TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokyklų vadovai: ne prievolės ir programos stabdo patyčias, bet tinkamas ugdymas

2016 06 03 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Seimui antradienį buvo pristatytos prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuojamos Švietimo įstatymo pataisos, nukreiptos prieš patyčias ir smurtą švietimo įstaigose. Tarp siūlymų – prievolė kiekvienai mokyklai vykdyti nuoseklią prevencinę programą prieš patyčias. Mokyklų direktoriai teigia, kad kiekvienai mokyklai turi būti leista rinktis, ar vykdyti tokią programą, ar ne, o prievarta jiems primena sovietinius laikus ir formalų „popierių“ pildymą.

Vilniaus licėjus ir Panevėžio J. Balčikonio gimnazija žurnale „Reitingai“ vertinamos kaip geriausios Lietuvos mokyklos. Jose nevykdomos patyčių ir smurto prevencijos programos. Šios mokyklos orientuotos į mokinių akademiškumo ugdymą, aukštų rezultatų siekimą, jose sukuriama tokia mokymosi aplinka, kurioje atsirasti patyčioms beveik nėra sąlygų.

Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktoriaus Raimondo Dambrausko teigimu, šioje mokykloje niekada nebuvo poreikio vykdyti prevencines programas prieš patyčias, nes jų atvejai labai reti, o jeigu tokių konfliktų pasitaiko, reaguojama nedelsiant ir viskas išsprendžiama iškart, todėl nereikia vykdyti jokių ilgalaikių programų.

„Mūsų mokykloje vaikai yra labai motyvuoti ir daugiau orientuoti į akademiškumą. Patyčių atvejai labai reti, nesakau, kad jų nebūna, bet jie nėra tokie aštrūs. Pas mus nėra didelio patyčių masto ir nereikia kasdien spręsti su patyčiomis susijusių problemų. O jeigu taip atsitinka, situaciją labai greitai išsprendžiame mano kabinete. Sukviečiame abi konflikto puses, mokytojus, tėvus, gimnazijos psichologą, socialinį pedagogą ir viskas išsprendžiama čia ir dabar“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo R. Dambrauskas.

Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus teigimu, kiekviena mokykla žino, kaip jai geriausiai spręsti patyčių problemas. Yra mokyklų, kuriose patyčios išties neegzistuoja, tad priverstinis prevencinių programų vykdymas joms būtų ne nauda, o prievarta. Tose mokyklose, kuriose ir be programų sugebama užtikrinti sveiką mikroklimatą, neleidžiama vešėti patyčioms, įvedus naują prievolę, nukentėtų kita veikla.

„Norima padaryti taip, sakyčiau, su tam tikru pažeminimu, kad neva Lietuvos mokyklose yra tik patyčios ir nieko daugiau. Tam tikrų apraiškų yra, bet tikrai sunku patikėti, kad esame taip nusivažiavę, jog reikia visas mokyklas privalomai drausminti. Kiekviena mokykla turi turėti teisę rinktis ir nuspręsti, ar jai reikia vykdyti tokią prevencinę programą, ar nereikia. Prievolė – tai būtų mokyklos prievartavimas ir jos pastangų nukreipimas ne ta linkme. Mums patyčios tikrai nėra tokios aktualios, kaip dabar bandoma tvirtinti. Vietoj to, kad darytume tai, kas reikalinga mūsų mokyklai, užsiiminėsime tuo, kas yra formalu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė S. Jurkevičius.

Tam pritaria ir Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius R. Dambrauskas. „Galbūt kitose mokyklose yra visko, aš negaliu atsakyti už visas Lietuvos mokyklos. Jei prezidentė mano, kad situacija dėl patyčių mokyklose yra tokia beviltiška, tai, be jokios abejonės, tą programą įgyvendinsime. Bet dabar tokios prevencinės programos mūsų mokykloje nėra. Tai nėra mūsų gimnazijos aktualija. Tai kam daryti darbą, kai nėra objekto?“, – svarstė R. Dambrauskas.

Prievolė kaip sovietmečiu

Pasak S. Jurkevičiaus, priverstinis patyčių prevencijos programos vykdymas vargiai duos teigiamų rezultatų ir vargiai galima ką nors pasiekti prievarta. Esą galimas kaip tik atvirkštinis scenarijus – programos bus vykdomos formaliai tik dėl to, kad bus reikalaujama jas vykdyti, o realūs patyčių atvejai bus slepiami po tais programų formalumais, bijant bausmių, tikrinimų ir pan.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Privaloma patyčių prevencijos sistema, kuri kaip gaubtas būtų nuleista, mano manymu, plačiąja prasme funkcionuos formaliai, bet abejoju, ar duos rezultatų. Visa tai labai primena sovietinius laikus, kai buvo nuleidžiamos įvairios programos, kad ką nors pagerintų. Programomis imdavosi ką nors perauklėti arba bandydavo prievarta įdarbinti, visiems ugdė kažkokį patriotinį jausmą. Bet tos programos paprastai neveikdavo, jos tiesiog buvo formalios. Ir dabar viskas yra labai formalu, nes daugelis mūsų atėjome iš ano laikmečio ir jaučiame, drįsčiau teigti, tų visuotinių programų giluminę esmę: lyg ir atrodytų, kad norima gero, bet to gėrio siekiama prievartiniais būdais, gąsdinimu. Ir apskritai abejoju, ar giluminiu mastu tokios programos gali labai daug paliesti ir ką nors pakeisti“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Kaltas bus tik direktorius

Priėmus siūlomas Švietimo įstatymo pataisas, kiekvienos mokyklos direktorius taptų atsakingas už efektyvų reagavimą į patyčias ir smurtą švietimo įstaigoje, o nereagavimas pagal nustatytą tvarką būtų vertinamas kaip pareigų nevykdymas. Anot kalbintų mokyklų direktorių, tik visa mokyklos bendruomenė gali kovoti su patyčiomis ir būti už tai atsakinga.

„Tas atsakomybės primetimas mokyklų vadovams, kad tik jie atsakingi už patyčių egzistavimą mokykloje, na, skamba tikrai keistokai. Tai ar dabar mums nuolat prie durų stovėti, vaikščioti po visą mokyklą, filmavimo kamerų prisistatyti? Žinoma, mokyklos teritorijoje pamokų metu ir po jų turi būti užtikrinamas vaikų saugumas ir užkertamos patyčios, direktorius turėtų dalyvauti ir reaguoti į patyčių atvejus. Jei jis be privalomos programos nereaguoja ir nedalyvauja tokiose situacijose, tai kažkas negerai mokyklos bendruomenėje“, – sakė Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius.

Vilniaus licėjaus direktoriaus manymu, už tai, kad mokykloje nebūtų patyčių, negali būti atsakingas tik direktorius. Juk ne visi mokiniai ir mokytojai prasitaria apie patyčias, žinoma daugybė atvejų, kai mokytojai nutyli apie patyčias klasėje arba jie patys į jas nereaguoja ir nepraneša mokyklos administracijai. Tad direktorius nepajėgus veikti vienas – į patyčių stabdymą turi įsijungti visa mokyklos bendruomenė.

„Direktorius išvis plačiąja prasme negali matyti patyčių, jeigu niekas jo neinformuoja. Jeigu nesusiduri su mokiniais pamokose, tai ir nematai tų patyčių atvejų. Kokiu būdu galėtum apie tai sužinoti? Bet, žinoma, jei tave informuoja, turi reaguoti, o jei kažkas buvo informuotas, bet nereagavo, turi už tai atsakyti“, – sakė S. Jurkevičius.

Išeitis – ugdyti sąmoningumą

Vilniaus licėjaus direktorius taip pat priduria, kad patyčios kyla iš nekokybiško mokymo proceso, nerimto mokytojų darbo, atsainaus mokyklų požiūrio į mokymosi procesą. Mokykloje, pasak jo, turi būti ne tik „kalami“ dalykai, bet ir ugdomas mokinių sąmoningumas, skiepijamos vertybės, skatinama gerai mokytis ir siekti tikslų.

„Reikėtų daugiau kalbėti ne apie patyčias Lietuvoje o apie mokymo kokybės gerinimą. Kai pradėsime geriau mokytis, sumažės ir patyčių. O dabar mes nukreipiame dėmesį ne ta linkme. Turėtume orientuotis ir siekti aukštesnių mokinių mokymosi rezultatų, rimtesnio mokytojų darbo, rimtesnės mokyklų atskaitomybės. Juk mokymosi procesas nėra tik dalykų mokymasis. Visas mokymosi darbas yra susijęs su esminėmis vertybėmis – tikslo siekimu, kruopštumu, užsispyrimu. Ugdant vertybes, žmogaus mąstymas yra kreipiamas pozityvia linkme, – kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius. – Į daugelį mums „nuleidžiamų“ programų žiūrime labai skeptiškai, nes tai, kas diegiama prievarta, vaikai iškart pajunta ir atmeta“.

Pasak mokyklų vadovų, vaikus ugdo ne tik mokykla, bet ir tėvai, ir visa visuomenė. Vaikai iš šeimos atsineša bendravimo modelį ir vertybes, todėl mokykla negali jų visiškai perauklėti. Jei patyčios egzistuoja ir toleruojamos vaikui artimoje aplinkoje, galbūt net jo namuose, mokykla negali įveikti patyčių, kurios egzistuoja už jos ribų. Pasak R. Dambrausko, ne represijomis reikia mažinti patyčias, o ugdyti sąmoningumą visuomenėje ir visą visuomenę mokyti nepakantumo patyčioms, negalima tokios kovos pareigą primesti tik mokykloms.

„Situacija yra griežtinama, bet ar tokiom griežtom priemonėmis, prievarta, galima pasiekti teigiamą rezultatą? Ar reikia Lietuvoje samdyti daugiau policininkų, kad būtų užtikrinta tvarka? Gal reikia geriau ugdyti žmonių sąmoningumą? Kokia yra visuomenė, tokia yra ir mokykla. Jei visuomenė nesikeis, tai ir mokyklą bus sunku pakeisti. O jei keisime tik mokyklas, bet visuomenė liks tokia pati, tai kaip tam vaikui elgtis, jei jis mokykloje mokomas vieno, o gatvėje, namuose, artimoje aplinkoje su juo elgiamasi kitaip ir jis mokomas kitaip? Už patyčias atsakomybę turi prisiimti visi: ir tėvai, ir mokytojai, ir gydytojai, ir kunigai. Visi turi prisidėti prie patyčių mažinimo, ne tik mokyklos turi tą daryti“, – sakė R. Dambrauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"