TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslininkų rankdarbiai: ir džiugina, ir padeda išgyventi

2014 01 06 16:42
O.Olšausko vitražas Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Chemijos instituto bibliotekoje Trijų Karalių dieną surengta mokslininkų rankdarbių paroda „Sukurta su meile“. Joje eksponuojami darbai, pasak parodos organizatorių, šildo, puošia, džiugina ar primena artimuosius, o gal net padeda išgyventi. Kai kurių autorių kūryba jau žinoma Lietuvoje ir užsienyje, eksponuota ne vienoje parodoje ir pelnė apdovanojimų.

"Dažnai svarstoma, kuo skiriasi menas nuo mokslo ir kur yra riba tarp jų ar jie kaip nors susiję, - kalbėjo viena parodos dalyvių FTMC Nanoinžinerijos skyriaus Funkcinių nanomedžiagų laboratorijos tyrėja dr. Rasa Pauliukaitė. - Būčiau akivaizdus pavyzdys, kad menas be mokslo, ar atvirkščiai, negali egzistuoti. Tai supratau maždaug dvidešimties metų. Pasirinkau studijuoti chemiją ir taikomuosius darbus, nes labai mėgau rankdarbius, tačiau labai greitai pajutau, kad negaliu savęs realizuoti šioje srityje. Man reikia spręsti chemijos uždavinius, o nėriniai padeda atsigauti, kai galva pavargsta. Pailsėjusi vėl galiu tęsti savo darbus."

Tokių ažūrinių nėrinių Lietuvoje kol kas niekas daugiau nekuria. Tradicija kilusi šalyse, kur yra šachtų, nes rankdarbiai paplitę tarp šachtininkų žmonų. Dr. R.Pauliukaitė naujos nėrinių technikos išmoko beveik prieš dešimtmetį Slovėnijoje. Į Lietuvą parsivežė ir specialias staklytes. Parodoje eksponuojami beveik visi slovėniškos tradicijos darbai, keli vokiški ir vienas portugališkas.

Chemijos instituto bibliotekininkė Elona Kazokienė ketverius metus kuria interjerines lėles. Iš viso jau turi penkiolika tokių darbų ir viskas padaryta pačios rankomis. Pasak lėlininkės, svarbiausia - idėja, o kai ji yra, viskas einasi labai greitai. Dar viena E.Kazokienės meninės saviraiškos sritis - tapyba ant šilko.

Inžinierius ekonomistas Olegas Olšauskas kuria vitražus ir pats ištobulino vadinamąją metalizuoto klijavimo techniką, pasaulyje nelabai girdėtą. Ji palyginti ekologiškai švari, nes nenaudojamas kaip įprasta klasikiniam vitražui tvirtinti nuodingo švino ir alavo lydinio juostelės. Tiesiog sulituojamas iš vielos karkasas ir juo sutvirtinama sudėliota mozaika. O.Olšauskas yra baigęs dailės mokyklą ir jau daugiau kaip du dešimtmečius kuria vitražus, eksponuoja juos parodose. Pirmoji paroda surengta net Japonijoje. Daug darbų iškeliavo į užsienio šalis: JAV, Australiją, Suomiją, Norvegiją.

Įdomūs ir kitų autorių darbai, rodantys, kad gera chemikė ar fizikė, o gal inžinierė ar seketrorė referentė gali turėti ir ypatingų meninių gebėjimų. Pavyzdžiui, Asta Češūnienė siuvinėja, Jolanta Čepukonienė, Asta Judžentienė ir Rasa Garjonytė mezga, Danutė Ragauskaitė ir Giedrė Grincienė kuria papuošalus, o Vitalija Jasulaitienė, Irina Demčenko, Raimonda Celiešiūtė, Irena Mirvienė laisvalaikį skiria nėriniams.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"