TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokykloje mokosi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai

2015 09 30 10:43
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įsivaizduokite informacinių technologijų pamoką, kurioje vaikai patys konstruoja lego robotus ir programuoja juos atlikti įvairius judesius arba kuria išmaniąsias programėles. Ir fizikos pamoką, kurioje jie realiai pamato, kaip veikia lazeris, arba jį kuria. Chemijos pamoką, kurioje formulės "atgyja" kvepaluose ir kitose medžiagose. 

Didelį poveikį ugdant kūrybiškas, verslias ir inovatyviai mąstančias asmenybes daro tie mokytojai, kurie žino, kaip veikia šiuolaikinės mūsų kasdienio gyvenimo dalimi tapusios technologijos, geba per savo patirtį sudominti mokinius ir patys nuolat mokosi. Juk mokytojo asmenybė ir profesionalumas didžia dalimi lemia tiek mokinių pasiekimus, tiek jų ateities pasirinkimus.

Nors mokytojai nuolat kelia profesinę kvalifikaciją, dalyvauja įvairiuose mokymuose, seminaruose, tačiau juose dažnai pasigendama kokybės, interaktyvumo, jie atlieka tik informavimo funkciją, ir nemaža dalis mokytojų dalyvauja tik todėl, kad to reikalaujama ar kad reikia susirinkti sertifikatus. Vargu, ar tokia kvalifikacijos kėlimo praktika suteikia šiuolaikiniam mokymui būtinų kompetencijų ir paskatina mokytojus inicijuoti esminius ugdymo pokyčius, mokyti vaikus kitaip.

„Jeigu mes norime pakeisti mokytojo darbo praktiką, paskatinti jį naudoti aktyvius, įtraukiančius mokymosi būdus, ugdančius mokinių mąstyseną, savarankišką tyrinėjimą, atsakomybę už savo mokymąsi, tai turi būti nepertraukiamas procesas, nuolatinis bandymas ir refleksija, kas pavyko, o kas ne. Efektyvus kvalifikacijos kėlimas gali būti visai paprastas, įtraukiantis ir kasdienis procesas, kai pati mokykla tampa ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymosi ir tobulėjimo vieta. Mokymasis darbo vietoje, sprendžiant realias ugdymo problemas, mokantis kolegialiai ir konsultuojant išorės profesionalams – visų šių mokymosi būdų sinergija padeda mokytojams augti ir tobulėti. Dažnai mokytojai patys nesiryžta ką nors keisti, todėl išorės partnerių ir specialistų pagalba bei paskatinimas itin svarbus. Nes kartais pokyčiams tereikia padrąsinimo, įkvėpimo ar gerų pavyzdžių, iš kurių galime mokytis, o tokių Lietuvoje turime tikrai nemažai“, - sako Milda Laužikaitė, „Žinių ekonomikos forumo“ Tarybos narė ir „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė.

Kultūrinis mokytojų augimas

Vienas iš gerų mokyklos kaip mokytojų mokymosi erdvės kūrimo pavyzdžių gali būti „Kūrybinių partnerysčių” kuriančių profesionalų ir Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos mokytojų aktyvus bendradarbiavimas. „Kūrybinių partnerysčių” kūrėjai praktikai subūrė šios mokyklos mokytojus į „Mokytojų klasę“ ir sukūrė saugią erdvę, kurioje jie semiasi naujų idėjų ir patirties vieni iš kitų, kartu mokosi kūrybiškai mąstyti, atrasti savo neišnaudojamą kūrybiškumo potencialą ir jį pritaikyti pamokose. Dažnai manoma, kad kūrybiškumas yra meninė veikla, ypatingas gabumas ar talentas, tačiau kūrybiškų idėjų atrasti galima kasdienėje veikloje, aplinkoje, įprastuose dalykuose.

Pavyzdžiui, meno kūriniai gali būti panaudoti istorijos, matematikos, lietuvių kalbos pamokose ugdant mokinių kritinį mąstymą, kūrybinį rašymą ar kalbėjimą. Matematikos pamokoje užduotis gali būti atpažinti Vincento Van Gogh‘o paveikslo „Saulėgrąžos“ geometrines formas, suskaičiuoti atstumus ir kampus, ar net nustatyti paveikslo kainą. O istorijos pamokoje – atpažinti paveiksle vaizduojamą laikotarpį ir žmones. Tai puikūs pavyzdžiai, kaip nesudėtingai galima praturtinti pamokos turinį ir mokyti pasitelkiant aplink mus esančius daiktus ar reiškinius.

Kitokiam, išradingesniam ir aktyviam mokymui didelę įtaką daro pačių mokytojų smalsumas, atvirumas, noras nuolat mokytis, domėjimasis tiek profesinės srities naujovėmis, tiek kultūrinio akiračio plėtimas. „Kuo daugiau mokytojas turi sukaupęs patirties ir atsiskleidžia kaip asmenybė, tuo daugiau jis gali atiduoti vaikams, o jeigu dar geba perteikti patraukliai ir suprantamai, tuo daugiau mokiniai pasiima. Tobulėdami kultūriškai mokytojai gali pamatyti naujas galimybes, į mokymo(si) procesą pažvelgti kūrybiškai ir nebijoti integruoti, atrodo, nesuderinamų dalykų.

Žinoma, naujas idėjas mokytojai drąsiau išbando jausdami tvirtą kolegų ir mokyklos vadovybės palaikymą, dirbdami saugioje ir kūrybiškoje aplinkoje, motyvuojančioje kurti, eksperimentuoti ir atrasti. Todėl svarbu, kad mokytojas mokykloje jaustųsi saugiai, būtų skatinamas atsiskleisti kaip asmenybė ir pasitelkti savo gyvenimišką patirtį, savo pomėgius, gyvenimo būdą mokymosi procesui praturtinti”, - sako M. Laužikaitė.

Mokymasis kartu su kolegomis

Daugelio kuriančių ir tyrinėjančių mokyklų patirtis rodo, kad vienas efektyviausių ir paprasčiausių būdų skatinti mokytojus mokytis yra pasitikėjimu paremtas bendravimas ir bendradarbiavimas su kolegomis. „Tik dėka tų mokytojų, kuriems rūpi, kurie nori konsultuoti vieni kitus, dalintis savo atradimais, naujomis idėjomis, kartu įveikti kylančius iššūkius, mokyklose buriasi mokytojų klasės ir klubai. Jie periodiškai susirenka, turi savo ritualus, darbo formas, kelia konkrečias problemas, su kuriomis susiduria, ir bendromis jėgomis bando spręsti“, - pasakoja Milda.

Būtent tokią bendruomenę – draugišką, norinčią bendrauti be hierarchijos ir kaukių, vieningą ir padedančią tobulėti vieni kitiems – „Kūrybinių partnerysčių“ kuriantys profesionalai ugdė Raseinių Šaltinio progimnazijoje. Praktikai kartu su mokytojais kūrė saugią bendravimo erdvę, kurioje mokytojai nebijotų laisvėti, taptų drąsesni, atsivertų kaip įvairiapusės asmenybės ir atvirai kalbėtųsi su kolegomis. Neformaliuose susitikimuose mokytojai nėra tik pasyvūs klausytojai, jie bendrauja vieni su kitais, išsako skaudulius, ieško pagalbos, patarimo, aptaria pamokose naudojamus metodus. O pasitelkiant įvairius žaidimus, vaidinimus, simuliacinius pratimus, kuriuose svarbios ne jų profesinės žinios, bet žmogiškosios savybės, mokytojai raginami išeiti iš komforto zonos, atsiverti, išlaisvinti kūrybiškumą, pažinti ir pamatyti save kituose vaidmenyse.

Mokytojai taip pat skatinti pažvelgti į aplinką mokinių akimis, suprasti, kas šiems yra svarbu ir kaip jie jaučiasi. Pavyzdžiui, mokytojai patys vaidina situaciją, kai klasėje mokiniai nesugeba išgirsti užduoties ir jos neatlieka. Tuomet vieni įsijaučia į mokinių vaidmenį, kiti - į mokytojų, ir taip bandoma ieškoti kalbos, kurią puikiai supranta mokiniai. Ir žinoma, mokytojai drąsinami perduoti žinias per savo patirtį ir praktiką bei pamokose nagrinėjamus dalykus iliustruoti pasitelkiant pomėgius. Pavyzdžiui, aiškinant pasipriešinimo dėsnius, papasakoti apie žvejybą ir paprašyti nustatyti, su kokia pasipriešinimo jėga susiduria užkibusi iš vandens traukiama žuvis.

„Šios kuriančių mokyklų iniciatyvos rodo, kad norint stiprinti šiuolaikiniam mokymui būtinas mokytojų kompetencijas ir motyvuoti mokyti išradingiau, įdomiau yra svarbu išlaisvinti mokytojus iš kaustančių baimių, įvairių stereotipų ir rėmų, paskatinti atsiverti šalia esančiam kolegai ir pažinti savo kūrybinį potencialą. Jei mokykloje mokytojai pasitiki ir palaiko vieni kitus, tuomet jie drąsiai ir kūrybiškai perduoda savo patirtį mokiniams, įtraukia į aktyvų mokymo(si) procesą, kai mokytojas yra ne tik pamokos vedantysis, bet moderatorius ir patarėjas, ugdantis savarankiškas asmenybes bei padedantis joms atrasti savo unikalumą “, - teigia M. Laužikaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"