Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Mokyklose auginami vidutiniokai: mokome kalti, o ne kritiškai mąstyti

 
2017 09 12 9:20
Aukščiausių gebėjimų vaikų dalis Lietuvoje beveik perpus mažesnė nei tiriamų šalių vidurkis.
Aukščiausių gebėjimų vaikų dalis Lietuvoje beveik perpus mažesnė nei tiriamų šalių vidurkis. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Didžioji dauguma Lietuvos vaikų – vidutiniokai, gabiųjų perpus mažiau nei kitose šalyse, o vos ne kas antras kaimo berniukas – beveik beraštis. Situacija blogėja, tačiau kardinalių sisteminių reformų nesiimama, nors visi žino: kas pralaimi konkurenciją švietimo srityje, pralaimi ir visa kita.

Vokietija 2000-aisiais patyrė šoką – tarptautiniame penkiolikmečių pasiekimų tyrime PISA krito jos švietimo rodikliai. „Vokietija švietimui metė didžiulius pinigus ir dėjo nemenkų pastangų. Rezultatai kai kur pagerėjo, bet dar ne visur. Daryti poveikį švietimo srityje ganėtinai sudėtinga, pokyčiams reikia laiko“, – pabrėžė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Naujausi PISA tyrimų rezultatai, parodę Lietuvos moksleivių „laimėjimus“, mūsų valstybėje nesukėlė nei šoko, nei didelių visuomenės diskusijų. Rezultatų paskelbimas beveik sutapo su dabartinės Vyriausybės darbo pradžia, bet nauja valdžia irgi nešaukė SOS, pinigų papildomai neskyrė, tik pailgino mokslo metus. Tiesa, skubios švietimo reformos būti negali. Bet daug laiko, kai vis labiau atsiliekame, neturime.

„Tai, kad švietimo lygis krinta – labai bloga žinia iš Lietuvos. Tai kirs ir ekonomiškai, nes investuotojai nemato perspektyvios auditorijos ir potencialių bendradarbių, partnerių. Tai bloga žinia ir mūsų investuotojams“, – dėl švietimo lygio krimtosi Saulius Žukas, vadovėlius mokykloms leidžiančios leidyklos „Baltos lankos“ direktorius.

Du tyrimai, skirtingi rezultatai

Tai, kad tas, kuris pralaimi konkurenciją švietimo srityje, pralaimi ir visa kita, yra ne tik teorinis samprotavimas, rodo ir faktas, jog PISA tyrimą inicijavo ne švietimo strategai, o ekonomistai, norėdami įžvelgti šalių potencialą. PISA tyrime ieškoma atsakymo, kaip jaunuoliai geba mąstyti, taikyti žinias, kitaip tariant, kokie jie bus visuomenėje. Deja, lietuviai – žemiau skalės vidurkio.

Beje, tais pačiais 2015-aisiais vyko ir kitas tarptautinis moksleivių gebėjimų tyrimas – TIMSS. Čia mes taip pat vidutiniokai, bet kiek aukščiau skalės vidurkio, nors abiejuose tyrimuose dalyvavo dalis tų pačių moksleivių.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja dr. Rita Dukynaitė nesistebėjo, kodėl rezultatai skiriasi. Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos organizuoto TIMSS tyrimo užduotys sudaromos remiantis visų šalių mokymo programomis. O Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos inicijuotame PISA tyrime matuojamas bendras žmogaus raštingumas – matematinis, gamtamokslinis, skaitymo gebėjimų, taip pat finansinis, problemų sprendimų, o 2021 metais bus matuojamas dar ir kūrybinio mąstymo.

„TIMSS, kur tiriamas labiau tradicinis ugdymas, išlaikome aukštesnį nei skalės vidurkis rezultatą, o PISA, kur labiau aiškinamasi bendrųjų gebėjimų lygis, reikalingas žmogui sėkmingai tvarkytis kasdienėje veikloje, sekasi prasčiau“, – konstatavo R. Dukynaitė. Ji pažymėjo, kad jei lygis kristų vienoje srityje, ten ir reikėtų ieškoti priežasčių, tačiau krytis matomas visose srityse, vadinasi, kažkas negerai sistemiškai.

Europos Komisijos iškeltas siektinas rodiklis, kad 2020 metais būtų mažiau nei 15 proc. žemų pasiekimų mokinių (žemiau 2-o lygmens iš 6-ių). Šio rodiklio nepasiekiame, ir jis net prastėja. Kas trečias berniukas nepasiekia skaitymo gebėjimo vidutinio lygio. R. Dukynaitė atkreipė dėmesį, kad nors vaikinai mokosi toje pačioje klasėje su mergaitėmis, pagal rezultatus taip neatrodo.

O aukščiausių gebėjimų vaikų dalis Lietuvoje beveik perpus mažesnė nei tiriamų šalių vidurkis. „Kas kels ekonomiką ir kultūrą? Vidutiniokai labai svarbūs – jie turi palaikyti, aptarnauti. Bet negi visi dirbs tik aptarnavimo sektoriuje? Kas nors turi generuoti idėjas, o tai paprastai daro žmonės iš 5–6 gebėjimų lygmens“, – nekokias ateities perspektyvas brėžė R. Dukynaitė.

Kodėl mes blogesni už kitus

Kodėl mūsų vaikai yra menkesnių gebėjimų nei jų bendraamžiai kitur? Kai kas linkęs teisinti, jog tai vis dar pasekmės to, kad tautos genofondas buvo išvežtas į Sibirą, pabėgo į Vakarus. „Negalima biologizuoti: tarpukariu buvo iškelta valstiečių ugdymo idėja, tėvai iš paskutiniųjų leido vaikus į mokslus, ir buvo proveržis“, – lygino R. Dukynaitė.

Kai kurios mūsų vaikų prastesnio pasirodymo tarptautiniame kontekste priežastys tiesiog banalios. Pavyzdžiui, jie kai ko mokosi gerokai vėliau nei bendraamžiai kitose šalyse. Daug metų tarptautinius moksleivių pasiekimų tyrimus analizuojanti R. Dukynaitė neabejojo, jog 2015 metų nuokrytį lėmė ir tai, kad mūsų vaikai nesusidorojo su naujove – pirmą kartą užduotis reikėjo atlikti kompiuteriu. Manyta, kad mūsų jaunimas virtualioje erdvėje – kaip dievai, bet pasirodė priešingai.

Pasak R. Dukynaitės, kuo naujesnė sritis, tuo menkiau mums sekasi, pavyzdžiui, naujuose problemų sprendimo, finansinio raštingumo tyrimuose toli gražu neblizgame. Vaikus mokome pagal copy paste principą – tik atkartoti, tačiau tų žinių taikymo, mąstymo gebėjimai prasti. Tiesa, kaip pabrėžė ŠMM atstovė, nors į atmintį tiek daug orientuotis nereikėtų, bet žinių pagrindų reikia: „Dabartinė karta sako, kam tos žinios, jei viską gali susirasti internete. Bet jei neturi tikrųjų žinių ir kritinio mąstymo, tau gali įbrukti bet kokias žinias. PISA virtualiose užduotyse vaikai turėjo virtualius draugus, kurie galėjo padėti, bet galėjo ir klaidinti, tad reikėjo kritiškai mąstyti ir patikrinti alternatyvas, o tai mūsų vaikams sekėsi sunkiai. Kita vertus, jei turi žinių, bet nemoki jų taikyti, jei jos nekeičia tavo mąstymo, perspektyvoje tai neduos jokios pridėtinės vertės.“

O kremtant gamtos mokslus Lietuvos vaikams neleidžia daug pasiekti tai, kad jie fizikos ar chemijos mokomi kaip istorijos ar literatūros – per pasakojimą: laboratorijomis gali naudotis tik 11 proc. aštuntokų, o pasaulio vidurkis – 85 proc., daugelyje šalių – ir 100 proc. aštuntokų. Laboratorijose mokytis pas mus gali tik 2 proc. ketvirtokų, o pasaulyje vidutiniškai – 38 procentai.

Saulius Žukas: „Tai, kad švietimo lygis krinta - labai bloga žinia iš Lietuvos. Tai mūsų šaliai kirs ir ekonomiškai."
Saulius Žukas: „Tai, kad švietimo lygis krinta - labai bloga žinia iš Lietuvos. Tai mūsų šaliai kirs ir ekonomiškai."

Nebijoti modernių permainų

Į klausimą, kodėl prastėja mūsų rezultatai tarptautiniuose švietimo tyrimuose, vadovėlių leidėjas S. Žukas turi tokį atsakymą: „Ne to mokoma. Iškelkime sau tarptautinių tyrimų kriterijus kaip tam tikrą tikslą ir eikime jų link.“

Pavyzdžiui, PISA skaitymo gebėjimų tyrimuose nuo 4-o lygio reikalingi truputėlį aukštesni gebėjimai – reikia gebėti analizuoti nežinomą kūrinį, o 6-ame lygyje – ir nežinomą kontekstą. Tačiau Lietuvos moksleivis mokomas perskaityti tekstą ir pakartoti, kaip kažkas jį interpretavo. Pas mus ir vertinami visai kiti dalykai, tad per egzaminus abiturientai rašo ne tai, ką mano, o ciniškai pataikauja vertintojams, nes žino, kad bus gerai įvertinti vadovaujantis instrukcijomis.

S. Žukas įžvelgia, kad skaitymo gebėjimų neturėjimas kerta per ugdymą visose srityse, nes kiekviena užduotis prasideda nuo teksto suvokimo. Jo įsitikinimu, ugdyti gebėjimą skaityti ir interpretuoti reikia nelaukiant kokių naujų programų. Esą pirmas ŠMM žingsnis turėtų būti – pasikviesti į Lietuvą kelis rimtus profesorius iš Vakarų, kad jie mūsų dėstytojus, rengiančius pedagogus, išmokytų, kaip mokyti nežinomo teksto analizės. „Tai nėra taip paprasta, kaip sujungti vieną universitetą su kitu“, – pabrėžė S. Žukas.

Šiuolaikiniame pasaulyje labai vertinamas tarpdiscipliniškumas. Lietuvoje per 70 klasių – apie 1,5 tūkst vaikų iš maždaug 20 mokyklų – dirba pagal integruoto mokymo sistemą. Nuo rugsėjo kelios mokyklos pradeda bandymus su integruotu gamtos mokslų ugdymu, bet su socialiniais ir humanitariniais mokslais kol kas to nesirengiama daryti. „Disciplinų jungimas reiškia, kad atsiranda dvigubai daugiau laiko, galima eiti į muziejus, jungti savo žinojimą su kito žinojimu. Čia turi būti partnerystė ne tik tarp vaikų, bet ir tarp mokytojų. Vaikai tokiose mokyklose nori mokytis, nes jiems įdomu“, – modernaus mokymo prianašumus vardijo S. Žukas.

Jis pasakoja, kad „Baltos lankos“ ne tik leidžia vadovėlius integruotam mokymui, bet ir bando tai sujungti su robotika, siekia neformalųjį ir formalųjį ugdymą padaryti susisiekiančiais indais.

Tiesa, dirbti integruotai nereiškia atsisakyti programos: tai tarsi du sluoksniai – vienas garantuoja programos, „standarto“ mokėjimą, o kitas, kalbant apie vieną temą, jungia skirtingas disciplinas į vieną krūvą. Tik mūsų programos – puslapių puslapiai, o, pavyzdžiui, suomių – viskas kur kas trumpiau ir abstrakčiau. „Faktus reikia žinoti, bet gebėjimai – tai ne faktai, tai gebėjimas mokytis, bendrauti“, – pabrėžė S. Žukas, dėl švietimo proveržio siūlantis imtis šiuolaikiškiausių permainų.

Ministerijos planuose – nemažai permainų

„Tarnauti vienam ar kitam tyrimui nereikia, bet PISA rezultatai nėra savitiksliai, jie – kaip veidrodis, kuris rodo, kur turime bėdų“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras G. Kazakevičius ir vardijo, kas suplanuota daryti, kad situacija gerėtų.

Pirma, mūsų vaikų problemų su aukštesnio lygmens užduotimis, kai žinias reikia ne tik atkartoti, bet ir jas integruoti įvairiuose kontekstuose, taikyti neįprastoje aplinkoje, neišspręsime be pedagogų rengimo ir perkvalifikavimo sistemos „perkrovimo“, kurio ir imamasi. Kad mokykloje būtų ne tik klausimų ir atsakymų sistema, mokytojai turi mokėti mokyti kritinio ir kūrybinio mąstymo, hipotezių kėlimo, interpretavimo, vertinimo.

Gražvydas Kazakevičius: "Reikia pedagogų rengimo ir perkvalifikavimo sistemos „perkrovimo“."
Gražvydas Kazakevičius: "Reikia pedagogų rengimo ir perkvalifikavimo sistemos „perkrovimo“."

Antra, iš tyrimų užduočių matyti, kad mūsų vaikai kai ko mokosi vėliau nei bendraamžiai kitur, tad, kaip aiškino G. Kazakevičius, artimiausių pusantrų metų darbas – ugdymo turinio atnaujinimas. Svarbi ir mokymosi starto pradžia. Nemažai šalių ugdymą pradeda anksčiau. Seimo rudens sesijoje, tikėtina, bus teikiamos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nuo 2019 metų rugsėjo įteisinti priešmokyklinį ugdymą nuo penkerių, o nuo 2020 metų rugsėjo – pradinį nuo šešerių.

Trečia, gana svarbus veiksnys – mokymosi trukmė. Mokslo metai šiemet pailginti 10 dienų, kitąmet bus pailginti dar penkiomis, tai sudarys galimybę išsamesniam mokymuisi.

G. Kazakevičius prisipažino, kad jam, kaip viceministrui, net gėda, kokia menka dalis vaikų turi prieigą prie laboratorijų. Tad, ketvirta, 6 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bus skirti mobilioms gamtos tyrimų „spintoms“, bus vystomi trys STEAM gamtos ir ir technologijos mokslų nacionaliniai, taip pat regioniniai centrai.

Lietuvos taškus tarptautiniuose tyrimuose numuša ir žemo socialinio ekonominio statuso teritorijų mokyklų vaikai. Žinoma, tai ne tik švietimo, bet ir socialinė sritis. Viceministras tikisi, kad modeliuojama visos dienos mokykla, kur vaikas po pamokų gali ruošti pamokas, gauti papildomą pedagoginę pagalbą, kilstelės rezultatus. Nekuria gero akademinio rezultato ir jungtinės klasės mokyklėlėse, tad, viceministro manymu, geriau investuoti į geltonųjų autobusų skaičiaus didinimą ir tvarkyti mokyklų tinklą. Lietuvos rezultatus tarptautiniuose tyrimuose menkina ir tautinių mažumų mokyklų vaikai, tad reikia spręsti, kaip pakelti ir jų lygį.

Dar viena naujovė: nuo rugsėjo 1 dienos įstatymu įpareigota, kad kiekviena mokykla turėtų smurto, patyčių prevencijų programą. „Tai taip pat turi įtakos mokymosi rezultatams. Jei mokykloje klesti patyčios, vaikai galvoja, kaip joje išgyventi, o ne kaip mokytis“, – pabrėžė G. Kazakevičius.

Ugdymo rezultatams svarbus ir neformaliojo ugdymo poveikis. Viceministras džiaugėsi, kad neformaliojo ugdymo krepšelis sudarė naujas galimybes: išsiplėtė pasiūla, padidėjo vaikų įtrauktis, reikia tikėtis, kitąmet didės ir tam skiriamos sumos.

Kaip estai mus pralenkė

Galų gale amžinas klausimas: kaip estai sugebėjo PISA tyrime įsiveržti į geriausiųjų Europoje trejetuką. R. Dukynaitė pasakojo neseniai dalyvavusi tarptautinėje konferencijoje Taline. Ji lankėsi vienoje mokykloje, beje, niekuo neypatingoje: konferencijos organizatoriai vedė į artimiausias, pasiekiamas nuo konferencijos vietos pėsčiomis. Iš pirmo žvilgsnio – į mūsiškių mokyklų panašios klasės, panaši valgykla. Bet kartu – labai daug skirtumų.

Pavyzdžiui, estai, kaip ir mes, dėl ekonominių priežasčių užsimojo sutvarkyti mokyklų tinklą. Tačiau jie į problemą pažvelgė kitaip: jie sujungė tinklo pertvarką su kokybės reikalavimais – mokyklos išlikimo sąlyga buvo jos kokybiniai rodikliai. Estai net perėmė iš savivaldybių gimnazijas, visur diegė naujausią mokymosi įrangą, telkė geriausius mokytojus. Ir vaikai „nubalsavo kojomis“ – išėjo į geresnio lygio mokyklas. Dabar Estijoje nėra atotrūkio tarp mokyklų, nes per tinklo pertvarką liko tik geriausios.

Estijoje universitetai stipriai talkina ministerijai, pavyzdžiui, jau dabar labai rimtai rengiamasi PISA kūrybinio mąstymo tyrimui 2021 metais: šia tema dirba mokslininkai, jie siunčiami į tarptautines konferencijas. O robotika čia – privaloma disciplina, mokyklose daug kompiuterių klasių, o mes vėluojame.

Estai labai dosniai finansuoja neformalųjį ugdymą, nes per tai galima labiau motyvuoti mokinius. Mes irgi šiek tiek darome šioje srityje, bet nepakankamai.

Arba štai estai visus vaikus maitina nemokamai. Taip sprendžiamos ne tik socialinės problemos: tyrimai rodo, kad taip vaikai jaučia priklausomumą mokyklai, rūpinimąsi jais, o tai prisideda prie motyvacijos mokytis. Beje, estai iš visko daro švietimą: meniu ne tik nurodyta, kiek kuris patiekalas turi gramų, bet ir kiek angliavandenių, baltymų, riebalų, kiek kilokalorijų.

Estijos mokykla keičiasi ne kartu su gyvenimu – siekia būti pažangos lokomotyvu. Švietimas įvardytas kaip prioritetas ir Lietuvoje, o Vyriausybės programos šios srities rodikliai susieti su PISA rezultatais. Tik, kaip pažymėjo švietimo konsultantas Algirdas Zabulionis, ambicijos nelabai didelės: planuojame keliais procentėliais padidinti vaikų aukščiau žemiausių 1-o ir 2-o lygių dalį, o estai modeliuoja šuolį aukščiausiuose 5–6 lygiuose. Aukščiausių gebėjimų visuomenė Lietuvoje žada būti du tris kartus mažesnė nei Estijoje. Užprogramuota valstybės (ne)sėkmė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"