TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokyklų ir universitetų reitingai atskleidžia netikėtų dalykų

2014 12 03 14:26
Pristatytas jaunimui ir tėvams naudingas žurnalas "Reitingai".  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Trečiadienį pristatyti žurnalo "Reitingai" tyrimo rezultatai. Kai kurie maloniai stebina, pavyzdžiui, reitingai rodo, kad Lietuvos regionuose yra puikių gimnazijų. Kai kurie liūdina, nes akivaizdu, jog šalyje yra aukštųjų mokyklų, tapusių tiesiog "diplomų fabrikais".

Žurnalo "Reitingai" vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, pristatydamas antrąjį numerį, sakė, kad stengiasi, jog leidinys būtų naudingas. "Skelbiame per 10 skirtingų reitingų, kad bet kurios amžiaus grupės skaitytojai rastų sau tinkamų", - teigė jis.

Žurnalas "Reitingai" vadinamas išsamiu patarėju pradinukams, progimnazistams, gimnazistams ir studentams, kuriame yra ir daug naudingų įžvalgų jų tėvams. Leidinyje pristatomi dalykiniai reitingai, tai yra pagal gimnazijų mokymosi dalykus, olimpiadų reitingai, taip pat universitetų ir kolegijų mokymosi krypčių reitingai, prognozuojama, kokių profesijų atstovų reikės ateityje, atskleidžiama, kiek savivaldybės skiria dėmesio švietimui ir taip toliau.

G. Sarafino (centre) nuomone, prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo galima viešumu, tarkime, parodant su kokiais balais jaunuoliai priimami studijuoti, koks jų moksliškumo lygis.

Dramatiška situacija

G. Sarafino teigimu, šiais metais stojamieji į aukštąsias mokyklas nuteikė liūdniems apmąstymams ir išvadoms. "Praktiškai buvo priimami visi norintieji, - sakė jis. - Kurie priėjo prie universiteto ar kolegijos durų, tapo studentais, jei tik turėjo pinigų." Tokia situacija, G. Sarafino nuomone, dramatiška. Studijuoja ir toks jaunimas, kuris nori ne mokytis, bet tik diplomą gauti. Todėl aukštojo mokslo diplomai Lietuvoje netenka vertės. O darbdaviai į tokius išsilavinimo dokumentus žvelgia vis skeptiškiau. G. Serafinas sakė, kad šiuo metu iš 116 tūkst. studentų vadybą studijuoja 26,5 tūkst. jaunuolių, daugiau nei penktadalis visų besimokančiųjų, ir dauguma jų moka už mokslą.

"Reitingų" redaktoriaus teigimu, pastaraisiais metais aukštosios mokyklos pasiskirstė į dvi grupes: vienos virto "diplomų fabrikais", kitos siekia maksimaliai aukštos mokslo kokybės. "Tokie "diplomų fabrikai" žengia į susinaikinimą, luošina jaunuolių likimus ir daro didelę žalą valstybei", - įsitikinęs G. Sarafinas. Jo nuomone, prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo galima viešumu, tarkime, parodant su kokiais balais jaunuoliai priimami studijuoti, koks jų moksliškumo lygis. Tai ir daro žurnalas "Reitingai".

Tinklas turėtų būti optimizuotas

Kaip sakė G. Sarafinas, buvo parengtas 70 studijų krypčių reitingas - universitetų ir kolegijų, aiškinamasi, kur Lietuvoje geriausiai ruošiami atskirų profesijų atstovai - inžinieriai, programuotojai, technologai, filologai, vadybininkai... Iš studijų krypčių pirmose vietose dominuoja Vilniaus universitetas (21 studijų krypčių), po to - Kauno technologijos universitetas (14), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (8), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (5), Vilniaus dailės akademija (4), Vytauto Didžiojo universitetas (3), Klaipėdos universitetas (2), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (2), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas (2), LCC Tarptautinis universitetas (2), Mykolo Romerio universitetas (1).

G. Serafino teigimu, iš 20 šalies universitetų kokybiški yra šeši ar septyni, o iš 23 kolegijų - penkios ar šešios. Lietuvos aukštųjų mokyklų bendram priėmimui organizuoti asociacijos vadovo prof. Prano Žilinsko nuomone, 43 aukštųjų mokyklų yra per daug, todėl tinklas turėtų būti peržiūrėtas ir optimizuotas. Mokymo įstaigas galima stambinti, apjungti.

Žurnale "Reitingai" bet kurios amžiaus grupės skaitytojai gali rasti reikiamos informacijos.

Regionuose yra puikių mokyklų

Pasak reitingavimo projektų vadovės Jonės Kučinskaitės, dalykiniuose reitinguose gerai išsikristalizuoja švietimo įstaigų pasiekimai. Tarkime, regionuose yra puikių mokyklų, šviesulių mokytojų ir direktorių. Kaip pavyzdžius ji minėjo Utenos rajono Užpalių, Rokiškio rajono Kamajų, Zarasų rajono Dusetų K. Būgos gimnazijas. Taip pat džiaugėsi sostinės Šalomo Aleichemo gimnazijos ir "Saulės" privačios mokyklos reitingais. Pirmojoje mokosi daug žydų tautybės vaikų. Ir jie gerai moka lietuvių kalbą, istoriją, matematiką, biologiją, anglų kalbą ir kitus dalykus. Dalykiniai reitingai buvo sudaromi pagal 2014 metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus.

Pagal juos lietuvių ir anglų kalbą geriausiai moka Vilniaus licėjaus, vokiečių - Kauno rajono Akademijos U. Karvelis gimnazijos, rusų - Klaipėdos rajono Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos, istoriją, matematiką ir biologiją - Vilniaus licėjaus, chemiją - Kauno rajono Raudondvario gimnazijos, IT - Kelmės rajono Pakražančio vidurinės mokyklos auklėtiniai.

Nustebino savivaldybės

Pasak G. Sarafino, pirmą kartą buvo parengti savivaldybių, stipriausių švietimo srityje reitingai, įvertinant pagal daugiau nei 30 parametrų. "Skirtumai tiesiog neįtikėtini, - sakė jis. - Tarkime, yra savivaldybių, kuriose renovuota 90 proc. mokyklų, bet yra ir tokių, kuriose tik 20 proc. Skiriasi net keturis kartus. Kitas pavyzdys. Visagino savivaldybėje yra penki vaikų darželiai ir visi turi veikiančius plaukimo baseinus. Tačiau 30-yje savivaldybių nei vienas vaikų darželis ir mokykla neturi nei vieno baseino. Tokie skirtumai atsiskleidžia ir kalbant apie sporto sales, stadionus. Nors visur - ta pati Lietuva, vienur nuvažiavęs gali jaustis kaip Belgijoje, kitur - kaip Uzbekistane." G. Sarafino teigimu, elektroninį dienyną vienose savivaldybėse naudoja tik trečdalis mokyklų, kai kuriose - visos. Stipriai skiriasi ir egzaminų rezultatai, pavyzdžiui, matematikos egzaminą Pagėgiuose tik 12, 5 proc. abiturientų išlaikė nuo 50 iki 100 balų, o Alytaus miesto taip išlaikusiųjų - 44,5 proc. Lietuvių kalbos egzaminą Neringos savivaldybėje - tik 12,5 proc. nuo 50 iki 100 balų, o Druskininkų - daugiau kaip 65 proc. abiturientų. "Įsivaizduokite, kiek šiandien lemia savivaldybių suteikiamos galimybės ir mokytojų lygis", - sakė G. Sarafinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"