TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslo pinigų dalybos: 20 prioritetų

2014 05 07 6:00
KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto direktoriaus prof. A.Krupavičiaus manymu, Lietuvos akademinė bendruomenė buvo ir yra menkai įtraukta į diskusiją dėl ūkio ir mokslo potencialo bei nacionalinių iššūkių.

Lietuvos mokslo finansavimo perspektyvos iki 2020 metų, susijusios su Europos Sąjungos (ES) struktūrine parama ir Lietuvos prioritetais, kuriuos mūsų valstybė, kaip ir visos ES narės, turi numatyti vadinamojoje sumanios specializacijos strategijoje, sukėlė nerimą mokslo visuomenėje. Pasak Mykolo Romerio universiteto studijų prorektoriaus doc. dr. Giedriaus Viliūno, Lietuvoje kuriant prioritetus tradiciškai vis tiek prieinama prie dalybų. Ir tų norinčiųjų gauti savo kąsnį yra daug.

Jau patvirtintos šešios Lietuvos prioritetinės kryptys: energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos. Jas Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius prof. dr. Algis Krupavičius palygino su perpus mažesniu kaimynės Estijos pasirinkimu, tik trimis prioritetinėmis kryptimis: informacinės ir komunikacinės technologijos, sveikatos technologijos ir paslaugos bei efektyvus išteklių naudojimas. Akivaizdu, kad estiška ir lietuviška prioritetų apibrėžimo logika, kaip ironizavo mokslininkas, yra visai kitokia. Estai visada garsėjo racionalumu ir dabar labai aiškiai pasirinko tas sritis, kuriose galėtų įgyti tam tikrą konkurencinį pranašumą. Lietuva renkasi daug sričių, kad įvairios interesų grupės, dalyvaujančios nustatant prioritetus, būtų patenkintos. Nors finansavimas irgi dalijamas į daugiau dalių, o be atitinkamų lėšų pasiekti gerų rezultatų gali būti problemiška.

Prieštaraujant logikai

"Numatytos šešios prioritetinės kryptys tokiai nedidelei šaliai, ir tai jau įtartina, bet pačių prioritetų yra net dvidešimt. Loginis prieštaravimas pačioje sąvokoje, nes prioritetas yra tai, kas pasirinkta. Dvidešimt - jau nėra pasirinkimas, o platus paskleidimas, - kalbėjo Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius doc. G.Viliūnas. - Kitas dalykas - pačių prioritetų apibrėžimas. Jų formuluotės atrodo pernelyg susiaurintos. Ypač siauras požiūris - socialinių mokslų srityje."

Viena iš šešių prioritetinių krypčių - įtrauki ir kūrybinga visuomenė - susijusi būtent su socialinių mokslų potencialu, tačiau joje apibrėžti du prioritetai, pasak doc. G.Viliūno, neturi nieko bendra su įtraukia visuomene, kaip ji suprantama Europoje, ir socialinių bei humanitarinių sričių mokslininkų vertinami gana skeptiškai daugeliu atžvilgių. Prof. A.Krupavičiaus manymu, siūlomi prioritetai - proveržio inovacijų kūrimas bei modernios ugdymo technologijos - tik iš dalies atskleidžia įtraukios ir kūrybingos visuomenės iššūkius. Savaime aišku, kad visuomenė turi būti įtrauki ir kūrybinga. Taip pat akivaizdu, kad kuriant tokią visuomenę mokslui ir verslui reikia bendradarbiauti. Kitas klausimas, ar tais dviem šiuo metu nubrėžtais prioritetais pavyks pasiekti tokius tikslus. Modernios ugdymo technologijos ir procesai yra labai siauras tyrimų laukas ir pirmiausia orientuotas į edukologijos sritį. Kitas dalykas - proveržio inovacijos. Toks tikslas yra labai svarbus, tačiau ganėtinai abstraktus įgyvendinti ir pamatuoti rezultatus.\

Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorių doc. G.Viliūną stebina, kad tokiai mažai šaliai kaip Lietuva numatytos šešios prioritetinės kryptys ir net 20 prioritetų. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

"Labai daug dėmesio telkiama į mokymosi technologijų ir metodikų kūrimą, inovatyvių technologijų rengimo technologijas, kad net suprasti sunku, - juokėsi Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius. - Atrodytų, kad mokslininkai sugalvos technologijas, kaip kurti inovacijas versle. Paprastai verslininkai neieško mokslininkų patarimo, kaip daryti verslą. Kyla įtarimas, kad norima tiesiog turėti projektų, kurių rezultatas būtų monografijos ir ataskaitos. Mums rūpi, kad socialiniai mokslai būtų susieti su ilgalaikiais šalies prioritetais. Pavyzdžiui, Lietuvos pažangos strategijos "Lietuva 2030" esmė - kūrybingas žmogus, solidari visuomenė, tačiau įtraukios ir kūrybingos visuomenės prioritetinė kryptis nėra susijusi su šios strategijos, aprobuotos aukščiausiu lygiu, patvirtintos Seimo, įgyvendinimu. Kartu nuošalyje lieka didžiuliai mokslo ištekliai. Pavyzdžiui, mokslininkai, kurie domisi socialine atskirtimi, ekonomikos, saugumo, pagaliau tapatybės problemomis. O tai tikrai aktualu dabar, kai vėl paaštrėjo geopolitinė įtampa aplink mūsų šalį."

Dėl visuomenės gerovės

Socialinių mokslų srityje yra daug stiprių centrų tiek Vilniuje, tiek Kaune, tačiau mokslininkai jaučiasi labai nusivylę, kai Lietuvos prioritetinių krypčių rengimo procesas tarsi praėjo pro šalį ir nematyti sąryšio su jų veikla. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vienas didžiųjų renginių buvo konferencija "Socialinių ir humanitarinių mokslų horizontai", skirta socialinių ir humanitarinių mokslų politikai Europoje. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ kontekste kalbėta, kokia yra socialinių bei humanitarinių mokslų būklė, ir ką jie gali duoti visuomenei.

"Programoje yra prioritetas, kuris panašiai ir vadinasi - įtrauki, inovatyvi ir reflektyvi visuomenė. Numatyta daugybė priemonių, - pasakojo doc. G.Viliūnas. - Mūsų konferencijoje buvo diskutuojama, kas aktualiausia, kaip galima geriausiai panaudoti socialinių mokslų potencialą spręsti Europos problemoms. Tačiau nematome, kad tokia patirtis būtų panaudota Lietuvos prioritetuose. Tikrai prasmingi žodžiai "įtrauki visuomenė" tiesiog išbyrėjo iš jų."

Kartais girdėti priekaištų, kad gamtos, technikos mokslai tiesiogiai dirba verslui, kuria inovacijas, naujus produktus, didina šalies ir verslo pajamas, o ką duoda socialiniai mokslai?! Mykolo Romerio universiteto studijų prorektoriaus manymu, jie yra esmingi tiek prisidėdami prie verslo, tiek ir formuodami pačią visuomenę, ją ugdydami ir didindami jos integraciją. Akivaizdu, tam reikalingos atitinkamos programos, instrumentai, finansavimo linijos ir - strategija, prioritetai. Todėl labai svarbu, kokį strateginių dokumentų ir programų kompleksą suformuoja Lietuva, kaip socialiniai bei humanitariniai mokslai galėtų būti panaudoti visuomenės gerovei ir koks bus jų finansavimas. ES struktūrinei paramai tenka ypač reikšmingas vaidmuo.

Įterpiant savo interesą

Lietuvos sumanios specializacijos strategijos rengimo procesą koordinuoja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Jis dirba kartu su Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijomis, labiausiai susijusiomis su mokslo ir inovacijų sritimi. Pasak doc. G.Viliūno, viskas, atrodo, atliekama pagal europines metodikas: buvo renkamos ekspertų grupės, vyko konsultacijos, bet nutinka kažkoks keistas dalykas, kad galų gale prioritetų rengimas patenka į labai nedidelių grupių mokslininkų, susijusių su tam tikromis disciplinomis, net su tam tikromis institucijomis, rankas.

"Pavyzdžiui, yra tokia prioritetinė kryptis - transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos. Atrodo labai logiška, kad Lietuva, tranzito šalis, plėtoja aukšto lygio, į ateitį nukreiptą transporto paslaugų modelį, bet kartu kažkodėl atsiduria informacinės ir ryšių technologijos ir net tokie dalykai kaip lietuvių kalbos skaitmeninimas, - kalbėjo mokslininkas. - Kaip lituanistas tikrai esu už lietuvių kalbos skaitmeninimą ir už informacinių technologijų plėtotę, bet kai tos sritys šitaip nelogiškai atsiduria greta - strateginio mąstymo nėra. Akivaizdu, kad kažkam reikėjo kur nors įterpti savo interesą ir jis buvo įtrauktas į šią prioritetinę kryptį. Čia jau yra dalybos. Kiek sutinku darbo grupių narių, dažnokai kartojasi motyvas, kad išdėstė kritines pastabas ir daugiau nebuvo kviečiami. Arba nelabai atpažįstamas galutinis produktas - redaguojant nutolstama nuo to siekio, kurį diskusijose bandė formuluoti ekspertai."

Nesvarstančiųjų problema

Prof. dr. A.Krupavičius priminė, kad sumanios specializacijos idėja atsirado ES strategijos "Europa 2020" kontekste. Siekiama kurti sumanią, tvarią ir įtraukiančią ekonomiką, kad ES taptų gerokai konkurencingesnė nei dabar. Sumanios specializacijos esmė - skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, siekti, kad jis darytų didesnį poveikį socialinei ir ekonominei ES šalių raidai. Sumanios specializacijos rengimo procedūroje numatyti trys etapai. Pirmiausia identifikuojamos prioritetinės raidos kryptys, tada išskiriami jų prioritetai ir galiausiai visuomenei, akademinei ir verslo bendruomenei turėtų būti pateikti konkretūs jungtinių verslo ir mokslo projektų siūlymai. Lietuva įžengė į trečiąjį etapą.

„Nors sumanios specializacijos prioritetų sudarymo procesas turėjo būti skaidrus ir atviras, į diskusiją dėl ūkio ir mokslo potencialo, nacionalinių iššūkių Lietuvos akademinė bendruomenė buvo ir yra įtraukta menkai, - sakė KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius. - Net apklausų rezultatai apie šešias Lietuvos sumanios specializacijos prioritetines kryptis nėra viešai paskelbti MOSTA puslapyje iki šiol. Ekspertų atranka sumanios specializacijos prioritetams rengti taip pat stokojo viešumo. Skaidrumo nubrėžiant sumanios specializacijos prioritetus nedidina ir tas faktas, kad ekspertai, kaip ir kituose MOSTA projektuose, beveik nuolat atstovauja toms pačioms Lietuvos ir užsienio organizacijoms kaip "Technopolis", "Visionary Analytics", ar kartojasi kelių ekspertų pavardės. Kai kurie dokumentai, naudoti sumanios specializacijos prioritetams apibrėžti, nėra kokybiški. Pavyzdžiui, socialinių mokslų srityje vertinant mokslo potencialą vadyba ir ekonomika išskirtos kaip lyderiaujančios mokslo kryptys, o politikos mokslai, teisė, psichologija surenka vos po vieną potencialo balą. Šiuo metu paskelbti prioritetų kelrodžiai nėra akademinės bendruomenės aptariami, nes apie juos nėra tinkamai informuota. Panašu, kad jų nėra svarsčiusi ir Lietuvos mokslo taryba, nors ji yra svarbiausia mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinė institucija ir savo nuomonę apie šiuos kelrodžius turėtų pasakyti viešai. Tokia situacija, matyt, tinka sumanios specializacijos architektams, nes kelrodžiai yra tarsi vieši, bet jei jų niekas nesvarsto, tai viskas yra tų nesvarstančiųjų problema.... Bet pagal šiuos kelrodžius į sumanios specializacijos įgyvendinimą 2014 – 2020 metais iš ES paramos bus investuojama šimtai milijonų litų (ir eurų), tad neturi būti vis vien, kaip tokios lėšos bus panaudotos.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"