Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Mokykla kryžkelėje – metas žengti į naują kelią

 
LŽ archyvo nuotrauka
LŽ archyvo nuotrauka

Konservatyvi Lietuvos švietimo sistema nepriima naujovių ir jų bijo. Lietuvos vaikai ugdomi pasenusiais metodais – mokyklai svarbiausia, kad jie būtų paklusnūs, todėl išugdomos asmenybės, kurios bijo mąstyti kūrybiškai, vertinti kritiškai, išsakyti savo nuomonę ir siekti pokyčių.

Apie taip kalbėjo tarptautinės konferencijos „Globalūs iššūkiai švietime“ dalyviai – ugdymo ekspertai iš Lietuvos, Nyderlandų, Estijos, Latvijos, Gruzijos, Rusijos bei švietimo įstaigų vadovai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie dalinosi gerąja patirtimi, įžvalgomis ir diskutavo, kokių pokyčių reikia švietimo sistemai.

Konferenciją surengė Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su Europos neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo asociacija (EAICY) bei Švietimo ir mokslo ministerija.

Viešoje diskusijoje švietimo atstovai teigė, kad šiuo metu Lietuvoje būtina kelti mokytojo prestižą, esą tai leistų iš esmės pakeisti mūsų šalies švietimo būklę į gerąją pusę.

Taip pat ekspertai tvirtino, kad Lietuvoje reikėtų mažinti tiek aukštųjų, tiek pagrindinių mokyklų skaičių, mažinti atskirtį tarp vadinamųjų elitinių ir kitų mokyklų, skatinti mokyklų bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros ir visuomenės veikėjais.

Lietuviškų šaknų turinti Estijos Tartu universiteto profesorė Birutė Klaas-Lang kalbėjo, kad Estijoje mokytojai uždirba žymiai daugiau nei Lietuvoje, mokytojų profesija yra laikoma prestižine ir jaunimas ją noriai renkasi.

„Lietuvos mokyklos šiuo metu yra kryžkelėje, kurioje Estija buvo prieš dešimt metų. Viskas pasikeitė, kai mes pradėjome kelti mokytojų atlyginimus ir jų prestižą visuomenėje. Estijoje mokytojų atlyginimai dabar didesni nei šalies vidurkis. Lietuvoje yra per daug mokyklų, kaip buvo ir Estijoje. Turi būti stambesnės gimnazijos ir visi vaikai turi turėti vienodas galimybes gauti tą patį išsilavinimą“, – mintimis dalinosi B. Klaas-Lang. Kaip tokį pavyzdį ji nurodė Suomiją, kurioje visi vaikai turi vienodas galimybes visose mokyklose.

Profesorei antrino ir Žinių ekonomikos forumo vadovas Arminas Varanauskas. „Lietuvoje turime mokyklų, kuriose mokytojų yra daugiau nei mokinių. Ar tai duoda kokios nors pridėtinės vertės? Nemanau. Be abejonės, aukštųjų mokyklų skaičiaus mažinimas išlieka vienas svarbiausių klausimų švietimo sistemos reformoje. Tiek aukštųjų mokyklų, kiek turime dabar, Lietuvai yra tikrai per daug“, – sakė A. Varanauskas.

Tėvai ir mokytojai nemoka džiaugtis kartu

„Dėstydama Suomijoje, gyvenau ten su savo šeima. Mano vaikas tuo metu pradėjo lankyti antrą klasę ir po kelių savaičių man paskambino mokytoja. Kalbėjomės pusvalandį ir aš vis laukiau, kol ji pasakys, kad mano vaikas padarė ką nors blogo, kad ji skambina dėl to, jog yra kažkokia problema. Bet, pasirodo, ji norėjo užmegzti santykius su manimi, papasakoti, kaip mano sūnui sekasi mokykloje, supažindinti mane su mokyklos naujienomis“, – prisiminė Tartu universiteto profesorė B. Klass-Lang.

Tarptautinėje konferencijoje "Globalūs iššūkiai švietime" švietimo ekspertai diskutavo kokių pokyčių reikia mūsų švietimo sistemoje/Organizatorių nuotraukos
Tarptautinėje konferencijoje "Globalūs iššūkiai švietime" švietimo ekspertai diskutavo kokių pokyčių reikia mūsų švietimo sistemoje/Organizatorių nuotraukos

Pasak jos, Skandinavijos šalyse artimi, abipusiu pasitikėjimu grįsti santykiai tarp tėvų ir mokytojų yra labai natūralūs ir savaime suprantamas reiškinys.

Tuo metu Lietuvoje įprasta tėvams su mokytojais kalbėtis tik tuomet, kai yra problema, kai mokytojai nori apskųsti vaiką arba tėvai yra nepatenkinti mokytojo darbu. Noras dalintis gerosiomis patirtimis, džiaugtis vaiko pasiekimais ar labai gera mokyklos ugdymo sistema retai tampa tėvų ir mokytojų dialogo pagrindu.

Prūsiškos tvarkos likučiai – paklusnumo ugdymas

Kembridžo absolventės, paauglių literatūros rašytojos Unės Kaunaitės manymu, mūsų švietimo programos yra labai konservatyvios, o švietimo atstovai bijo jas keisti ir siekti permainų.

„Kalbame, kad švietimo sistema turi ugdyti tokias asmenybes, kurios nebijotų naujovių, prisitaikytų prie šiuolaikinio pasaulio ir jo tendencijų, būtų kūrybiškos. Bet Lietuvos švietimo sistema yra labai konservatyvi ir žmonės bijo diegti naujoves, keisti programas. Mes, galima sakyti, naudojamės dar Prūsijoje sukurta švietimo sistema, kurios tikslas buvo ugdyti paklusnius žmones, kurie būtų paklusnūs darbuotojai arba paklusnūs kareiviai. Mes vis dar taip ir ugdome Lietuvos vaikus“, – teigė U. Kaunaitė.

Pasak jos, taip sukuriamas užburtas ratas – išugdome asmenybes, kurios bijo būti kūrybiškos, sakyti savo nuomonę, kritiškai mąstyti, siekti pokyčių, kurti. Tapę suaugę tokie žmonės vėliau veikia politikoje ar švietimo sistemoje bijodami siekti pokyčių, ir sistema nesikeičia.

U. Kaunaitė pridūrė kad būtent dėl senų, labai standartizuotų mokymo programų mokytojai yra suvaržyti ir jiems trūksta laisvės. Štai, pavyzdžiui, Japonijoje ir Olandijoje, galima ne tik dėstyti mokymo programą, bet ir tapti jos kūrėjais: mokytojai patys kuria mokymo programas ir savo metodologiją. Jiems suteikiama laisvė ir teisė patiems nuspręsti, koks mokymo būdas jiems tinka labiausiai ir padeda pasiekti efektyvių rezultatų.

Rašytoja tiki, kad ilgainiui trumpas, standartines 45 minučių pamokas pakeis ilgos projektinės paskaitos, veiklos, kuriose bus aptariami pačių mokinių išsikelti klausimai ir temos, vaikai, kaip ir mokytojai, taps pamokų, mokymo programų kūrėjais.

A. Varanausko manymu, mokyklos ugdymo kokybei labai svarbu, kas jai vadovauja. Jo nuomone, daugelio mokyklų direktoriai nepajėgūs joms vadovauti ir kurti tokią aplinką, kurioje mokytojai norėtų dirbti ir džiaugtųsi savo darbu.

„Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad apie 40 proc. mokyklų vadovų yra politizuoti. Tai reiškia, kad mokyklų vadovai arba buvo paskirti partijos, arba kai juos paskyrė, jie tapo partijos nariais. Nemaža dalis tų žmonių tiesiog nesutverti vadovauti“, – mintimis dalinosi A. Varanauskas.

Rodikliai neatitinka realybės

EAICY narys, žurnalistas Rene Clarjs iš Nyderlandų, dalindamasis savo šalies patirtimi, kuri Europoje laikoma viena geriausių, apgailestavo, kad nors Nyderlandų švietimo sistemos rodikliai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) rengiamose ataskaitose yra aukšti, šios šalies mokytojai nesijaučia dirbantys prestižinį darbą ir yra nusivylę švietimo padėtimi. Pasak jo, mokyklos jo šalyje vis labiau tampa lyg verslo, lyg rinkos organizacijomis.

„Tėvai elgiasi kaip pirkėjai, kaip klientai, o mokykla tampa lyg verslas, teikiantis ugdymą kaip produktą. Iškilus problemoms, mokyklos nenori tiesiogiai kalbėtis su tėvais, direktorius sutinka kalbėtis tik tuomet, kai šalia jo yra advokatas. Mokyklos ir universitetai tapo labai dideli, dėstytojai, mokytojai, nespėja sužiūrėti, kas juose vyksta, nebėra gliaudžių santykių tarp mokytojų ir mokinių kaip buvo anksčiau. Mokinys dabar tėra tik skaičius toje didelėje švietimo organizacijoje. Mes tikrai nesame dėl to patenkinti“, – kalbėjo R. Clarjs.

Jo manymu, didelę klaidą švietimo sistemoje darome jau pačioje pradinėje mokymo stadijoje, kai pradedame vertinti vaikus ir rašome pažymius. „Jau nuo žemiausių klasių atskiriame vaikus: tu geresnis už jį, o tu geriausias. Tai išties labai paradoksalu ir prieštarauja mūsų nustatytoms švietimo vertybėms. Nes apskritai juk siekiame, kad tiek jaunimas, tiek visuomenė būtų vieninga, bendruomeniška, įvairiausiais būdais stengiamės mažinti socialinę atskirtį, bet patys kuriame atskirtį tarp mokinių mokyklose“, – savo įžvalgomis dalinosi žurnalistas.

Atsižvelgiant į tai, kad šiandien pasaulis labai globalus ir švietimas vis dažniau susiduria su globaliais iššūkiais, R. Clarjs teigimu, turime daugiau orientuotis į ateitį ir jai ruošti vaikus.

„Mokome tik apie praeitį, bet nekalbame vaikams apie ateitį. Juk mes žinome, kokios socialinės tendencijos bus ateityje, kokių įgūdžių, kompetencijų reikės. Vis dar laikomės nuostatų, kad labai yra svarbu protinis intelektas, IQ, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje nebeužtenka būti protingu, vis dažniau kalbama apie emocinio intelekto svarbą ir jo ugdymą. Kalbėkime apie tai ir su savo mokiniais“, – ragino svečias iš Nyderlandų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"