Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Mokslinių tyrimų finansavimas – mokslo proveržio skatinimui

 
REKLAMA  •  2017 04 07 12:00
pixabay.com nuotrauka

2016 m. ir 2017 m. pradžia Lietuvos mokslui buvo ypatingai svarbi: net dviejų Lietuvos mokslininkų pavardės minimos šalia garsiausių pasaulio mokslininkų. Iki šiol džiaugiamasi prof. Virginijaus Šikšnio bei prof. Sauliaus Klimašausko pasiekimais, garsinančiais šalies vardą pasaulyje. Pritraukiant Europos Sąjungos (ES) investicijas tikimasi, kad tokių atvejų ateityje vis daugės. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, iš viso mokslininkų kompetencijos ugdymui vykdant mokslinę praktinę veiklą numatoma paskirstyti 49,5 mln. Eur. Iš jų 32,8 mln. Eur skirti konkrečios veiklos „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“ įgyvendinimui.

„2014–2020 m. ES fondų investicijų periodu Lietuvos mokslo taryba numato skirti didelį dėmesį veiklų, skirtų studentų, tyrėjų ir patyrusių mokslininkų kompetencijai ugdyti, įgyvendinimui“, – sakė Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, prof. Dainius Haroldas Pauža, pridurdamas, kad ugdant jaunuosius ir patyrusius mokslininkus bei stiprinant jų gebėjimus, siekiama mokslo sistemos proveržio.

Toks proveržis įmanomas investicijas tikslingai nukreipiant į praktinę mokslinę veiklą bei suteikiant sąlygas šalies mokslininkams dalyvauti projektuose. Projektų rezultatai padidintų mokslininkų galimybes lygiomis teisėmis dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ar tapti lygiaverčiais tarptautinių mokslininkų grupių nariais.

Paskelbtas kvietimas

Siekdama įgyvendinti nurodytą tikslą, 2017 m. balandžio 6 d. Lietuvos mokslo taryba paskelbė kvietimą projektams pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“ finansuoti.

Šios veiklos įgyvendinimui skiriama 32,8 mln. Eur ES fondų investicijų. Pirmojo kvietimo metu projektams numatoma paskirstyti 21,6 mln. Eur. Pagal 2017 metų sausio 18 d. pasirašytą sutartį su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba tapo Visuotinės dotacijos valdytoja, atsakinga už šios veiklos projektų finansavimą ir administravimą.

Pasak prof. D.H. Paužos, konkursinis mokslo finansavimas – tai būdas surasti, atrinkti ir investuoti į pačius geriausius mokslinius tyrimus.

„Konkursinis finansavimas padeda susiorientuoti, kur šiuolaikiniame moksle sudėti svarbiausi akcentai. Visame pasaulyje įrodyta, kad konkursinis finansavimas yra pats efektyviausias, – dėmesį atkreipė profesorius. – Iki 2020 m. šalies mokslininkai įgytų galimybę sumanymus paversti konkrečiais rezultatais bei, atlikdami praktinę mokslinę veiklą, keltų savo kvalifikaciją ir tarpusavyje keistųsi idėjomis.“

Aukšti reikalavimai tyrimų vadovams

Tikintis mokslo proveržio, Lietuvos mokslo taryba taikys aukštus reikalavimus mokslinių tyrimų vadovams. Tai – viena pamatinių dalyvavimo šiame projektų konkurse sąlygų. Tačiau ketinama stiprinti ir jaunųjų mokslininkų gebėjimus – jie turės galimybę lygiomis teisėmis dalyvauti konkurse, o patyrusių ir jaunųjų mokslininkų konkursinės grupės bus vertinamos atskirai. Atitikčiai nustatytiems slenkstiniams reikalavimams įvertinti bus prašoma kartu su paraiška pateikti svarbiausių mokslinių publikacijų sąrašą.

Svarbiausia – idėjos aprašymas

Projektų tematikos bei tikslai – neribojami. Taip pat neribojami ir fiziniai projektų veiklų įgyvendinimo rodikliai: mokslininkams paliekama teisė patiems nusistatyti projektų rezultatus, atitinkančius pasirinktas tematikas. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas projekto idėjos aprašymui – tai bus pagrindinis informacijos šaltinis paraiškas vertinsiantiems ekspertams. Ekspertinį paraiškų vertinimą atliks užsienio specialistai, todėl projekto idėjos aprašymą prašoma pateikti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis.

Priešingai nei 2007–2013 m. ES paramos laikotarpiu, Lietuvos mokslo tarybai nereikės pateikti visų išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Visos projektų išlaidos bus kompensuojamos taikant supaprastinto išlaidų apmokėjimo mechanizmą, todėl projektų administravimas, tikėtina, bus paprastesnis ir palankesnis mokslininkams. Taikant projektų administravimo supaprastinimus, projektuose dalyvaujantys mokslininkai turės galimybę daugiau laiko skirti idėjų įgyvendinimui.

Kartą per projektų įgyvendinimo laikotarpį Lietuvos mokslo tarybai bus būtina pateikti mokslinių tyrimų vykdymo ataskaitas, kurias, kaip ir paraiškas, vertins ekspertai. Didžiausia galima vieno projekto finansavimo suma – 600 tūkst. Eur. Projektų trukmė turėtų būti planuojama 42–48 mėn. laikotarpiui.

Paraiškas galima teikti tiek kaip popierinius, tiek kaip elektroninius dokumentus 60 dienų nuo kvietimo paskelbimo datos. Projektų vertinimas ir atranka truks iki 90 dienų nuo kvietimo termino pabaigos.

2007–2013 m. galimybėmis pasinaudojo apie 900 tyrėjų 2007–2013 m. ES paramos laikotarpiu Lietuvos mokslo tarybos įgyvendinta Visuotinės dotacijos priemonė į viešąjį sektorių pritraukė apie 900 tyrėjų. Buvo įgyvendinti 106 įvairių mokslo sričių projektai. Didžioji dalis mokslo publikacijų, parengtų vykdant Visuotinės dotacijos projektus, paskelbti aukšto lygio tarptautiniuose periodiniuose mokslo leidiniuose. Šiuo ES fondų investicijų periodu taip pat tikimasi aktyvaus mokslininkų dalyvavimo projektuose.

Antrąjį kvietimą teikti paraiškas Lietuvos mokslo taryba ketina skelbti 2018 m. II ketvirtį.

Finansuoja Europos socialinis fondas

www.esinvesticijos.lt

Užs. V-770

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"