TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mokytojai skundžiasi nuolat patiriantys smurtą, o apsiginti – negalintys

2016 05 03 17:23
Pixabay.com nuotrauka

Mokytojų profesinių sąjungų atstovai sako mokyklose patiriantys psichologinį smurtą, bet nuo agresyviai ir įžeidžiančiai besielgiančių moksleivių apsiginti negali.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad ginti savo pedagogus visų pirma turėtų mokyklų vadovai, bet iki šiol nėra nė vieno atvejo, kad pasinaudojant esamomis galimybėmis būtų bandoma už nederamą elgesį pritaikyti administracinę atsakomybę moksleiviams ar jų tėvams.

Profesinių sąjungų atstovai saugios aplinkos švietimo įstaigose užtikrinimą antradienį Seime aptarė susitikę su švietimo ir mokslo ministre bei socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Raimundu Paliuku. Šis susitikimas įvyko po kelių atvejų, kai neapsikentę mokinių patyčių pedagogai pratrūko ir buvo apkaltinti smurtu.

„Problemos yra gana rimtos, labai didelis disbalansas tarp mokytojo teisių ir pareigų, mokinio teisių ir pareigų, ir tėvų atsakomybės. Situacija iš tiesų yra grėsminga, 70 proc. mokytojų patiria psichologinį ir fizinį smurtą mokykloje tiek iš vaikų pusės, tiek iš tėvų pusės, tiek iš vadovų pusės. Tai veikia jų gebėjimus dirbti produktyviai, kad ugdymo procesas būtų aukštos kokybės, nes psichologinis išbalansavimas labai paveikia žmogų“, – BNS sakė vienas susitikimo dalyvių, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.

Pasak jo, dabartinė teisinė bazė neleidžia efektyviai gintis nuo savo teisėmis piktnaudžiaujančių moksleivių, nes įrodinėjimo procesas – per ilgas, o baudos – minimalios.

„Niekur nėra reglamentuota, kad mokytojas gali efektyviai ginti savo garbę ir orumą nuo agresyviai nusiteikusių asmenų, kurie į mokyklą ateina praleisti laiko, gauti galbūt nemokamą maitinimą, ir jam jokios žinios nerūpi, ir būtent tie nemotyvuoti mokiniai užsiima destrukcija. Jiems yra malonumas sugriauti ugdymo procesą, įžeisti vyresnį žmogų, žinodami, kad už tai jokios atsakomybės nėra“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.

„Dabar labai sunku tėvus nubausti, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato nuo 14 iki 28 eurų baudą, sutikite, tai juokinga, ypač pasiturintiems tėvams. Kita – šitas mechanizmas neveikia, nes reikia paruošti labai daug popierių, ir į viešumą niekas nenori eiti. Į policiją kreiptis – vėlgi, vengiama viešumos, vėl ilgas tyrimo procesas“, – sakė pedagogų atstovas.

Pasak profesinės sąjungos atstovo, mokytojai siūlytų tiek didesnes baudas už įžeidžiantį, agresyvų elgesį mokykloje, taip pat pašalinimą iš ugdymo įstaigos: „Mes irgi siūlome, kad būtų šalinimas iš mokyklos, ne visiškai nutraukiant jo ugdymo procesą, o tęsiant technologinio profilio mokykloje, tai yra Didžiosios Britanijos patirtis, ir jei mokinys nepadaro pažangos, jis taip ir liks tokiame lygmenyje.“

Švietimo ir mokslo ministrė savo ruožtu pažymi, kad iki šiol nėra nė vieno atvejo, kad nuo įžeidimų pedagogai bandytų gintis pasinaudodami Administracinių teisės pažeidimų kodeksu (ATPK). ATPK už chuliganizmą, taip pat tyčinį suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimą nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų tėvams užtraukia 14–28 eurų baudą.

„Vis gausėjantys pranešimai, kad mokytojai panaudojo fizinę jėgą prieš mokinį, kuris elgėsi netinkamai, įžeidinėjo ir žemino mokytojus, tų faktų pagausėjo, tai yra problema, ir matyti, kad jos mastelis auga. Pasakyti, kad nieko nėra padaryta, nėra tiesa, yra ATPK galimybės. Jei žemina mokytoją mokinys, galima baudas išieškoti, bausti, nėra tokio pavyzdžio buvę. Aš manau, kad tiesiog nėra dar pribrendęs laikas, kad mokyklų vadovai pradėtų reaguoti rimtai į mokinių elgesį prieš mokytojus. Aš negirdžiu, kad mokykla bylą būtų iškėlusi prieš mokinį, tėvus“, – žurnalistams sakė A.Pitrėnienė.

Pasak jos, mokyklos galėtų atlikti daug dalykų, siekdamos spręsti probleminių paauglių elgesį: bendrauti su šeima, peržiūrėti sutartis su tėvais dėl vaikų ugdymo, nusistatyti ir stebėti, kad mokykloje būtų laikomasi taisyklių, – tik bėda, kad dažnai tai daroma formaliai.

Nepavykus susitarti ir patiems išspręsti problemų, ministrės teigimu, yra kelias ir per teisėsaugą, tik „niekas nepradeda taikyti tokų dalykų“.

„Tai turi pradėti ne ministras, o mokyklų vadovai, vieną kartą stoti ginti savo mokytojo“, – pabrėžė A.Pitrėnienė.

Taip pat ji sakė kategoriškai nepritarianti mokinių skirstymui pagal rezultatus ir neįsivaizduojanti, kaip prastai besimokančius būtų galima priverstinai nukreipti į profesines mokyklas, kaip pasiūlė profsąjungos atstovas.

„Kaip jūs įsivaizduojat demokratiniame pasaulyje paimti ir pasakyti: „Petrai, tu eisi į profesinę, Jonai, tu – į kolegiją“. Taip nedaroma, yra demokratinė valstybė, žmogaus laisvė pasirinkti yra gerbiama. Tyrimai rodo, kad negalima vaikų skirstyti pagal gebėjimus. Pas mus yra kitoks apsisprendimas – visi vaikai vienoj mokykloj. Kaip tik į vieną būrį sudėjus blogo elgesio vaikus nemotyvuotus, jie dar labiau skęsta tam liūne, jie turi būti ir mokytis, ir matyti kitus vaikus, kurie ir mokosi gerai, ir elgiasi gerai, jie tada ir patys auga“, – kalbėjo ministrė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"