TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokyti pasirinko septintoji karta

2016 06 22 6:00
Programos "Renkuosi mokyti!" dalyvių laukia įvairių Lietuvos mokyklų vaikai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Rugsėjo pirmąją 18 jaunų specialistų ateis į Lietuvos mokyklas pagal programą „Renkuosi mokyti!“ Per šį išskirtinį socialinį projektą kasmet iš 200–300 jaunuolių atrenkama keliolika kandidatų ir parengiami naujos kartos mokytojai. Daugelis jų dirba regionų mokyklose.

Mokyklų tobulinimo centras (MTC) Vilniaus mokytojų namuose pristatė jau septintąją „Renkuosi mokyti!“ kartą. Ją pasveikino ir pasaulinio tinklo „Teach For All“ atstovė Punam Oza, Didžiosios Britanijos programos alumnė. Lietuva yra viena iš 40 pasaulio valstybių, dalyvaujančių „Teach For All“ tinklo programoje. Ji mūsų šalyje pradėta įgyvendinti prieš aštuonerius metus.

Programa „Renkuosi mokyti!“ skirta pritraukti ir kruopščiai atrinkti kūrybingus, akademiškai stiprius ir motyvuotus įvairių sričių specialistus, turinčius lyderio savybių. Jie neprivalo turėti pedagogo kvalifikacijos. Pedagoginiai ir lyderystės įgūdžiai tobulinami per intensyvią mokymo programą.

Projekto dalyviai įsidarbina mokytojais dvejiems metams. Vėliau mokyklose lieka dirbti apie 62 proc. programos „Renkuosi mokyti!“ alumnų. Per penkias kartas ją baigė 79 alumnai. Iš šeštosios kartos šiuo metu Lietuvos mokyklose dirba 12 mokytojų.

Tarp septintosios kartos programos dalyvių – daugiausia chemikų. Maišiagalos, Rumšiškių, Vilniaus, Pagirių, Klaipėdos, Kuršėnų, Raseinių, Kauno ir kitos Lietuvos mokyklos taip pat sulauks fizikos, matematikos, ekonomikos, istorijos, lietuvių kalbos, dailės, kūno kultūros, technologijų, ekonomikos ir neformalaus ugdymo mokytojų.

Projekto partnerės konsultavimo įmonės "Primum Esse" vadovė Solveiga Grudienė juokavo, kad jauniesiems mokytojams reikės geležies ir vaišino juos braškėmis.

Jei būtų nepamėginusios

Renginio pradžioje Vilmantė Lukauskaitė, programos „Renkuosi mokyti!“ šeštosios kartos mokytoja, dirbanti Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje, papasakojo apie savo patirtį mokant vieną specialiųjų poreikių mergaitę. Kol kiti vaikai intensyviai dirbdavo, ji piešdavo arba tiesiog sėdėdavo. Buvo pasakyta, kad mergaitė rašinių nerašo, nemoka ir nenori rašyti. Jaunoji mokytoja tuo nepatikėjo ir pamėgino padėti. Buvo nelengva, bet žingsnelis po žingsnelio mergaitė išsirinko rašinio temą, surado ir išskyrė svarbiausią informaciją rašiniui, apgalvojo, kodėl jai šis rašinys yra sunkus, ir galiausiai prirašė du puslapius. Vėliau rašinį pati išsitaisė ir perrašė.

Parašiusi pirmą savo gyvenime tokį ilgą ir savarankišką rašinį, mokinė buvo labai laiminga. Ja didžiavosi ir kartu džiaugėsi jaunoji mokytoja. Tačiau vėliau susimąstė: o kas būtų buvę, jei šį kartą nebūtų pamėginusios rašyti rašinio? Ar mergaitė būtų jį parašiusi penktoje, šeštoje ar net dvyliktoje klasėje? Dabar rašinius rašo ne tik su Vilmante, bet ir su savo mokytoja, kuri taip pat mokine jau patikėjo.

Pilietinė iniciatyva

MTC direktorė Eglė Pranckūnienė prisiminė, kad 2008 metų birželio 3-iąją, Sąjūdžio gimimo dieną, buvo išlydėta pirmoji programos „Renkuosi mokyti!“ karta. Tada kalbėta, kad tai, kas daroma, galima taip pat pavadinti sąjūdžiu. Gal jis nėra toks platus, tačiau – pilietinė, ne valstybinė iniciatyva. Prie jos prisidėjo ir verslo organizacijos, ir privatūs žmonės. Daugybė savanorių dalyvavo programoje. Visi kartu keičia Lietuvos mokyklą.

„Vis dėlto valstybė prasideda klasėje, – kalbėjo E. Pranckūnienė. – Čia turbūt įvyksta pirmas vaiko susitikimas su valstybe, kai jam reikia įsitraukti į bendruomenę, mokytis sugyventi su kitais, suprasti visas struktūras.“

Programos „Renkuosi mokyti!“ plėtros vadovė Erika Danienė džiaugėsi užsimezgusiomis partnerystėmis, nes socialiniam projektui reikia įvairios pagalbos – moralinės, idėjinės, finansinės paramos. Pasak E. Danienės, kiekvienas vaikas Lietuvoje vertas mokymo ir švietimo, pasiekti kokių nors rezultatų. Tačiau pirmiausia turime matyti žmogų, o ne kokį rezultatą norime iš jo gauti.

Renginyje dalyvavo pasaulinio tinklo “Teach For All” atstovė Punam Oza (dešinėje) pažymėjo, koks svarbus jaunųjų lyderių entuziazmas plečiant galimybes mokytis visiems vaikams.

Globalių pokyčių pasaulyje

„Švietimas yra Lietuvos ateitis. Tvarios valstybės neturėsime be kūrybingo, savo ir visuomenės gerovę kuriančio žmogaus, – pabrėžė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. – Todėl mums svarbu, kas vyksta dabar Lietuvos švietimo sistemoje. Ar tikrai ugdome tokius žmones, kurie ateityje gebės pasirūpinti savimi, savo šeima, savo bendruomene šiandien greitai kintančiame pasaulyje? Kaip rengiami mūsų mokytojai? Ar sekame globalius pokyčius?“

Lietuvos švietimo sistema, R. Dargio manymu, nė iš tolo neatliepia tų rūpesčių dėl pokyčių, kurie mūsų laukia. Pirmiausia reikėtų valstybės mastu sutarti, kad mokytojas yra kertinė Lietuvos ateities figūra. Diskutuoti, kokių gebėjimų reikės žmogui, kad globalios informacijos, globalių technologijų pasaulyje galėtų kurti pridėtinę vertę. XXI amžiaus viduryje daugybės darbų, kurie dabar mums įprasti ir rutininiai, tiesiog nebebus. Kai technologijos taip greitai keičiasi, keičiasi ir mokytojo vaidmuo. Jis turi padėti vaikui susivokti, kur ir kaip surinkti informaciją, kaip ja naudotis ir – svarbiausia – kaip sukurti pridėtinę vertę su šia informacija. Valstybei reikia kuriančių žmonių.

Verslininkas ir visuomenės veikėjas Vladas Lašas citavo amerikiečių aktorių Jamesą Franco, vaidinusį „Žmogų vorą“, kad kiekvienas penkiolikmetis turėjo bent vieną nuostabų mokytoją. Gerai, jei jų buvo daugiau, padėjusių pasirinkti savo kelią.

V. Lašas apgailestavo, kad „Renkuosi mokyti!“ judėjimas neauga eksponentiškai. Jei būtų šimtai programos dalyvių kiekvienoje kartoje, galėtų padėti greičiau atsinaujinti visai valstybės švietimo sistemai.

Auginti laimingus vaikus

MTC programų direktorė Marina Vildžiūnienė pakvietė visus atlikti vieną užduotį – pagalvoti apie pažįstamą, rūpimą vaiką skambant tokiems teiginiams: „Tikiu, kad užaugęs galėsiu būti tuo, apie ką svajoju“, „Turiu visas galimybes mokytis kartu su savo bendraamžiais“, „Šalia yra žmonių, kurie mane padrąsina ir uždega noru mokytis“, „Savo namuose jaučiuosi saugus“, „Dažniausiai jaučiuosi toks, kaip ir kiti mano bendraamžiai“, „Šalia manęs yra suaugusiųjų, kurie žino, dėl ko šiandien nerimauju“. Vaikų istorijos gali būti įvairios: mokosi vien dešimtukais ar yra mamos baramas, mylimas šeimoje ar kartais gauna diržo, o gal tėvai skiriasi, dažnai būna išgėrę ar uždarbiauja užsienyje.

„Daug tokių vaikų yra klasėse ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojai nuolat apie tai galvoja. Mums visiems svarbus pedagogo Januszo Korczako posakis: „Nereikia gailėtis dėl to, ko negali padaryti dėl vaiko. Reikia gailėtis dėl to, ką gali padaryti, bet nepadarai“, – sakė M. Vildžiūnienė.

Dailės mokytoja Elzė Vareikytė, dirbanti Kauno rajono Vilkijos gimnazijoje ir atėjusi į renginį su būreliu savo mokinių, sakė, kad dažnai pamirštamas ir neįvertinamas žmogiškasis ryšys, nuoširdus bendravimas su vaikais. Koks jis svarbus, ne kartą pasitvirtino per mokslo metus, nes atvėrė visai kitą pažinimą. Mokytojas, vis labiau pažindamas savo mokinius, įgydamas jų pasitikėjimą, sukaupia tokios energijos, kuri padeda auginti drąsius, atvirus, nuoširdžius ir darbščius vaikus. Auginti lyderius, kurie žino savo stiprybes ir jomis naudojasi. Įvardija savo silpnybes ir jas keičia. Svarbiausia – auginti laimingus vaikus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pabrėžė mokytojo svarbą Lietuvos ateičiai.

Laukiant tikrų lyderių

Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos direktorius Artūras Čepulis tikino, kad „Renkuosi mokyti!“ mokytojai labai reikalingi vaikams mokyklose. Jei kartais aplinka nenori jų matyti lyderiais, turi patys susikurti aplinką būti tikrais lyderiais. Projektas padeda atrinkti pačius geriausius kandidatus.

Pernai į Rumšiškių gimnaziją istorijos mokytoju priimtas šeštosios kartos programos dalyvis Vytautas Stanionis iš karto po rugsėjo 1– osios tapo klasės auklėtoju, spalį – socialinių mokslų metodinės grupės pirmininku, šiemet vasarį – gimnazijos tarybos nariu, o dabar jau derinama ir dėl administracinio darbo naujaisiais mokslo metais.

Rumšiškių gimnazija siekia sukurti tokią aplinką, kad ir kitas ryškus lyderis, fizikos mokytoja Eglė Stankūnaitė, pradėsianti dirbti nuo šio rugsėjo, norėtų mokykloje dirbti ir iš jos nepabėgtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"