TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslo reforma: patikima - nepatikima

2010 07 14 0:00
Šiemet 85 metų sukaktį minintis akademikas A.Kudzys aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Šiemet 85 metų sukaktį minintis akademikas Antanas Kudzys bene vienintelis Lietuvoje per penkerius pastaruosius metus paskelbė net septynias dešimtis darbų įvairiuose viso pasaulio mokslo leidiniuose, tačiau yra metamas, pasak mokslininko, iš Lietuvos mokslų akademijos (LMA).

"Ne tik mane, meta ir kitus - Jurą Požėlą, Joną Kubilių... Taip diktuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Žmonės, kuriems per 75-eri, nebėra nusipelnę, į jų vietą norima priimti kuo daugiau visokių "chaltūrščikų", ne mokslininkų", - apie naująjį, šiemet patvirtintą LMA statutą, skirstantį akademikus į tikruosius narius ir narius emeritus, atsiliepė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius A.Kudzys.

Akademikas griežtai kritikavo visą Lietuvos mokslo reformą. Blogiausia, jo manymu, yra tai, kad užkertamas kelias gabiems provincijos jaunuoliams siekti aukštojo mokslo, nes jis pasidarė labai brangus. Antras dalykas - Lietuvai reikia ne kuo daugiau aukštąjį mokslą baigusių žmonių, bet kad geriausieji, talentingiausieji liktų savame krašte.

"Šito nėra. Jei tik koks talentas - tuoj išvažiuoja į užsienį, o čia į universitetus asistentais ateina tie, kurie kitur neranda darbo. Taip orientuojama visa mokslo pertvarka Lietuvoje ir visai nesiskaitoma su mokslininkais, - kalbėjo prof. A.Kudzys. - Skaudžiausia, kad mokslui vadovauti pradėjo žmonės, kurie patys nėra mokslininkai."

Išvengiant grėsmės

Keliasdešimties metų įdirbis, kelių užsienio kalbų mokėjimas ir nuolatinis domėjimasis, kas vyksta mokslo pasaulyje, prof. A.Kudziui padeda iki šiol produktyviai dirbti savo srityje. Jo darbai spausdinami tarptautiniuose mokslo leidiniuose, mokslininkas laukiamas užsienio universitetuose, tačiau Lietuvoje akademikas pasigenda praktinių įgūdžių reikšmės supratimo.

Tikimybinės konstrukcijų inžinerijos specialistas, LMA Statinių ir tiesinių inžinerinių problemų tarybos pirmininkas prisiminė, kad kadaise vieną siūlymą, pasirašytą ir tuometinio LMA prezidento prof. Benedikto Juodkos, asmeniškai nunešė į Vyriausybės rūmus ir užregistravo. Akademikų rašte buvo kalbama apie kritišką padėtį Lietuvoje dėl galimų didelių avarijų ir LMA pasirengimą imtis šefuoti šią sritį, nustatyti grėsmę keliančius objektus bei nurodyti priemones, kaip išvengti pavojų.

"Net nurodėme, kuriose geležinkelio vietose gali nuvirsti traukinys. Vėliau taip ir atsitiko. Įspėjome, kad yra miestų, kuriuose šiluminės trasos sprogs, - vardijo mokslininkas. - Ir sprogo. Telšiai liko be šilumos. Parašėme ir apie pavojus, iškilusius tam tikrose vietose mūsų dujotiekiui. Tačiau iš Vyriausybės atsakymo nesulaukėme. Kai pradėjome ieškoti, pasakė, kad jokio siūlymo negauta. Vėliau kažkas rado giliame vieno patarėjo, jau pakeisto kitu, stalčiuje."

Per akademinius skaitymus, surengtus 85 metų sukakties proga KTU auloje, prof. A.Kudzys pasakojo apie inžinerinius metodus, leidžiančius prognozuoti ir įvertinti konstrukcijų saugą bei sukurti darnias pastatų ir įrenginių konstrukcijas. Mokslininkas taip pat pateikė pavyzdžių, dėl kokių priežasčių įvyksta statinių ir konstrukcijų avarijų. Tarkim, nuvirsta elektros tiekimo linijų atramos.

"Mūsų apskaičiavimai tiksliai nusako būsimų avarijų vietas ir priežastis, tačiau niekas nekreipia dėmesio, - apgailestavo KTU Architektūros ir statybos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. - O kas darosi Klaipėdoje! Iš miesto į nuotekų valymo įrenginius teršalai teka maždaug 10 km vamzdynu. Dar 1989-1990 metais sakėme, kad tą vamzdyną reikia skubiai keisti, nes jis - avarinės būklės. Niekas nepatikėjo. O vamzdžiai jau sprogo 38 kartus. Į Kuršių marias išsiliejo milijonas kubinių metrų teršalų! Visi tyli. Užlopo tą vamzdyno vietą, o jis sprogsta kitoje. Skaičiavimai rodo, kad ir turi sprogti. Reikia iš karto pakeisti visą vamzdyną."

Buvo perspėta ne tik dėl vamzdynų, kurie sprogo, bet ir dėl tiltų avarijų. Mokslininkas yra sugretinęs tiltų projektavimą Amerikoje ir Europoje. Gautais duomenimis, šiuo požiūriu labai nesaugu Amerikoje. Iš 100 tūkst. patikrintų tiltų maždaug 30 tūkst. yra avarinės būklės.

Kaip šuniui kaulas

Prof. A.Kudzys turi savo nuomonę ir dėl "British Petroleum" naftos gavybos platformos avarijos Meksikos įlankoje. Buvo nutarta ant avariją patyrusio gręžinio vamzdžio uždėti gelžbetoninį gaubtą, tačiau nepavyko. Nesėkmingi pasirodė ir kiti būdai, nes metano kristalai, kildami į viršų, užkemša angą, pro kurią norima įleisti papildomą vamzdį, kad būtų sustabdytas naftos nuotėkis.

"Ar žinote, kaip vagis eina plėšti turtingų namų, kai nieko nėra namie? - vaizdingai aiškino mokslininkas. - Sode už tvoros laksto didžiulis šuo, o už penkių metrų stovi namas. Vagis jau turi atsinešęs gerų, riebių kaulų. Meta vieną tolyn ir šuo nulekia to kaulo paimti. Tada vagis peršoka per tvorą, nueina į namą ir ten šeimininkauja. Grįždamas atgal numeta kitą kaulą, šuo nubėga jo paimti, o vagis vėl sėkmingai peršoka per tvorą. Taip ir tas gaubtas, vadinamasis kevalas, uždedamas ant vamzdžio. Jo pamušalas privalo turėti išėjimo angą į kitą pusę ir nukreipti metano kristalus, kad šie nebeužkimštų pagrindinio kevalo angos. Man labai keista, kodėl to nepadarė tokie geri anglų specialistai."

Akademikas taip pat nurodė priežastis, kodėl 1994 metais nuskendo keltas "Estonia". Pasak jo, kelto priekyje buvo blogai suprojektuoti pakeliamieji vartai, pro kuriuos įvažiuoja automobiliai. Didesnė audra tokius vartus išverčia.

Apie lygį ir pinigus

Patikimumo teorijos specialistas pabrėžė, kokia svarbi yra ši sritis, susijusi su visų sprendimų vertinimu, - patikimas ar nepatikimas. Tačiau Lietuvoje ji menkai išmanoma. Ir kitose mokslo srityse, pasak prof. A.Kudzio, panaši padėtis. Tik kai kuriose jų mokslo lygis ganėtinai aukštas. Pavyzdžiui, tokį lygį dar išlaiko Lietuvos fizikai, bet daugeliu atvejų padėtis baisi, nes ne tie žmonės, ne mokslininkai, tvarko mokslą.

"Negana to, padaryta taip, kad jaunas gabus, perspektyvus mokslininkas tiesiog turi išvažiuoti, - kalbėjo akademikas. - Juk negali sėdėti čia, kai profesoriaus alga yra 2200 litų. Užsienyje pasakytum - juoktųsi. O juk buvo dar gražiau. Prieš dešimt metų į rankas gaudavau 1395 litus. Priėmė įstatymą, kad dirbantys pensininkai pensijos nebegaus. Mano, kaip profesoriaus, akademiko, pensija su renta - 1600 litų. Jei atsisakau darbo, gaunu pensiją ir rentą. Kadangi dirbau, turėjau kas mėnesį primokėti 205 litus. Ir taip dariau, kad man leistų dirbti! Kur dar pasaulyje gali būti sukuriamos tokios nesąmonės?!"

Prof. A.Kudzio įsitikinimu, mokslo problemoms spręsti geriausia būtų, jei švietimo ir mokslo ministras, taip pat Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas susikviestų objektyvią profesūrą, kuri neina jokių administracinių pareigų. Universitetų rektoriai ar prorektoriai, dekanai ar institutų direktoriai dažniausiai turi savų interesų ir mokslo perspektyvą vertina neobjektyviai. Taip pat partijų atstovai ministerijose, nes jų sprendimus lemia politika. O objektyviam pasitarimui reikia atviro kalbėjimo.

Kariškos analogijos

Akademikas prisiminė neseniai LMA vykusią konferenciją apie mokslo pertvarką Lietuvoje. Jis paprašė švietimo ir mokslo ministrą

Gintarą Steponavičių konkrečiai įvardyti mokslininkus, kurie parengė dabartinę Lietuvos mokslo pertvarkos koncepciją, tačiau aiškaus atsakymo nesulaukė. Prof. A.Kudzio manymu, ta koncepcija primena kadaise bolševikų vykdytą Lietuvos kariuomenės "pertvarkymą", kai iš tikrųjų Lietuvos kariuomenė buvo sunaikinta.

"Bolševikams be šūvio atiduotos kariuomenės vadas generolas Vincas Vitkauskas nuo aktyvios valdžios tuoj pat buvo nušalintas ir paskirtas krašto apsaugos ministru, kariuomenės vadu - iš Rusijos atvežtas, su Lietuvos kariuomene nieko bendra neturintis Raudonosios armijos Lietuviškosios divizijos vadas generolas majoras Feliksas Baltušis-Žemaitis, bet iš tikrųjų viską tvarkė iš Rusijos atsiųstas nė joks kariškis, o komisaras Jonas Macijauskas. Dabar Lietuvoje tokia pat padėtis, - lygino akademikas. - Savų paskirtas švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius, vadovauja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, o viską tvarko jokių mokslo darbų neturintis Mantas Adomėnas. Įsivaizduokite, atvažiuoja kažin koks trisdešimtmetis, pastudijavęs Anglijoje, joks mokslininkas, ir moko visus. Dieve mano, kur nusiritome. Štai kas vyksta Lietuvoje!"

Pagerbiant istoriją

Aktyvus visuomenės veikėjas, buvęs partizanų rezervininkas prof. A.Kudzys dabar aktyviai kovoja ir dėl partizanams svarbių vietų atminimo įamžinimo. Jis pasakojo, kad 1942 metų pabaigoje Vilniuje, Totorių ir Labdarių gatvių kampe, Šaulių sąjungos patalpose, buvo įkurtas Lietuvos laisvės armijos štabas, o 1943-iųjų kovą Alytuje, Lelijų gatvėje, - jos skyrius, iš esmės Dainavos partizanų štabas. Susirinkime dalyvavo maždaug 25 žmonės. Tarp jų priesaiką davė ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

"Kiek dabar kovoju, kad ant šio namo Alytuje būtų pakabinta atminimo lenta, tačiau man trukdo, nors net Lietuvos genocido ir rezistencijos centras jau turi surinkęs tai patvirtinančių žinių, - dėstė buvęs partizanų rezervininkas, irgi ten prisiekęs. - Keista, kad Lietuvos pasipriešinimo ir genocido tyrimo centras nieko nesiima šiuo požiūriu, nes tie žmonės juk baigia išmirti. Mano kuopos vadas buvo Jonas Poškus. Suvalkijos partizanų Tauro apygarda dalijosi į rinktines. Vieną jų, Birutės rinktinę, įkūrė garsus partizanas Juozas Lukša. Tos rinktinės Kauno senamiesčio kuopai ir vadovavo J.Poškus. Pačiame miesto centre, Laisvės alėjos ir E.Ožeškienės gatvės kampe, stovi namas, kuriame buvo jo įkurtas štabas. Jame J.Poškų ir suėmė per išdavikus. Kiek vargau, kad ten būtų nors maža memorialinė lenta - nieko neišėjo. Niekaip negaliu suprasti, kodėl negerbiama istorijos."

Trumpai

A.Kudzys - inžinierius statybininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, akademikas, Tarptautinės tiltų ir konstrukcijų asociacijos, Europos mechanikų draugijos, Tarptautinės statinių tyrimo ir standartų tarybos narys, keturių žodynų, tarp jų - penkiakalbio statybos terminų, šešių monografijų konstrukcijų mechanikos ir patikimumo tema, penkių vadovėlių aukštųjų mokyklų studentams, daugiau kaip 300 straipsnių ir pranešimų tarptautinėse konferencijose autorius.

Mokslininkas gimė 1925 metais Alytaus apskrities Seirijų miestelyje. 1945-1950 metais studijavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Statybos fakultete. Studijas baigė su pagyrimu ir pradėjo dirbti asistentu Statybinės mechanikos katedroje, vėliau - inžinieriumi Kauno projektavimo institute "Žemprojektas". 1955-1958 metais studijavo Kauno politechnikos instituto (KPI) aspirantūroje ir apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją. Dirbo Kauno projektavimo institute "Pramprojektas" vyriausiuoju konstruktoriumi. Nuo 1960 metų buvo KPI Vilniaus filialo docentas, vėliau - Vilniaus inžinerinio statybos instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) katedros vedėjas. 1967-aisiais apgynė habilituoto daktaro disertaciją ir tapo pirmuoju VGTU profesoriumi. 1990 metais buvo išrinktas LMA tikruoju nariu. 1992-1995 metais dirbo valstybės konsultantu projektavimo ir statybos klausimais, nuo 1996-ųjų - KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų laboratorijoje vyriausiuoju mokslo darbuotoju.

Mokslininkas niekada neapsiribojo vien savo darbu. 1945-1947 metais jis priklausė VDU J.Poškaus (Rolando) vadovaujamai pogrindinei organizacijai. Buvo Kauno "Žalgirio" ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinių žaidėjas. Kelerius metus dainavo VDU vyrų vokaliniame kvartete.

1974 ir 1982 metais A.Kudzys įvertintas Valstybine mokslo ir technikos premija, 1975-aisiais jam suteiktas Nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo, 1988 metais - Budapešto technikos universiteto (Vengrija) garbės daktaro, 2008 metais - Lazdijų rajono garbės piliečio vardas.

Mokslininkų A.Kudzio ir Birutės Veličkaitės-Kudzienės šeimoje užaugo du sūnūs. Inžinierius ekonomistas Vytautas Kudzys, Bratislavos technikos universiteto (Slovakija) auklėtinis, dirba vienos įmonės generaliniu direktoriumi. Inžinierius statybininkas Algirdas Kudzys, Hokaido universiteto (Japonija) ir VGTU auklėtinis, buvęs pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Japonijoje bei Filipinų Respublikai, nuo 2007 metų dirba Japonijoje ir konsultuoja statybos klausimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"