TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslininkų žvilgsnis į valdžios institucijų veiklą

2013 06 19 6:00
B.Mikulskienė Vidūno Gelumbausko nuotrauka

Netrukus pasirodys Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Vadybos instituto mokslininkų parengta mokslo studija „Interesų raiška viešojo valdymo institucijose: švietimo ir sveikatos sektorių darbo grupių veiklos palyginamoji analizė“. Projekto vadovė - prof. Birutė Mikulskienė.

Lietuvos visuomenė neretai kritiškai vertina vykdomosios valdžios institucijų veiklą. Ypač daug tokios kritikos nusipelno ministerijos, atsakingos už socialiai jautrias politikos sektoriaus sritis: sveikatos, švietimo. Tačiau toks kritinis požiūris dažnai paremtas tik mėgėjiškomis išankstinėmis nuostatomis, kad valdininkai yra nekompetentingi ir ydingi, todėl priima neskaidrius sprendimus.

Bandydami apginti valstybę atstovaujančias įstaigas ir savo pačių veiklą, pareigūnai užima kitą poziciją. Jie tvirtina, kad sprendimus pagrindžia kruopščia analize, kurią atlieka kompetentingi pareigūnai. Neretai viskas tuo ir baigiasi, nes nė viena pusė nepateikia nei įtikinamų argumentų, nei objektyvių vertinimų.

Visuomenės dalyvavimo išraiška

Ministerijose ir savivaldybėse taikoma oficiali praktika – rengiant svarbius projektus, nutarimus kuriamos darbo grupės, kuriose yra įvairių interesų atstovų, tarp jų – ministerijų darbuotojai bei išoriniai ekspertai (jie dažniausiai yra interesų grupių atstovai, bet prisistato esantys ekspertai). Tai veikiau praktinės organizacinės kultūros dalis nei teisės aktų reglamentuota viešojo valdymo praktika. Mokslinių tyrimų, ar darbo grupės yra tinkama visuomenės nuomonės raiškos valstybės valdyme forma, nėra gausu, o apie jų praktiką Lietuvoje iš viso tyrimų neatlikta.

MRU mokslinės studijos tikslas – užčiuopti, kas dalyvauja darbo grupėse, kaip išsirenkami jų nariai ir kokie vaidmenys skiriami išoriniams darbo grupių nariams. „Tyrėme suinteresuotų šalių įtraukimo į konkrečios viešosios politikos kūrimo procesą būdus dviejuose socialiai jautriuose sektoriuose: sveikatos politikos ir švietimo bei mokslinių tyrimų politikos, - sako projekto vadovė prof. B.Mikulskienė. - Abu šie sektoriai yra socialiai jautrūs ir aktualūs plačiai visuomenei, tačiau dėl tam tikrų struktūrinių skirtumų juose yra susiformavusi iš dalies skirtinga visuomenės dalyvavimo priimant viešuosiuos sprendimus praktika. Sveikatos apsaugos politikos sektoriuje veikia stabilus suinteresuotųjų būrys, o švietimo, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų politikos sektoriuje suinteresuotųjų sprendimų sąvoka nevartojama. Vis dėlto dėl didelio sprendžiamų problemų neapibrėžtumo suinteresuotųjų dalyvavimas ir čia išlieka aktualus.“

Mokslininkai nustatė, jog darbo grupių pokyčiai tapo organizacinių pokyčių veidrodžiu: pasikeitus ministrams, pasikeičia ir darbo grupių skaičius, jų nariai bei veikimo principai. Tarkime, socialdemokratų vyriausybės darbo grupes mėgsta labiau nei liberalai. Štai SAM darbo grupės atlieka pagrindines organizacines funkcijas ir užtikrina sudėtingų strateginių klausimų sprendimo galimybes, o ŠMM jos kartais apkraunamos darbais, kuriuos galėtų išspręsti patys ministerijos valdininkai. Kai kada susidaro įspūdis, kad darbo grupėse dalyvauja tik keletas pačių (daugiausia – politinio pasitikėjimo) ministerijų atstovų ir keli tie patys asmenys, dalyvaujantys įvairiose darbo grupėse. Nors dedama nemažai pastangų į sprendimų priėmimą įtraukti daugiau žmonių, vis dar galima įžvelgti šiek tiek protekcionizmo, vienos nuomonės puoselėjimo ir pan.

Suinteresuotųjų vaidmuo neišnaudojamas

Viena pagrindinių darbo grupių funkcijų - informacijos valdymas, o interesų raiška yra tik lygiagreti satelitinė funkcija. Darbo grupių sudėties pokyčiai rodo, kad suinteresuotųjų vaidmuo vis dėlto neišnaudojamas. Nors darbo grupės buriamos strateginiams klausimams spręsti, jose dominuoja ne tikrieji interesų reiškėjai, o kitų valstybės institucijų atstovai.

Tyrimas atskleidė, kad į darbo grupes dažniausiai kviečiami universitetų ir mokslo institutų atstovai. Vadinasi, stipriausia darbo grupės pusė – ekspertinės nuomonės pažinimas. Tuo tarpu konkrečių interesų atstovavimas yra gana fragmentiškas, todėl jo nauda abejotina, juo labiau jeigu keliose darbo grupėse dalyvauja vieni ir tie patys nariai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"