę“, todėl tikriausiai jos išsivysto dėl nesėkmės derinio su aplinkos arba paveldimais veiksniais“, pažymėjo universitetas.

Tarp tų devynių atmainų minimas plaučių ir odos vėžys, kurį lemia tabako dūmų ir saulės spindulių poveikis, taip pat kai kurios onkologinės ligos, siejamos su paveldimumu.

Šios išvados reiškia, kad dar didesnis dėmesys turi būti skiriamas ankstyvų vėžio stadijų diagnostikai ir tyrimams, galintiems aptikti tuos žalingus atsitiktinius genomo pokyčius dar prieš išsivystant sunkiai ligai.

„Pakeisti gyvenimo būdą ir įpročius būtų labai naudinga, siekiant išvengti tam tikrų atmainų vėžio, bet galbūt mažiau veiksminga, saugantis nuo daugelio kitų“, – sakė biomatematikas Cristianas Tomasetti, Johnso Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos ir Bloombergo sveikatos apsaugos mokyklos onkologijos profesorius.

„Mums reikėtų skirti daugiau išteklių ieškant būdų, kaip aptikti tokius ankstyvos, pagydomos stadijos vėžio atvejus“, – pabrėžė jis.

Krūtų ir prostatos vėžys į šiuos tyrimus nebuvo įtrauktas, nes literatūroje nebuvo paskelbta pakankamai patikimų duomenų apie kamieninių ląstelių dalijimosi spartą tuose organuose, nurodė autoriai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"