TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokykla yra, mokinių – ne

2016 09 13 6:00
Švietimo įstatyme numatytos galimybės mokinių tėvams laisvai rinktis mokyklą, o mokyklai, jei tik yra vietų – priimti atėjusius mokinius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šie mokslo metai baigėsi net neprasidėję Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos Talokių pradinio ugdymo skyriuje bei Jurbarko rajono Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinėje mokykloje. Veltui pedagogai laukė rugsėjo 1-ąją į mokyklas ateinančių mokinių – jie pasirinko kitas mokyklas. Politikai stebisi, kad mokyklos tuštėja.

Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos Talokių pradinio ugdymo skyriuje tylu kaip niekad, o mokyklos durys nuolat užrakintos. Mat tik tiek iš mokyklos ir likę, nors dar prieš prasidedant mokslo metams buvo remontuojamas mokyklos stogas, tualetai. Tačiau visas pasirengimas nuėjo šuniui ant uodegos – į šventę neatėjo nė vienas mokinukas. Nors jų laukė tiek pedagogės, tiek ir Miroslavo gimnazijos vadovai.

„Mūsų turimais duomenimis, mokytis Talokių skyriuje buvo likę septyni antrų-ketvirtų klasių vaikai, ir turėjome dar du prašymus priimti į pirmąją klasę. Todėl tikėjomės, kad mokykla gyvuos, bet vaikų nesulaukėme – šie išėjo mokytis į kitas mokyklas“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Miroslavo gimnazijos direktorius Romualdas Gelažauskas. Jis neslepia, jog mokslo metų išvakarėse vos vieno kito mokinuko tėvai pranešė, kad jų vaikai nelankys Talokių mokyklos. Visi kiti gimnazijos apie tai neinformavo, apie pasirinkimą pedagogai sužinojo jau po fakto.

Talokių mokykloje dirbusios dvi darbuotojos šiuo metu nedirba, bet gauna atlyginimą, nes skyrius nėra panaikintas. „Jau pateikėme savivaldybei prašymą uždaryti skyrių. Tikimės, kad savivaldybės taryba ilgai šio klausimo sprendimo neatidėlios“, – vylėsi R. Gelažauskas.

Pasak jo, iš anksto, pavasarį, nebuvo jokių požymių, kad taip gali nutikti, todėl ir svarstyti tarybai skyriaus likimą nebuvo siūloma. Be to, vargu ar mokyklos bendruomenė būtų buvusi patenkinta, kad jau iš anksto „laidojama“ mokykla.

Kenčia vaikai

Alytaus rajono mokyklos jau ne pirmą kartą nesulaukia mokinių. Prieš trejus metus taip atsitiko Butrimonių gimnazijos Vaisodžių pagrindinio ugdymo skyriuje ir Makniūnų mokyklos-daugiafunkcio centro Nemunaičio pagrindinio ugdymo skyriuje.

„Lietuvos žinių“ kalbintas Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas neslepia – tokias situacijas lemia Švietimo įstatymo spragos, nes kol kas jame per menkai reglamentuojama tėvų galimybė rinktis savo vaikams ugdymo įstaigas, per menka suteikta teisė savivaldai spręsti ugdymo įstaigos ateitį. „Kol vaikai nesusirinko į mokyklą mokslo metų pradžioje, tol negalime nieko daryti – negalime konstatuoti fakto, kad toje mokykloje nėra reikiamo skaičiaus mokinių“, – tikino A. Vrubliauskas.

Pasak jo, gerai būtų įstatyme įteisinti nuostatą, kad tėvai iš anksto turėtų pranešti savo apsisprendimą keisti vaikų ugdymo įstaigą. Tokiu būdu gal būtų galima išvengti situacijų, kokių pasitaikydavo ankstesniais metais, kai vienos mokyklos pedagogai bandydavo pervilioti kitos mokyklos mokinius. Tokiais atvejais, A. Vrubliausko įsitikinimu, labiausiai kenčia vaikai, nes pedagogams būna svarbu tik viena – bet kokia kaina išsaugoti savo darbo vietas, todėl dažnai į pagalbą pasitelkiamas net melas.

Derėtų griežčiau reglamentuoti ir mokinių perregistravimą iš vienos ugdymo įstaigos į kitą. Pasak A. Vrubliausko, pasitaiko atvejų, kai mokyklos delsia tai daryti, nes mokslo metų pradžioje nori parodyti didesnį moksleivių skaičių ir pretenduoti į pusmečio mokinio krepšelį. Nesvarbu, kad mokinys „popierinis“, nes vaikas realiai jau lanko visai kitą mokyklą.

Nebeliko pagrindinių mokyklų

Labai panaši situacija šį rugsėjį ir Jurbarko rajono Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinėje mokykloje. Pavasarį buvo nutarta šią mokyklą prijungti prie Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos, paliekant joje ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo grupes bei 5–9 klases.

Tačiau vasarą dalis aukštesniųjų klasių mokinių tėvų parašė pareiškimus ir pranešė, kad jų vaikai lankys kitas ugdymo įstaigas. „Jais pasekė ir kiti tėvai – prasidėjo savotiška banga, tad artėjant rugsėjui buvome susitikę su likusių mokytis vaikų tėvais ir aptarėme, kaip bus toliau. Paaiškėjo, kad iš 14 pradinių klasių mokinių liko tik 6. Sutarėme, kad mokykloje lieka ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai. Bet mokslo metų išvakarėse paaiškėjo, kad jungti jau nebėra ką – Gausantiškių mokyklos faktiškai nebėra, nes ją lankyti nenori nė vienas aplinkinių kaimų vaikas“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Gvildys.

Pasak jo, darbo mokykloje neteko per dešimt darbuotojų. Tiesa, kaip teigia A. Gvildys, dalis jų darbą turi ir kitose darbovietėse, o su kitais teks atsisveikinti, kai tik bus priimtas sprendimas dėl mokyklos uždarymo.

Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla nėra vienintelė išnyksianti iš ugdymo įstaigų sąrašo Jurbarko rajone. Nuo šiol nebėra ir Girdžių pagrindinės mokyklos. Iš pradžių ketinta ją sujungti su Jurbarko Naujamiesčio pagrindine mokykla ir būtų virtusi šios pagrindinio ugdymo skyriumi. Tačiau likus porai dienų iki rugsėjo pirmosios paaiškėjo, kad Girdžiuose liks tik pradinė mokykla. „Sužinoję, jog mokyklos jungiamos, tėvai nusprendė, kad jų pagrindinio ugdymo klasių vaikai geriau lankys tolėliau esančias mokyklas“, – pasakojo A. Gvildys.

Jo teigimu, tokiai situacijai susidaryti sąlygas sudaro Švietimo įstatyme numatytos galimybės mokinių tėvams laisvai rinktis mokyklą, o mokyklai, jie tik yra vietų – priimti atėjusius mokinius. Būtent tokia laisvė ir sukelia problemų tiek mokykloms, tiek ir mokinių tėvams.

„Jei mokyklos bendruomenė atvira, ji iš anksto aptaria savo sprendimus, apie tai viešai informuoja. Tuomet savivaldai priimti sprendimus yra paprasčiau. Bet kur kas dažniau tėvai laukia iki pat paskutinės rugpjūčio dienos, niekam nieko nesakydami dėl to, kad nepatirtų kokio nors spaudimo. Tada kyla daug problemų likusiems mokytis vaikams, jų tėvams bei pedagogams, nes šie be darbo lieka jau prasidėjus mokslo metams“, – tvirtino A. Gvildys.

Nustebo

„Lietuvos žinių“ kalbintas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas dievagojosi pirmą kartą girdįs apie tokias kaimiškųjų šalies rajonų savivaldybių problemas optimizuojant mokyklų tinklą. „Tai tikrai nėra normalu, kad kai kuriose mokyklose mokslo metai baigiasi net neprasidėję, nes į mokyklas neatvyksta nė vienas mokinys“, – stebėjosi parlamentaras.

Pasak jo, todėl dar šį trečiadienį Seimo komitete su kolegomis bandys rasti kokį nors sprendimą, kad panašios situacijos daugiau nesikartotų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"