TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokslo technologijų parkai: verslas žino ko nori, o mokslas gali tai įgyvendinti

2015 09 16 14:50
Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centras. Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centro archyvo nuotraukos

Neseniai Vilniuje duris atvėrė Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centro Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris ir Optoelektroninių komponentų tyrimų ir technologijų inkubavimo ir adaptavimo centras, sustiprindamas greta dirbusius Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC), Fizikos instituto mokslo ir technologijų parką, aukštųjų technologijų įmones.

Naujose erdvėse jau įsikūrė ir kursis naujos laboratorijos bei įmonės, sudaromos sąlygos plėtotis inovatyviai pramonei. Apie tai, kas svarbu šiandien įgyvendinant pagrindines mokslo technologijų parkų veiklas ir jau gimstančias sėkmės istorijas, pasakoja Fizikos instituto mokslo ir technologijų parko direktorius Julius Paužolis ir VŠĮ „Mokslo ir technologijų parko“ direktorius dr. Kęstutis Naudžius.

– Lietuvoje veikia 10 mokslo ir technologijų parkų. Kokios sąlygos sudaromos įmonėms, juose vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (arba socialinės) plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas?

– Sąlygos sudaromos išties palankios. Įmonės gali naudotis modernia įranga, specialistų konsultacijomis, gauti kitą reikiamą informaciją. Svarbiausias privalumas – visos būtinos inžinerinės technologijos ir eksperimentinė įranga sutelkta vienoje vietoje. Pavyzdžiui, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parke įrengtos modernios laboratorijos yra aprūpintos naujoms įmonėms reikiama įranga. Labai svarbu ir tai, kad visos svarbiausios tyrimų ir stipraus verslo institucijos dabar įsikūrusios vienoje vietoje. Tad naujos įmonės gali gauti užsakymus ar ieškoti sprendimų drauge su mokslininkais. Didelės įmonės yra linkusios investuoti į naują verslą, tad rimtai dirbant ir siekiant įsitvirtinti rinkoje išties galima sulaukti palaikymo.

– Mokslo ir technologijų parkų pagrindinės funkcijos – stimuliuoti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercializuoti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Kokių tokios veiklos rezultatų jau esate pasiekę?

– Visas Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centras yra puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Šiam projektui jau investuota per 3 mln. eurų, iš jų nemažą dalį sudarė privačių įmonių investicijos. Lietuvoje gana išskirtinis atvejis, kai privačios įmonės investuoja į viešąją tyrimų infrastruktūrą. Dabar dažnai klausiama, kas bus toliau. Tačiau kalbėti apie rezultatus iškart tikrai negalime, tai nėra trumpalaikis procesas. Vaizdžiai kalbant, tai galima palyginti su gero sūrio brandinimu: visus ingredientus suruošėme, produktą pagaminome, tačiau dabar reikia laiko atsiskleisti jo geriausioms savybėms. Nepaisant to, jau turime gražių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Vienas jų yra įmonė UAB „Elas“, kuri jau dabar gamina drauge su FTMC tyrėjais sukonstruotus unikalius naujos kartos mikroninių matmenų kietų medžiagų lazerinio frezavimo įrenginius. Tokios staklės naudojamos superatspariems mobiliųjų telefonų stiklams gręžti.

Apskritai visa šio technologijų parko teritorija yra ypatinga. Čia pro vartus atkeliauja stiklas, metalas, laidų rinkiniai ar kitos medžiagos, o iš čia jau išvežami visame pasaulyje vertinami lazeriniai įrenginiai, galintys išmatuoti mėnulio dulkes, nustatyti vėžį ir pan. Taigi galima tvirtinti, kad čia sukurta visa technologinių procesų vertės grandinė. Bendram tikslui dirba ir mokslininkai, ir verslininkai, ir inžinieriai. Mokslo bei verslo sąryšio fenomenas ir pasireiškia tuomet, kai verslininkas tvirtai žino, kokio galutinio produkto nori, mokslininkas – kaip jį sukurti, o inžinierius – kaip pagaminti. Juk mokslininkai gilinasi į tai, kaip ir kodėl vienos medžiagos tinkamos lazerinei technikai, kaupia ir analizuoja gautas žinias. Inžinieriai ir eksperimentatoriai tai pritaiko naujiems technologiniams klientų poreikių sprendimams. Labai svarbu ir tai, kad Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centre sudarytos sąlygos norintiesiems praktiškai išbandyti įrenginių galimybes. Tuo pasinaudoja ir jaunos įmonės, ir studentai, ir būsimi mokslininkai.

– Kaip vertinate sukurtą slėnių bei mokslo ir technologijų parkų infrastruktūrą?

– Slėnių idėja pasaulyje nėra nauja, jau seniai buvo tikima, kad mokslas ir verslas turi bendradarbiauti tarpusavyje. Tačiau viešas ir privatus sektorius – labai skirtingos ekosistemos, tad gan ilgai buvo ieškoma sprendimų, kaip galima šias veiklas sinchronizuoti, kad būtų pasiekta geriausių rezultatų. Šiuo atveju taip pat veikia Abrahamo Maslowo piramidės principas – pradžioje turi turėti patogią ir saugią erdvę, o tik tuomet jau galima kurti. Taigi slėniuose ir mokslo technologijų parkuose panaikinamas tas akligatvis, kai vieni kažko nori, bet nežino, kaip tai gauti, o kiti žino, kaip tai daroma, tačiau nenumano, kam to gali reikėti. Žinoma, yra įvairių duomenų bazių, kur galima rasti reikiamos informacijos, tačiau labai svarbus gyvas dialogas. Vienas tokių pavyzdžių – lazerinė technologija, kuri leidžia per atstumą, automobiliui net nesustojus, nustatyti, ar salone yra alkoholio garų. Mokslininkai tai gali įgyvendinti, tačiau verslas gali apie šią galimybę nežinoti ir ja nepasinaudoti. Šiuo atveju nėra kaip parduotuvėje, kai ateini ir renkiesi produktus, nes viskas išdėliota lentynose.

Dar vienas labai svarbus slėnių ir technologijų parkų faktorius – sukurta infrastruktūra padeda išlaikyti stiprius specialistus mūsų šalyje, nes jie turi visas sąlygas plėtoti savo veiklą ir sudaro sąlygas inovatyvios pramonės plėtrai. Šiuo metu vien Fizikos instituto mokslo ir technologijų parke esame įdarbinę 10 tyrėjų inžinierių, jų skaičių dar ketiname didinti. Taip pat pas mus nuolat dirba praktikantų, turinčių potencialo tapti nuolatiniais darbuotojais.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais tenka susidurti įgyvendinant mokslo ir technologijų parkų strategijoje numatytas veiklas?

– Pagrindiniai iššūkiai globalūs – tai Europos pramonės persikėlimas į Kiniją arba Lietuvoje jaučiamas inovatyviosios pramonės trūkumas, nes įmonių, kurios galėtų investuoti į mokslo tyrimus, mūsų šalyje nėra daug. Akivaizdu, kad sparčiai artėja naujos kartos technologijos, naujos kartos verslo modeliai ir naujos kartos vartotojų poreikių persiskirstymas.

Dažnai tenka susidurti ir su situacijomis, kai verslui reikia produkto ar paslaugos čia ir dabar, o mokslo tyrimai užtrunka, tad vienas iš iššūkių mums – verslo supratingumo ugdymas. Mokslininkams reikia nebijoti būti atviriems ir dirbti drauge su verslo žmonėmis.

Gan kebliu faktoriumi kalbant apie mokslo išradimus tampa patentai. Gaudamas patentą mokslininkas tarsi pasako, kad rado sprendimą ar technologiją, tačiau tuomet šią idėją lengvai gali „pasiimti“ kiti. Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad iš patentų galima daug uždirbti, nes iš tiesų daugiau uždirbama tuomet, kai produktas ar technologija yra labai plačiai naudojami, tad dažniau patentuojami išskirtiniai ir tik specifinėse srityse pritaikomi dalykai. Ir kai licencijų vertę pagauna naujos įmonės.

– Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centre dirba Fizinių ir technologijos mokslų centras, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, aukštųjų technologijų įmonės. Kokią matote tolesnę slėnio ir parkų plėtrą?

– Į tolesnę slėnio ir parkų veiklą žvelgiame su tvirtu optimizmu, nes verslas vis daugiau ir dažniau teikia užklausų ar užsakymų. Pagrindinis mūsų interesas – mokslo bendruomenės atvirumas ir verslo supratingumas. Esame atviri visiems, mielai galime parodyti savo galimybes, įrangą, suteikti reikiamų konsultacijų. FTMC specializuojasi fotonikos ir optoelektronikos, organinės chemijos, funkcinių medžiagų, elektronikos, bio ir nanotechnologijų, elektrocheminės medžiagotyros, tekstilės, matavimų ir metrologijos tyrimų srityse – čia drauge dirba per 500 talentingų ir ambicingų žmonių. Taigi tikimės glaudžiai dirbdami pasiekti užsibrėžtus tikslus – suteikti galingą impulsą verslui augti ir būsimoms pasaulinio lygio technologijoms atsirasti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"