TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslininkus peni pažadais

2016 07 29 6:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotraukos

Šalies biochemikai, išvarginti vien pažadų skirti milijardą eurų iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrai, pabrėžia, kad tokia situacija neišvengiamai paskatins mokslininkų emigraciją.

Mokslininkų pagalbos šauksmas nuskambėjo Lietuvos biochemikų draugijos tarptautinėje konferencijoje, kuri vyko praėjusią savaitę. Joje priimta rezoliucija dėl nutrūkusio mokslo konkursinio finansavimo jau pasiekė ir visas šalies valdžios institucijas.

Atsakingų ministerijų valdininkai ramina mokslininkus: pinigų yra, tereikia dar šiek tiek palaukti.

Daumantas Matulis pažymėjo, kad moksliniams tyrimams būtinas nenutrūkstamas finansavimas, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir tarptautinis konkurencingumas.

Susirūpinę ateitimi

Kaip „Lietuvos žinioms“ pabrėžė Lietuvos biochemikų draugijos pirmininkas Daumantas Matulis, jau 2016 metų vidurys, tačiau 2014–2020 metams Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų vystymui numatytos beveik milijardą eurų siekiančios ES struktūrinės paramos lėšos mokslininkų niekaip nepasiekia. „Pasibaigę visi projektai, finansuoti pagal ankstesnio laikotarpio programas, o naujos programos neskelbiamos. Tai yra didelis nuostolis ne tik Lietuvos mokslo bendruomenei, bet ir visai Lietuvos ekonomikai. Moksliniams tyrimams būtinas nenutrūkstamas finansavimas, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir tarptautinis konkurencingumas“, – teigė D. Matulis.

Pasak jo, daug lėšų investuota į mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir slėnių statybą, tačiau nesant konkursinio finansavimo šis potencialas tinkamai nepanaudojamas. Vilkinant lėšų moksliniams tyrimams paskirstymą, iki finansavimo periodo pabaigos nebus spėta jų efektyviai panaudoti ir lėšos bus „įsisavintos“ paskubomis. „Ir ankstesniais metais nesuskubus laiku skirti pinigų moksliniams tyrimams ir aiškėjant, kad mokslininkai nespės panaudoti visų jiems skirtų lėšų, pinigai buvo perskirstyti – atimti iš mokslininkų ir panaudoti visiškai kitoms reikmėms“, – pažymėjo D. Matulis.

Anot jo, atsainus Lietuvos mokslo finansavimas skatina mokslo žmonių emigraciją. Nematydami perspektyvų savo šalyje, jauni mokslininkai priversti išvykti, o užsienio valstybėse išsilavinimą įgijusiems arba kvalifikaciją tobulinusiems mokslininkams yra labai mažai galimybių įsikurti ir plėtoti naujas technologijas Lietuvoje.

Juda lėčiau, nei tikėjosi

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas profesorius Dainius Haroldas Pauža „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad dalis ES struktūrinės paramos lėšų finansuojamų programų iki šiol neprasidėjusios. Tarp jų – ir programos, kurių lėšomis Lietuvoje turėtų būti plėtojami mokslo tyrimai, vykdoma eksperimentinė plėtra ir inovacijos. „Vyksta nesibaigiantys derinimai. Tikimės, kad rugpjūtis, rugsėjis ar spalis ir bus „pjūties“ metas, kai mokslininkai galės teikti projektus ES paramos lėšoms gauti“, – teigė D. H. Pauža. Jis pripažino, kad tikėtasi, jog ES paramos lėšos moksliniams tyrimams „suksis“ greičiau. Deja, kol kas taip nėra.

Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko, ES struktūrinė parama yra vienas iš būdų išlaikyti šalyje mokslinį potencialą, kad mokslininko karjerą pradedantys jauni talentai neišvažiuotų iš Lietuvos. O juk reikėtų ir susigrąžinti jau emigravusius mokslininkus. Iki šiol vos vienas kitas grįžta ir tai daro dažniausiai dėl šeiminių ar kitokių asmeninių aplinkybių, bet tikrai ne dėl mokslininkams suteikiamų darbo sąlygų, nes jų atlyginimai Lietuvoje ir užsienyje skiriasi 3–5 kartus tikrai ne mūsų šalies naudai.

„Beje, priežastys, kodėl nepradedama naudoti ES struktūrinė parama mokslui, pavasarį buvo aptariamos ir Vyriausybėje. Tik po šio aptarimo reikalai šiek tiek pajudėjo“, – sakė prof. D. H. Pauža. Jo teigimu, daugiausia problemų kyla ne universitetų mokslininkams, be mokslinių tyrimų, užsiimantiems ir edukaciniu darbu, o mokslinių tyrimų institutų darbuotojams, kurie koncentruojasi vien į mokslinius tyrimus. Todėl laiku negaunant lėšų moksliniai darbai sustoja, o mokslininkai kraunasi lagaminus.

Dainius Haroldas Pauža: „Mokslininkai vis dar tikisi supratingumo ir kol kas viešai nereiškia savo protesto. Tačiau mūsų šalies valdžia jau turėtų numatyti, kas bus daroma po 2020 metų.“

Problemos neįžvelgia

Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė nenorėjo pripažinti, kad stabdomas lėšų skyrimas moksliniams tyrimams. Pasak jos, šiuo metu atliekamas Lietuvos mokslo tarybos akreditavimo procesas. Tačiau, net ir nelaukiant, kol ši įstaiga bus pripažinta akredituota institucija, esą vykdomi parengiamieji darbai, rengiami finansavimo dokumentai.

„ES struktūrinių fondų lėšų administravimo procesas niekuomet nebuvo lengvas ir nuolat reikalavo bei tebereikalauja atitinkamo reglamentavimo. Šiame periode jame aktyviai dalyvauja visuomenė – socialiniai partneriai, suformuotas Stebėsenos komitetas, naujai padalytos funkcijos tarp ministerijų bei įgyvendinančių institucijų. Natūralu, kad visi šie procesai užtrunka“, – „Lietuvos žinioms“ teigė S. Kauzonienė.

Anot viceministrės, gegužę ir birželį gautas Stebėsenos komiteto pritarimas daugelio priemonių projektų atrankos kriterijams, o šiuo metu jau parengtas ir paskelbtas viešai svarstyti projektų finansavimo sąlygų aprašas, skirtas mokslininkų kvalifikacijai tobulinti vykdant aukšto lygio tarptautinius ir nacionalinius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros projektus. Netrukus, t. y. dar šiais metais, esą bus skelbiami aprašai, skirti podoktorantūros stažuotėms skatinti, tiksliniams moksliniams tyrimams bei bendriems mokslo ir verslo projektams Sumanios specializacijos kryptimis vykdyti ir kitokiai veiklai.

Finansų viceministrė Agnė Bagočiutė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad šiuo metu koncentruojamasi į bendrus mokslo ir verslo projektus, todėl kvietimai teikti paraiškas pirmiausia paskelbti šioje srityje, jau vyksta paraiškų vertinimas. Ji pabrėžė, kad teikiant paraiškas vieni aktyviausių buvo sveikatos technologijų ir biotechnologijų krypties pareiškėjai.

„Iš viso pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui šiuo metu paskelbta kvietimų arba sudaryta valstybės projektų sąrašų už 143 mln. eurų, o tai – 21 proc. visų prioritetui skirtų lėšų“, – aiškino A. Bagočiūtė. Finansų viceministrė minėjo, kad mokslinei veiklai, mokslininkų kvalifikacijai ir mokslo populiarinimui numatytos Lietuvos mokslo tarybos vykdomos priemonės, kurioms skirta 113,24 mln. eurų. Jų projektų atrankos kriterijai jau patvirtinti. Šiuo metu, pasak jos, Švietimo ir mokslo ministerija rengia projektų finansavimo sąlygų aprašus – paskutinius dokumentus prieš kvietimo teikti paraiškas paskelbimą.

Ateitis miglota

Tačiau Lietuvos biochemikų draugijos pirmininkas D. Matulis „Lietuvos žinioms“, be kita ko, pabrėžė matantis ir kitą problemą – Lietuvoje konkursiniai moksliniai tyrimai finansuojami beveik vien ES struktūrinių fondų lėšomis, o tai yra nepastovus šaltinis. Mokslininko įsitikinimu, tam, kad būtų užtikrintas finansavimo tęstinumas, mokslinei veiklai turėtų būti numatyta lėšų valstybės biudžete.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas D. H. Pauža taip pat pripažino, kad mokslininkų ateitis išties neaiški, nežinoma, kas bus po 2020 metų, kai baigsis ES struktūrinė parama moksliniams tyrimams. Anot jo, tiek pasaulyje pripažinti Lietuvos biochemijos srities mokslininkai, tiek kitų sričių tyrinėtojai finansavimo savo moksliniams darbams galėtų ieškoti ir kituose ES bei pasauliniuose fonduose. Tačiau kol kas jie dažniausiai apsiriboja vien ES struktūrinių fondų parama. „Lėšų moksliniams tyrimams gal kiek paprasčiau gauti iš ES struktūrinių fondų. Tačiau mokslininkai neturėtų vien tuo apsiriboti, o dabar pats metas susidėlioti saugiklius, kad pradėti moksliniai tyrimai nenutrūktų ir ateityje“, – pabrėžė D. H. Pauža.

Pasak jo, jei siekiama, kad Lietuva išties būtų mokslo ir proto šalis, reikėtų ruoštis po 2020 metų iš šalies biudžeto atriekti didesnę riekę moksliniams tyrimams. „Mokslininkai vis dar tikisi supratingumo ir kol kas viešai nereiškia savo protesto. Tačiau mūsų šalies valdžia jau turėtų numatyti, kas bus daroma po 2020 metų“, – įsitikinęs Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"