TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokyklos nepajėgios kovoti su patyčiomis elektroninėje erdvėje

2016 06 09 11:25
pacerteensagainstbullying.org nuotrauka

Prezidentės siūlomose Švietimo įstatymo pataisose numatyta nustatyti prievolę mokykloms nedelsiant reaguoti į patyčias, kurios, taip pat ir skleidžiamos elektroninėje erdvėje, būtų reglamentuotos kaip smurto rūšis. Taigi, mokykla turės atsakyti ir už patyčias virtualioje erdvėje. Mokyklų vadovų manymu, jie nepajėgūs sužiūrėti, ką jų mokiniai veikia už mokyklos ribų. 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) teigimu, dėl patyčių tiek elektroninėje erdvėje, tiek ir visuomenėje, kaltinti tik mokyklas yra tiesiog neteisinga.

„Po valstybinių egzaminų vienas mūsų gimnazistas parašė nekorektišką laišką vienam internetiniam portalui, ir aš turėjau aiškintis, kodėl būtent mano gimnazijos mokinys taip padarė. Gimnazijos direktorius negali atsakyti už visus mokinių ar jų tėvų komentarus viešojoje elektroninėje erdvėje. Direktorius neturi tiek laiko, kad stebėtų visus komentarus internetiniuose portaluose ar kitur, kur mūsų mokiniai parašo. Mokymo sutartyje esame apsibrėžę, kad mokiniai negali tyčiotis viešojoje erdvėje, kalbėti necenzūriniais žodžiais ar įžeidinėti vienas kitą. Bet sužiūrėti, ar jis to nedaro už mokyklos ribų po pamokų, fiziškai neįmanoma“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.

Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus teigimu, mokykla privalo stebėti jai priklausančias internetines svetaines, tačiau sekti tai, kas vyksta kituose interneto portaluose ar socialiniuose tinkluose, kurie labai populiarūs jaunimo tarpe, turėtų tikrai ne švietimo įstaigos. Pasak S. Jurkevičiaus, turėtų būti aiškiai nustatyta ir elektroninės erdvės sąvoka, nes kiekvienas ją supranta skirtingai.

„Savaime suprantama, kad už elektroninę erdvę mokykla neturėtų atsakyti, nes čia tektų atsakyti už tai, kas nėra tavo teritorijoje. Kaip dabar žinoti, kurioje tiksliai internetinėje erdvėje mūsų mokyklos mokinys ką nors rašo? Apskritai elektroninė erdvė yra sunkiai reglamentuojama ir apčiuopiama. Tai, kas parašoma mokyklos internetinėje erdvėje, pavyzdžiui, mokyklos dienyne, mokyklos internetiniame puslapyje, kuo ši disponuoja, tai natūralu, kad mokykla turi į tai reaguoti ir privalo kontroliuoti tas elektronines erdves. Mes turėjome tokių pavydžių ir tinkamai reagavome“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Pasak ŽEIT Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėjos Alionos Gaidarovič, patyčios egzistuoja ne tik socialiniuose tinkluose, kuriuose intensyviai informacija dalinasi jaunimas. Šiandien patyčios egzistuoja žiniasklaidos priemonėse, tiek elektroninėse, tiek spausdintinėse. Todėl teigti, kad su patyčiomis turi kovoti tik mokykla, pasak jos, yra tikrai neprotinga.

„Užkrauti patyčių problemą tik mokykloms būtų mažų mažiausiai nesąžininga ir visai neteisinga. Vaikų bendravimas, kultūra, pačios patyčios pirmiausia ateina iš šeimos. Mat šeima yra toks socialinis vienetas, kuris yra mūsų visuomenės atspindys. Kiekvienas turėtume pradėti nuo savęs ir žiūrėti, kokioje visuomenėje mes gyvename ir kokioje norėtume gyventi. Šiandien visuomenės informavimo priemonėse yra pernelyg daug patyčių, jose nuolat tyčiojamasi, šaipomasi vieni iš kitų. Todėl tikrai negalime norėti, kad vaikai mokyklose elgtųsi kitaip, nes jie yra suaugusiųjų ir visuomenės atspindys“, – kalbėjo A. Gaidarovič.

Stabdyti patyčias ir žiniasklaidoje

Kaip sakė specialistė, mokykloms vykdant prevencines programas prieš patyčias, juk nesumažės televizijos laidų, kuriose viešai šaipomasi iš žinomų žmonių, iš žiniasklaidos neišnyks straipsnių antraštės, kuriose žeminamas vienas ar kitas asmuo, ir niekas nesustabdys anoniminių komentarų, kuriuose dažnai nevengiama necenzūrinių žodžių ir prasivardžiavimų. Nors mokyklos turės paklusti naujoms prievolėms ir diegti prevencines patyčių programas, visuomenėje ir elektroninėje erdvėje patyčios ir toliau klestės. A. Gaidarovič manymu, Lietuvoje reikalinga konkreti patyčių sprendimo elektroninėje erdvėje politika, tam turi būti skiriami didesni tiek žmogiškieji, tiek finansiniai resursai, jos nuomone, reikia stiprinti žiniasklaidos savireguliacijos sistemą.

„Patyčių įveikimas yra sisteminis dalykas. Negali būti taip, kad šiandien pradedame vykdyti kažkokį projektą, o rytoj patyčių jau visai nebebus. Turi būti ir labai aiški valstybės politika, ir aiškūs planai, tendencijos ir, savaime suprantama, tam skirtas finansavimas. Elektroninė erdvė yra dideli dirvonai, o mūsų tarnyboje dirba tik 15 žmonių, už informacijos stebėjimą internete ir socialiniuose tinkluose yra atsakingi tik 2 žmonės. Mes neturime pakankamai resursų, kad galėtume visokeriopai ir nuolat stebėti elektroninę erdvę ir ypač – socialinius tinklus. Lietuvoje yra Interneto žiniasklaidos asociacija ir Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurios yra savireguliacijos institucijos. Nemanau, kad daroma pakankamai, kovojant su patyčiomis ir netinkamos informacijos sklaida elektroninėje erdvėje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Gaidarovič.

Ji taip pat pridūrė, kad ŽEIT tarnyba nebuvo įtraukta į darbo grupę, svarsčiusią siūlomas įstatymo pataisas prieš patyčias, ir nebuvo pakviesta į prezidentės susitikimą su atitinkamomis tarnybomis, veikiančiomis patyčių sprendimo srityje, nors ŽEIT yra viena aktyviausių tarnybų, nustatančių ir sprendžiančių patyčių atvejus elektroninėje erdvėje.

Apibrėžti patyčių sąvoką

Iki šiol Lietuvoje patyčių sąvoka nėra teisiškai reglamentuota, niekas nėra teisiškai įpareigotas imtis priemonių užkirsti joms kelią. A. Gaidarovič manymu, kol konkrečiai nenustatysime, kas yra patyčios, negalėsime su jomis efektyviai kovoti elektroninėje erdvėje, nes daug patyčių atvejų taip ir lieka nenustatyti, o jų kurstytojai – nenubausti. Pavyzdžiui, nesantaikos kalba elektroninėje erdvėje yra laikoma netinkama informacija, bet ar tai laikyti patyčiomis, iki šiol vieningai nesutarta.

„Patyčių sąvokos sukūrimas jau duotų teigiamą rezultatą. Nes iš tiesų, kas yra tos patyčios? Mūsų institucija jau seniai buvo iniciatorė to, kad patyčių sąvoka atsirastų įstatymuose. Tai siūlėme daryti ir šiais metais Seime pristatydami savo metinę ataskaitą. Patyčių sritis privalo būti reglamentuota, nes turint aiškią sąvoką būtų galima galvoti apie taikytinas sankcijas patyčių atvejams spręsti“, – sakė A. Gaidarovič.

Patyčių apibrėžimas reikalingas kovojant ir su patyčiomis realybėje, ypač mokykloje. Pasak J. Balčikonio gimnazijos direktoriaus R. Dambrausko, mokykloje kartais net mokinių drausminimas laikomas patyčiomis.

„Kažkaip neva ne taip pažiūrėjai, pasakei griežtesnį žodį – ir tai jau laikoma patyčiomis. Patyčias visi traktuojame labai skirtingai. Pirmiausia, reikėtų tiksliai apibrėžti, kas yra tos patyčios. Dabar prie mokinio nei prisiliesti gali, nei griežtesnį žodį pasakyti, net pasižiūrėti į jį negali. Kai kas patyčiomis laiko ir pakeltą toną“, – pasakojo R. Dambrauskas.

Socialiniuose tinkluose patyčias sustabdyti sudėtinga

Visgi net ir nustačius konkretų patyčių apibrėžimą, jas sustabdyti socialiniuose tinkluose Youtube ar Facebook būtų sudėtinga, nes tinklai vadovaujasi savo taisyklėmis, kurių pakeisti ar kuriems pasipriešinti ŽEIT tiesiog negali. Tarnyba reaguoja į bet kokią netinkamą informaciją ir patyčias socialiniuose tinkluose, o nustačiusi tokius atvejus kreipiasi į tų tinklų valdytojus su prašymu pašalinti netinkamą informaciją. Deja, dažnai sulaukiama neigiamo atsakymo.

„Socialiniai tinklai į mūsų kreipimusis nelabai reaguoja ir į mūsų prašymą pašalinti informaciją tiesiog atsako: „Jūs nesate tas asmuo, iš kurio tyčiojamasi“. Socialiniai tinklai tenkina skundus ir atsižvelgia į prašymus šalinti netinkamą informaciją tik tų asmenų, kurie yra tiesiogiai susiję su konkrečiais patyčių atvejais. Jei Facebook tinkle aptinkame nesantaikos kalbos apraiškų ir pranešame jiems, kad mūsų ekspertai nustatė, jog tai yra nesantaikos kalba, dažnai sulaukiame atsakymo, kad mūsų nustatyta nesantaikos kalba atitinka jų bendruomenės taisykles. Ir tai puikiai suprantama, nes Facebook tinklas yra registruotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, tad veikia pagal ten egzistuojančias teises, o žodžio laisvė ten yra žymiai plačiau suprantama nei pas mus. Netinkama informacija lieka nepašalinta ir toliau gali kurstyti neapykantą ar patyčias“,– pasakojo A. Gaidarovič.

Tokias atvejais ŽEIT kreipiasi į prokuratūrą, kuri pradeda tyrimą pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Bandoma surasti Facebook paskyros, kurioje ir kurstoma nesantaika, turėtoją, valdytoją ir tada pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kai ŽEIT nustato patyčių atvejus, o socialiniai tinklai nereaguoja į jos skundus dėl informacijos pašalinimo, tarnyba bando išsiaiškinti, koks žmogus valdo Youtube ar Facebook paskyrą, kurioje yra skleidžiamos patyčios, ragina patį tos paskyros valdytoją pašalinti netinkamą informaciją. Taip pat ŽEIT kreipiasi ir į tą asmenį, iš kurio tyčiojamasi socialiniuose tinkluose, padeda jam užpildyti skundo formą, konsultuoja.

„Prieš tris savaites buvo toks atvejis, kai socialiniame tinkle Youtube buvo publikuoti tokie vaizdo įrašai, kuriais buvo tyčiojamasi iš vieno asmens. Mes kreipėmės tiesiogiai į jį ir garantavome bet kokią pagalbą sprendžiat problemą, pavyzdžiui, padėti užpildyti Youtube skundo formą, kad būtų pašalinta netinkama informacija. Daugeliui žmonių sunku pildyti tas formas, dažnas net nežino, kaip tai daryti arba nemoka anglų kalbos. Todėl ir nesikreipia dėl informacijos pašalinimo į socialinius tinklus. Tad taip padėdami stengiamės išspręsti patyčių atvejus“, – sakė ŽEIT atstovė A. Gaidarovič.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"