TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslinių tyrimų laivas kilstelėjo universiteto prestižą

2016 10 07 6:00
Laivas „Mintis“ suteikė galimybę įtraukti KU mokslininkus ir studentus į universitetams prestižinę jūrinių tyrimų sritį. KU nuotrauka

Pastarųjų metų uosto plėtra Klaipėdos mokslo įstaigų reitingams duoda didžiausią naudą. Techninių ir gamtos studijų absolventams atsiveria platesnės nei kitiems įsidarbinimo galimybės.

Vienas iš trijų strateginių 2016 mokslo metų Klaipėdos universiteto (KU) tikslų – didinti indėlį į jūrinio sektoriaus, regiono ir šalies darnią raidą. Šiemet sukurtos naujos studijų programos – suskystintų gamtinių dujų terminalų inžinerija ir logistika – išplėtė technologijų kryptį. Nors KU dominuoja socialiniai mokslai, gana daug studentų surenka ir laivavedybos, ekologijos ir aplinkotyros, jūrų uostų valdymo, naftos technologinių procesų specialybės, garantuojančios iki 80 proc. absolventų darbą ir didesnį negu vidutinį šalyje atlyginimą.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, kurią baigę bakalaurai gali tęsti mokslus KU, rengia ne tik visame pasaulyje vertinamus laivų specialistus, bet ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų kontingentą.

Po studijų įsidarbina

KU absolventų skaičius per penkmetį sumenko nuo 1799 (2012 metais) iki 1260 (šiemet), tačiau tarp 10 Lietuvos universitetų jo rinkos dalis išliko tokia pati – viršija 5 procentus. KU Vadybos katedros vedėjas Rimantas Stašys, kalbėdamas per konferenciją apie universiteto vaidmenį plėtojant uostą, pabrėžė, kad emigracijos nuostolių nejaučia tik Vilniaus universitetas. Jis savo rinkos dalį pasididino nuo 16 iki 18 procentų. Bet KU turi savo nišą dėl uostamiesčio išskirtinumo. „Klaipėdos universitetą baigę techninių specialybių absolventai tikrai paklausūs. Apklausa rodo, kad prabėgus metams po studijų dirbančių absolventų skaičius viršija 74 proc., o jų atlyginimai yra didesni nei šalies vidurkis. Kiek sunkiau rasti darbo humanitarams ir baigusiesiems menų studijas“, – KU rodiklius komentavo R. Stašys.

Iš pateiktų duomenų matyti, jog lengviausia įsidarbinti absolventams, pasirinkusiems fizinių ir biomedicinos mokslų kryptį. Tačiau tokių specialistų nėra tiek daug, kiek baigusių ekonomiką, teisę, pedagogiką ir vadybą. Technologijas KU studijavę absolventai, lyginant duomenis su šalies statistika, uždirba daugiausia. Po pirmų metų jų vidutinė alga siekia 724 eurus, kai Lietuvos vidurkis – 575 eurai.

Kuriant KU studijų programas aktyviai dalyvauja uosto ir logistikos kompanijos, tokios kaip „Klaipėdos nafta“, „Vlantana“, Centrinis Klaipėdos terminalas ir kitos. Studentus praktikai atlikti nuolat priima net 12 jūrinių įmonių, įskaitant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją. Todėl apie jų patirtį rašomi ir baigiamieji studijų darbai. Iš jūrinės srities pernai apgintos 4 mokslinės disertacijos.

Klaipėdos universitetui priklausančiu klasikiniu mokomuoju burlaiviu „Brabander“ gali plaukti 5-6 profesionalūs jūrininkai ir 12 kursantų./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Prestižiniai moksliniai projektai

KU laivybos ir ekspedicijų tyrimų laboratorijos vadovas dr. Nerijus Blažauskas ypač didžiuojasi laivu „Mintis“, kuris suteikė galimybę įtraukti KU mokslininkus ir studentus į universitetams prestižinę jūrinių tyrimų sritį. „Klaipėdos universiteto mokslininkai turi licencijas ir patirties spręsti aplinkai jautrias, visuomenės sveikatos požiūriu svarbias uosto ir pajūrio zonos aplinkosaugos problemas. Universiteto reikšmė jūrinėje srityje smarkiai pakilo, kai į vandenį buvo nuleistas mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Seisminiai, geologiniai, biologinės įvairovės, užteršto grunto tyrimai šiandien jau prieinami Klaipėdos universitetui, ir tai sudaro prielaidas toliau plėtoti Klaipėdos uostą“, – per konferenciją apie Klaipėdos uosto perspektyvą dėstė mokslininkas.

Laive įrengtos trys stacionarios laboratorijos: hidrologinė-biologinė, geologinė ir hidroakustinė, todėl galima tirti visus pagrindinius jūros aplinkos komponentus – dugną, vandens storymę, biologinius objektus. „Mintis“ atlieka ne tik Klaipėdos uosto monitoringą, bet tyrinėja ir Šventosios uosto sąnašas bei gruntą, stebi visą pakrantę. Mokslininkai taip pat analizuoja, siūlo, kur ir kaip galėtų būti statomi vėjo jėgainių parkai Baltijos jūroje, nagrinėja, ar Klaipėda gali tapti tokių elektrinių statybos ir aprūpinimo uostu.

N. Blažauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad šiemet „Mintis“ plaukiojo jūroje 90 dienų. „Buvo įgyvendinami keli moksliniai projektai: rinkti biologiniai vandens mėginiai rytinėje Baltijoje (dalyvavo Lietuva, Švedija, Latvija), atlikti dugno bendrijų tyrimai Lietuvoje, prie Rusijos sienos, taip pat vykdytas projektas Lenkijoje – ištirtas dugnas. Ten rinkti geologiniai ir biologiniai mėginiai, kad būtų galima įvertinti jūrinių vėjo elektrinių statybos poveikį aplinkai. Atlikome ir keletą užsakymų – matavome gylį Klaipėdos uoste ir priekrantėje, dalyvavome Londono parodoje „Oceanology International 2016“, – vardijo mokslininkas.

Be jūrinio laivo, kurio įgulą sudaro 6 nariai ir kuriame įrengta 12 darbo vietų mokslininkams tyrėjams, KU dar turi klasikinį mokomąjį burlaivį „Brabander“ – juo gali plaukti 5–6 profesionalūs jūrininkai ir 12 kursantų, taip pat – kylinę jachtą „Odisėja“, skirtą iki 12 žmonių (pasiplaukioti vieną dieną). Jie visi priklauso KU Jūrinių tyrimų atviros prieigos centrui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"