TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslininkės nupiešė lietuvio emocinio intelekto paveikslą

2014 12 02 10:03
Dalia Antinienė ir Rosita Lekavičienė. Asmeninio albumo nuotrauka

Aukštas intelekto koeficientas visada buvo laikomas sėkmės garantu, tačiau kitais metais pasirodysiančioje KTU mokslininkių monografijoje atskleidžiama kito, emocinio intelekto, reikšmė jauno žmogaus sėkmingumui. 

Aukštas IQ negarantuoja sėkmės

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMM) mokslininkių docentės Dalios Antinienės ir profesorės Rositos Lekavičienės monografijoje ,,Emocinis intelektas: Lietuvos jaunimo tyrimas“ bus galima rasti pirmąjį Lietuvoje emocinio intelekto (EI) testą, kuriuo mokslininkės ištyrė Lietuvos jaunimo emocinį intelektą.

Pasak R. Lekavičienės, emocinis intelektas – tai gebėjimas suprasti bei valdyti savo ir aplinkinių emocijas.

„Mokslas yra plačiai išnagrinėjęs žmogaus akademinį intelektą, kurį atspindi intelekto koeficientas (IQ), tačiau, kalbant apie asmenybės sėkmingumą, EI dažnai būna svarbesnis. Be emocinės brandos, net ir labai aukštą IQ turintis žmogus sunkiai taps sėkmingu. Tikriausiai visiems yra tekę sutikti žmonių, kurie turi puikų išsilavinimą, gerus analitinius įgūdžius, aštrų loginį mąstymą, tačiau nepasiekia pripažinimo, netampa lyderiais savo srityje ir nesusilaukia sėkmės asmeniniame gyvenime. Greičiausiai tokiems žmonėms trūksta esminio sėkmės veiksnio – emocinio intelekto“, – teigia profesorė.

Didieji manipuliatoriai – didmiesčių vyrai

Monografijoje pristatoma pirma lietuviška originali emocinio intelekto tyrimo metodika, pavadinta EI-DARL. KTU mokslininkės sukūrė dvi jos versijas – trumpąją ir ilgąją.

Ilgoji metodikos versija, skirtingai nei trumpoji, papildomai turi veidų išraiškų identifikavimo skalę. Ją rengiant buvo nufotografuota daugiau nei 400 veido išraiškų, o tiriamieji turėjo įvardyti emociją, kuri atsispindi veide, o taip pat emocinių socialinių ir tarpasmeninių situacijų skalę.

Trumpąją metodikos versiją sudaro tradicinis klausimynas, kuris turi keturias pagrindines skales: savo emocijų supratimo, kitų emocijų supratimo, savo emocijų ir elgesio valdymo, reguliavimo, kitų emocijų ir elgesio valdymo, reguliavimo. Šios skalės buvo papildytos penktąja – manipuliacijų – skale, kuri atskleidžia tamsiąją EI pusę – gebėjimus kontroliuoti aplinkinių žmonių elgesį savanaudiškais tikslais pasinaudojant jų emocijomis, atrandant jų silpnąsias puses.

Mokslininkės analizavo, kokie socialiniai-demografiniai veiksniai labiausiai siejasi su tokiu elgesiu.

„Dažniau manipuliavimas yra susijęs su jaunesniu tiriamųjų amžiumi bei su vyriška lytimi. Be to, tokį elgesį dažniausiai demonstruoja didžiųjų miestų – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai. Manipuliatyvus elgesys greičiausiai turi šaknis šeimoje, iš kurios kilęs jaunas žmogus“, – pasakoja R. Lekavičienė.

Nustatytas ir tokios šeimos paveikslas – linkusių manipuliuoti asmenų šeimose buvo dažnai pykstamasi, nebuvo stiprių emocinių ryšių su abiem tėvais, vaikas buvo vienturtis.

Taip pat išryškėjo tam tikri motinos paveikslo ypatumai: labiausiai linkę manipuliuoti buvo tie, kurių motinos buvo aukštesnio ar žemesnio lygio vadovės ir kurių profesija priskirtina socialinių-humanitarinių profesijų sričiai (pedagogė, bibliotekininkė, psichologė, vadybininkė ir pan.), o mamų-darbininkių vaikai – mažiausi manipuliatoriai.

Didžiausi manipuliatoriai pasižymėjo ir tam tikrais asmenybės ypatumais: manipuliuoti labiau linkę ekstravertiški lyderiai su žema saviverte. Būtent šio tipažo asmenybės dažniausiai savo santykius grindžia rungtyniavimu.

Lemia motinos specialybė

Rengiant monografiją iš viso buvo apklausta 1400 jaunų žmonių, gyvenančių įvairiuose Lietuvos regionuose, besimokančių, dirbančių, bedarbių ir net atliekančių bausmę įkalinimo įstaigose. Tyrimo geografija apėmė Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Telšius, Panevėžį, Uteną, Marijampolę, Kaišiadoris, Alytų. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 17 iki 27 metų.

„Atliktas tyrimas atskleidė, kad didesnė aukšto EI tikimybė yra visai nesusijusi su lytimi, tačiau sietina su brandesniu amžiumi. Tikėtina, kad EI lygiui nemenkos įtakos gali turėti asmenybės sukaupta patirtis. Be to, ne tik vyresnis amžiumi, bet ir dirbantis jaunimas pranoksta EI tuos, kurie yra bedarbiai. Subjektyviai savo finansinę padėtį geriau vertinantys jaunuoliai demonstruoja ir aukštesnį EI lygį“, – akcentavo profesorė.

Tyrime išaiškėjo įdomūs faktai, jog EI lygiui nėra svarbūs daugelis šeimos rodiklių, kurie, iš anksto spėjant, turėtų būti reikšmingi (pvz., šeimos, kurioje augo tiriamasis, pilnumo, vaikų skaičiaus, gimimo eiliškumo).

Pasak R. Lekavičienės, atrastas vienas svarbus sąryšis tarp EI ir šeimos: didesnė vaiko aukšto EI tikimybė yra tada, kai jo mamos profesija yra priskirtina socialinių - humanitarinių sričiai (pedagogė, bibliotekininkė, psichologė, vadybininkė).

Mokslininkės teigimu, šis faktas neturėtų kelti nuostabos: paprastai daugelyje šeimų motina skiria daugiausia laiko ir turi daugiausia įtakos vaiko auklėjimui, o motinos profesijos pobūdis leidžia jai būti sukaupus daug komunikacinės patirties, kuri svarbi randant ryšį su vaiku.

Labiausiai emocijų nevaldo vilniečiai

„Vyrai ir moterys nesiskiria savo EI. Tačiau detalesnė analizė rodo, kad vyrai kur kas geriau nei moterys geba analizuoti savo emocijas ir jas valdyti. Tyrimas parodė, kad savo emocijų supratimui ir valdymui yra svarbi šeimos emocinių santykių kokybė: tie, kurie savo vaikystės emocinę aplinką įvertino kaip šiltą, demonstravo aukštesnius minėtus EI rodiklius, nei tie, kurie teigė, jog šeimoje būta daugiau pykčių, nei normalių santykių“, – pasakoja profesorė.

Tačiau tyrimo rezultatai nėra tokie vienprasmiški: atskleista, kad tie tiriamieji, kurie turėjo sudėtingą vaikystę, t. y., išaugo globos namuose, išsiskyrė puikiu savo emocijų valdymu, bet ne savo emocijų supratimu.

Dar viena kategorija tiriamųjų, geriau nei kiti gebanti suprasti ir suvaldyti savo emocijas, yra tie, kuriems mokykloje labai gerai sekėsi tikslieji mokslai ir kurie studijavo tiksliuosius-techniškuosius mokslus.

„Amžius taip pat svarbus: vyresniame amžiuje gerėja savo emocijų supratimas ir valdymas. Geru savų emocijų valdymu pasižymi ir didelių miestų – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio jaunuoliai, tačiau vilniečiai – priešingai – savo emocijas valdo silpniausiai. Pastarąjį faktą reikėtų patyrinėti detaliau“, – teigia R. Lekavičienė.

Padeda stiprus ryšys su motina

R. Lekavičienės teigimu, kad kaip ir savų emocijų supratimui ir valdymui, taip ir kitų emocijų supratimui ir valdymui yra svarbi žmogaus turėta emocinė aplinka šeimoje, kurioje jis užaugo.

„Tačiau tyrimo metu išryškėjo tam tikri skirtumai. Šilti emociniai santykiai yra svarbūs būtent geresniam kitų emocijų valdymui, o ne supratimui. Be to, puikiam kitų emocijų valdymui yra svarbus stiprus ryšys su motina“, – pasakoja ji.

Atrasti skirtumai ir pagal mokymosi gebėjimus: kitų emocijų supratimo ir valdymo aukščiausius įverčius demonstravo tie, kuriems mokykloje buvo geri mokiniai ir jiems labai gerai sekėsi kalbos.

Kitų emocijas geriausiai valdo tie, kurie pasirinko socialinių-humanitarinių mokslų studijas ir kurių darbas susijęs su žmonėmis (pardavėjas, socialinis darbuotojas, mokytojas ir pan.), o supranta – studijuojantys menus ir dirbantys su dokumentais, skaičiais (buhalteris, valstybės tarnautojas ir pan.). Nustatyta, kad geriausiai kitų emocijas valdo dirbantys jaunuoliai.

Emociškai brandaus Lietuvos jaunuolio portretas

Tyrimas mokslininkėms leido nupiešti aukštą EI turinčio jauno lietuvio portretą.

„Aukšto EI jaunuolis yra lyderiaujanti, pozityviai save vertinanti asmenybė, tačiau nesureikšminanti savęs, jai nesvetima autoironija. Be to, šis jaunas žmogus yra ekstravertas, tarpusavio santykių reguliavimui dažniausiai besirenkantis bendradarbiavimą arba rungtyniavimą. Pažymėtina ir tai, kad aukšto emocinio intelekto jaunuolis pasižymi pakankamu emociniu stabilumu, jam nebūdingas depresija, nerimastingumas. Savo psichologinę gerovę tokia asmenybė vertina aukštai“, – detalizavo profesorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"