TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokykloms gresia kosmetinis pagražinimas

2013 05 06 6:00
Per praėjusius ketverius metus buvo renovuota daugiau kaip 500 mokyklų. LŽ archyvo nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) norėtų kartu su savivaldybėmis per kelerius metus atnaujinti daugiau kaip 100 mokyklų pastatų. Tačiau kitaip nei anksčiau, tam nenumatyta skirti Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Opozicijos atstovai nuogąstauja, kad ši renovacija virs menku remontu.

Suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti pateiktas švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymo dėl švietimo įstaigų modernizavimo programos patvirtinimo projektas. Jame numatyta 2013-2016 metais atnaujinti ne mažau kaip 120 mokymo įstaigų. Skaičiuojama, kad iš valstybės biudžeto tam reikės skirti 45 mln. litų, prašoma finansiškai prisidėti ir savivaldybes.

Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento teigimu, dauguma merijų dėl sunkios finansinės padėties negalėtų paremti tokių projektų.

Apverktina būklė

Šiuo metu šalyje veikia 1242 bendrojo ugdymo mokyklos ir 76 profesinio mokymo įstaigos. Dokumente pateikiamoje jų būklės analizėje teigiama, kad švietimo įstaigų pastatų, kuriuos būtina atnaujinti, kapitalinis remontas buvo atliekamas 1965-1987 metais. Daugelio pastatų fizinė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka higienos reikalavimų, dėl to didėja vaikų sergamumas. Sąskaitos už šildymą sudaro nemažą dalį mokyklų ūkio išlaidų.

Taip pat nurodoma, kad daugelio švietimo įstaigų baldai - susidėvėję, ypač mokykliniai stalai ir kėdės, jų nepakanka, kad būtų galima pritaikyti pagal mokinių ūgį. Prastas ir klasių apšvietimas.

Švietimo įstaigų modernizavimo programos projekte pažymima, jog 1996-2012 metų pastatų atnaujinimo projektų patirtis parodė, kad įdiegus energijos taupymo priemones pagerėjo higienos sąlygos, sutaupoma nuo 30 proc. iki 47 proc. šilumos.

Ketvirtadalis išlaidų - savivaldybėms

2013-2016 metais įgyvendinti planuojama mokyklų pastatų atnaujinimo programa būtų finansuojama iš valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje ŠMM patvirtintų bendrųjų asignavimų, taip pat savivaldybių biudžetų lėšų. Nurodoma, kad iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 45 mln. litų. Iš jų 40 mln. litų būtų panaudoti pastatams modernizuoti, 5 mln. litų - baldams įsigyti.

2009-2012 metais mokykloms atnaujinti buvo skirta 276,6 mln. litų. Iš jų beveik 247 mln. litų - ES paramos lėšų.

Mokymo įstaigas, kurios bus modernizuojamos, atrinktų ŠMM ir savivaldybės. Vienas numatytų atrankos kriterijų - kad savivaldybė padengtų 25 proc. numatomų atnaujinimo išlaidų. Ši sąlyga nebūtų taikoma tik atnaujinant avarinius pastatus.

Per mažai lėšų

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius priminė, kad per praėjusius ketverius metus buvo renovuota daugiau kaip 500 mokyklų. "Nuolatinis švietimo infrastruktūros atnaujinimas yra neišvengiama būtinybė. Natūralu, kad pakeisti langai, apšiltintos sienos ar stogas leidžia pagerinti ugdymo aplinką", - pažymėjo jis.

Tačiau G.Steponavičių nemaloniai nustebino mokykloms atnaujinti planuojama skirti pinigų suma. Anot jo, jei 120 įstaigų renovuoti valstybė ketina skirti vos 45 mln. litų, jos bus ne renovuotos, o tik kosmetiškai aptvarkytos. "Skaičiuosime 2014-2020 metų ES finansinę perspektyvą, kai ateina naujos europinės lėšos. Kad mokykloms atnaujinti numatytos tik tokios sumos, man skamba skandalingai. Tai bus tik kosmetika", - sakė parlamentaras.

G.Steponavičius pažymėjo, kad pagal ankstesnę tvarką didžiausia dalis lėšų mokykloms renovuoti būdavo skiriama iš ES struktūrinių fondų, vidaus remonto išlaidas padengdavo ŠMM, prie to turėjo prisidėti ir savivaldybės. "Savivaldybės yra mokyklų ir darželių steigėjos. Elementaru, kad visų pirma jos turi galvoti, kaip prisidėti prie ugdymo įstaigų renovavimo. Ypač kai tai leidžia taupyti išlaidas komunalinėms paslaugoms", - įsitikinęs jis.

Neturi pinigų

LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, kad daugumai savivaldybių įpareigojimas padengti ketvirtadalį mokyklų renovacijai būtinų lėšų būtų ypač sunki našta. "Labai abejoju, ar dauguma savivaldybių galės vykdyti tokius projektus. Finansiškai gyvename labai sunkiai, toks prisidėjimas būtų didelė našta", - tvirtino jis.

R.Malinauskas sutiko, kad dalies mokyklų būklė yra apgailėtina ir jas būtina atnaujinti. Tačiau, jo nuomone, Vyriausybė su kiekviena savivaldybe atskirai turėtų kalbėtis apie jų galimybes prisidėti prie švietimo įstaigų pastatų atnaujinimo, svarstyti, kokiomis sąlygomis tai galėtų būti daroma. "Šiuo metu nežinau nė vienos savivaldybės, kuri sakytų, kad finansiniu požiūriu gyvena pakankamai gerai. Savivaldybių, joms pavaldžių įstaigų darbuotojai eina nemokamų atostogų, tad kalbėti apie papildomus pinigus, kuriuos būtų galima skirti, sudėtinga", - pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"