Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Mokytojas linki švietimui šviesti

 
2016 12 31 6:00
"Galima sėdėti savo kabinete ir svajoti apie kosmosą, keliones, tačiau kabinete jos ir liks. Savo svajonėmis reikia dalytis!" - sako Vilniaus jėzuitų gimnazijos technologijų mokytojas Marius Narvilas./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Inovatyviausio mokytojo apdovanojimai Lietuvoje buvo surengti pirmą kartą – siekiant sustiprinti mokytojo profesijos prestižą, palaikyti kompetentingus, savimi pasitikinčius ir visuomenės pagarbą turinčius pedagogus. Tarp apdovanotųjų – Vilniaus jėzuitų gimnazijos meno, technologijų mokytojas Marius Narvilas.

Paklaustas, kaip jaučiasi pelnęs šį įvertinimą, pedagogas tikino, kad svarbiausia – būti pastebėtam. „Ne visada gali būti įvertintas, tačiau kai pastangos, pasiekimai ir idėjos yra palaikomos – visada džiugu. Esu matomas, dėl to labai smagu“, – kalbėjo 46-erių mokytojas Marius.

Ką girdime tardami žodį inovatyvus? „Tai bandymų ir ieškojimų kelias – tarsi kelrodis, nurodantis kryptį eiti toliau“, – apibūdino inovatyviausio mokytojo vardą pelnęs vyras.

Tačiau renkantis – inovatyvi studijų programa ar naujosios technologijos – pašnekovo teigimu, galima pakliūti į žodžių pinkles. „Ką vadiname inovacijomis? Skambus žodis, daug kur aptinkamas, manyčiau, kiekvienas galėtume suteikti jam tam tikrą reikšmę, prasmę ir aspektą, – svarstė pedagogas. – Kaip aš jį įvardijau? Tai atradimas bei įnešimas naujų galimybių, būdų, kelių.“

Pasaulis virtualėja

Kompiuteris, planšetė, išmanusis telefonas? Jei šiuos dalykus įpintume į pamokas, anot Mariaus, tai pagerintų mokinių pasiekimus, atitiktų šių laikų dvasią. Tačiau pašnekovas abejojo, ar visada tai pasiteisintų. Vargu ar tai būtų inovacija. Greičiau, priešingai, šių dienų vaikams – tai tradiciniai, klasikiniai dalykai, galimybė pačiupinėti, paliesti, suvokti paskirtį tampa savita inovacija.

Pasaulis virtualėja, o sugrąžinti vaikus iš jo į realybę, priartinti prie paprastų dalykų, pedagogo teigimu, nėra lengva.

Technologijų dalykas mokykloje – kas tai? „Dažnai esu pavadinamas informacinių technologijų mokytoju. Ne, tai ne informacinės technologijos. Kalbame apie kompleksinį dalyką, sudarytą iš keleto programų: tekstilė – tai darbas įvairiais audiniais, verpalais (sietina su tradicijomis, rankdarbiais), mityba, kulinarija – tai maisto ruoša, gamyba, produktai ir t. t., konstrukcinės medžiagos ir elektronika“, – pristatė dėstomąjį dalyką M. Narvilas.

Jo teigimu, visos šios programos vyksta, yra aktyvios, tačiau elektronikos tema visgi gerokai primiršta. „Galbūt dėl kompetencijų stygiaus? – spėliojo mokytojas. – Reikia nueiti nemenką kelią, kol išsiaiškini, pasiruoši. Studijų metais buvo tik bandymų. Mokiniams norisi pateikti ką nors aiškesnio. Mano misija – patraukliai pristatyti elektronikos programą.“

Technologijų metodikos kūrėjas

Vilniaus jėzuitų gimnazijoje dirbantis pedagogas noriai dalyvauja įvairiuose projektuose. Sukūrė metodiką ir ja dalijasi su kitais Lietuvos mokytojais. „Esu mokomųjų rinkinių kūrėjas, – pasakojo jis. – Visiems dalykams yra visokių mokymo priemonių, senesnių ar naujesnių, tačiau yra. O technologijų dalykui – nebuvo.“

Jau šešeri metai, kai pedagogas kartu su bendraautoriais užsiima vadovėlių rengimu. Jie parengti naujoviškai, orientuojant mokinius į projektinę veiklą, skatinant jų kūrybiškumą bei gebėjimą savarankiškai ugdyti technologinius pasiekimus. „Mano sritis – elektronika. Sausą informaciją siekėme paversti kūnu, kad būtų galima eksperimentuoti, imti ir bandyti“, – aiškino specialistas.

M. Narvilas yra parengęs du mokomuosius rinkinius, skirtus pažinčiai su elektronika. Pašnekovo teigimu, vadovaudamiesi jais, vaikai gali sukurti reaguojančius, pypsinčius, mirksinčius dalykus. Elektrinės grandinės su arduinu (mikrovardikliukas, atviro kodo platforma, populiari visame pasaulyje) suteikia tokią galimybę. Jo žodžiais tariant, pasitelkus tam tikrą programavimo kalbą net ir paprastesnėmis priemonėmis galima šį tą sukurti. „Išmaniosios elektroninės technologijos tampa prieinamos ir įvairiopai taikomos. Pasaulis tuo gyvena, tai norisi matyti ir Lietuvos mokyklose. Kad vaikai bandytų, darytų, – vylėsi mokytojas ir pripažino, kad į Lietuvos ugdymo įstaigas sunkiai pritraukiamos inovacijos. – Juda iš inercijos. Naujovių diegimas mūsų mokyklose prilygsta didžiausiam žygdarbiui. Laukia ilgas procesas. Novatoriškos idėjos įgyvendinamos tik mokytojų entuziastų nuopelnu.“

Trūksta dėmesio ir aprūpinimo

Vilniaus jėzuitų gimnazijoje moksleiviams suteiktos sąlygos išbandyti 3D spausdinimo technologiją. Edukacinėms reikmėms skirti du trimačiai spausdintuvai. Svarstymai atsigabenti trimačio spausdinimo technologiją į gimnaziją sklandė jau keletą metų, šį sumanymą padėjo įgyvendinti privatūs rėmėjai. „Kartais mes, technologijų mokytojai, pasiskundžiame – valdžia žvelgia į mus nepalankiai. Požiūris atsainus, technologijų dalykas neįeina į tą grupę užsiėmimų, į kuriuos sutelkiamas visas dėmesys, domimasi rezultatais, – neslėpė Marius. – Menai – dailė, muzika gyvena tarsi atskirtyje, kitame pasaulyje. Trūksta dėmesio ir aprūpinimo.“

Pasak technologijų mokytojo, galima sėdėti savo kabinete ir svajoti apie kosmosą, keliones, tačiau ten jos ir teliks. Jis įsitikinęs, kad savo svajonėmis reikia dalytis, kalbinti žmones, dalyvauti bendruomenės gyvenime, konferencijose, parodose. „Nuolat galvoju, kaip skatinti vaikų kūrybinį potencialą, ugdyti tyrinėjantį mąstymą. Kad pamokos būtų vaizdesnės, įdomesnės, – savo siekius atskleidė M. Narvilas. – Investicija į mokytoją pasiteisina.“

Marius Narvilas: "Norisi linkėti atrasti daug naujų pasaulių, įkvėpimo. O švietimui – iš tikrųjų šviesti.”Romo Jurgaičio nuotrauka

Mokė piešti

1990-aisiais stodamas į tuometį Pedagoginį institutą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas, LEU) Marius pasirinko darbų, techninės kūrybos ir dailės specialybę. „Studijų metais įsivaizdavau save kaip dailės mokytoją, ir man tai patiko“, – prisiminė jis.

Marius atskleidė, kad beveik dešimt metų vedė dailės užsiėmimus ikimokyklinukams Neringos Čereškevičienės „Tele bim bam studijoje“.

„Ir dabar mielai dirbčiau su pradinukais, kurių akys dega žinių troškimu, smalsumu“, – prisipažino jis.

Tačiau aplinkybėms lėmus kitaip vyras pasirinko technologijų mokytojo kelią. „Atradimų ir ieškojimų kelią“, – įsitikinęs jis.

Įkvėpė ir žadino vaizduotę

Vytauto ir Auksės Narvilų – ekonomisto, žurnalisto, rašytojo bei keliautojo ir gydytojos – sūnus tikino augęs namuose, kur nuolat sklandydavusios įdomios idėjos. „Abu mano tėvai rašytojai (mama kuria poeziją). Be kita ko, jie tapė paveikslus. Bendravo su dailininkais, prisimenu dažnus vizitus į dailininkų dirbtuves“, – vaikystės prisiminimais dalijosi Marius.

Kūrėjų poros Igorio Piekuro ir jo žmonos Marijos Teresės Rožanskaitės dueto dirbtuvės berniukui paliko ryškiausią įspūdį. „Rasdavau visokių konstrukcijų, dantračių, detalių nuo mašinų, įrenginių, mechanizmų, muzikos instrumentų. Jie kūrė asambliažus (pranc. assemblage – rinkinys, junginys, sankaupa. Modernizmo dailės rūšis iš daiktų, pritvirtintų ant įrėmintos plokštumos – aut.). Manau, kad šie dalykai veikė, lipdė, užpildė“, – pasakojo M. Narvilas.

Įdomiai susiklostė – Mariaus žmona taip pat yra dailininkė (Eglė – ištikima tapytojos Dalios Daukšaitės, vienos iš nedaugelio Lietuvoje praktikuojančių Rytų menus ir tapybą, bendražygė). „Abu menininkai, – šypsojosi vyras. – Namuose grafika, kaligrafija, japonų tapybos tradicija…“

Žadino vaizduotę ir perskaitytos knygos. Marius pasakojo, kad dar gūdžiu sovietmečiu į akiratį patekęs George'o Lucaso bestseleris „Žvaigždžių karai“ jam suteikė nepamirštamų emocijų. Tą knygą padovanojo pas tėvus atvykę pasisvečiuoti Jungtinių Valstijų lietuviai. „Man labai patiko fantastikos žanras, fantastiniai filmai (nors sovietinė fantastika buvo siaubinga). Knygoje buvo įklijų – spalvotų nuotraukų iš filmo. Vis laukiau, kada galėsiu jį pamatyti, – šypsojosi prisiminęs. – Prasidėjus „vidiakų“ erai, paplitus prastos kokybės kasetėms savo akimis išvydau, kas yra „Žvaigždžių karai“. Kosmosas… Supratau, kad tai mano gyvenimo filmas.“

Vyro manymu, filmas turėjo įtakos jo pomėgiui astronomijai. Jis mėgsta dairytis į žvaigždes, turi įrangą. Su draugais susitinka žiūrėti į žvaigždėtą dangų ir kalbėti apie gyvenimą...

Į neseniai vykusią „Žvaigždžių karų“ premjerą Marius atėjo ne vienas, o su savo ūgtelėjusiais sūnumis Luku ir Bernardu. Vyriškoji šeimos dalis buvo sužavėta. „Ta istorija ir juos užbūrė, galbūt dėl manęs? Mano fantaziją inspiravo laukimas, vaizduotės vyksmas. Įdomu, kas šiai jaunajai kartai turės įtakos?“ – klausiamai kilstelėjo antakius pašnekovas.

Naujametis linkėjimas

Baigiantis metams Marius ragino padėkoti už praėjusius metus, už tai, kokie jie buvo. „Peržengdami Naujųjų metų slenkstį atsinešame ir praėjusių metų krūvį. Turėjome tam tikrų dalykų, kurie mus džiugino, įkvėpė, palaikė, galbūt teikė vilčių, buvo ir sunkių, komplikuotų momentų… Dėkojimas yra galimybė pradėti, atrasti ką nors naujo.“

Trijų vaikų tėvas M. Narvilas drąsino išeiti iš įprastų gyvenimo trajektorijų. „Kartais net nereikia kur nors labai toli ieškoti. Užtenka pakalbinti nepažįstamąjį ir, žiūrėk, jau būsi atradęs naują pasaulį. Tad norisi linkėti atrasti daug naujų pasaulių, įkvėpimo. O švietimui – iš tikrųjų šviesti“, – sakė jis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"