Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

MOSTA: prognozėse – ir pusšimtis studentų

 
2017 01 25 10:05
MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėjo Gintauto Jakšto įsitikinimu, universitetinės studijos turi derėti su pačiu regionu, jo politika ir vizija, kad parengti specialistai būtų naudingi.
MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėjo Gintauto Jakšto įsitikinimu, universitetinės studijos turi derėti su pačiu regionu, jo politika ir vizija, kad parengti specialistai būtų naudingi. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta universitetinių studijų analizė Šiaulių ir Klaipėdos regionuose atskleidė susikaupusias problemas ir iškilusią grėsmę universitetams išnykti. Tačiau ekspertai pateikė ir siūlymų, kokių sprendimų būtų galima imtis išsaugant tai, kuo Šiaulių ar Klaipėdos universitetas unikalus ir stiprus.

Pirminė Kauno ir Vilniaus regionų analizė turėtų būti baigta iki vasario pradžios. Lietuvoje iš viso yra 14 valstybinių universitetų. Vykdant švietimo ir mokslo tinklo pertvarką numatoma palikti penkis, be meno ir karo akademijų. Kai kurie universitetai taptų padaliniais, kai kurie – būtų integruoti.

„Iš tyrimų neįmanoma pasakyti, kiek universitetų turėtų likti Lietuvoje. Paprastai tai – apsisprendimo reikalas, kiek valstybė nori investuoti, – sakė MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas Gintautas Jakštas. – Tačiau vertinant pagal skaičius, yra tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, jei universitetas turi mažai studentų, jis kaip ir negalėtų būti savarankiškas. O jei vykdo studijas tik vienoje srityje? Dažniausiai universitete yra bent kelios sritys, tada atsiranda ir įvairių tarpdisciplininių tyrimų, lemiančių inovacijas.“

Nebus sprendimų – išnyks

Kaip parodė MOSTA atlikta analizė, pagrindinė problema Šiaulių ir Klaipėdos regionuose – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Jis ir sukelia, pasak G. Jakšto, visą grandinę kitų problemų. Štai Šiauliuose gyventojų skaičius per 15 metų sumažėjo ketvirtadaliu. Vaikų iki 10 metų – beveik perpus. Pensininkų skaičius išaugo. Jei nieko nebus daroma, ateityje mažesnė gyventojų dalis bus dirbantys, didesnė – išlaikomi.

„Universitetas turėtų padėti pritraukti, išlaikyti jaunimą, tačiau Šiauliuose taip nėra, – kalbėjo MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas. – Šiaulių universitetas nepritraukia studentų ne tik iš kitur, bet ir iš savo regiono. Per pastaruosius šešerius metus priėmimas sumažėjo gerokai daugiau nei perpus, apie 70 proc., – nuo 1291 iki 444 studentų. Jei nebus jokių sprendimų, universitetas tiesiog pats išnyks. Tačiau tas išnykimas bus skaudus ir valstybei prarandant dar išlikusį dėstytojų ir tyrėjų potencialą.“

Ekspertų manymu, pagal darbuotojų ir studentų skaičių universitetas negalėtų būti savarankiškas. Tačiau ar išsaugoti šį stiprybių židinį – politinis sprendimas. Jis brangiai atsieitų. Gerokai pigiau – išgryninti, kuriose srityse universitetas stiprus, ir padaryti kito universiteto padaliniu. Gal net atrasti nišą, kur neturėtų konkurencijos Lietuvoje.

Kaip parodė mokslo būklės analizė, Šiaulių universitetas yra unikalus specialiosios pedagogikos srityje, ir turėtų ją stiprinti. Tačiau kodėl reikėtų rinktis, pavyzdžiui, studijuoti ekonomiką Šiaulių universitete, jei kitur tos studijos kur kas stipresnės? Daugiau kaip pusė stojančiųjų į Šiaulių universitetą yra mokantys už mokslą. Vienas didžiausių skaičių tarp valstybinių universitetų. Vadinasi, nepritraukia studentų krepšelių, yra nekonkurencingi. O kas įstoja į mokamas vietas, yra prastai išlaikę egzaminus arba jų visai nelaikę. Tai numuša bendrą lygį. Kai didžioji dalis studentų prastai pasirengę, gerai pasirengusiam sudėtinga studijuoti, nes tempia į apačią prastieji.

„Ir taip viskas užsisuka, kad pačiam universitetui sunku ką nors padaryti. Reikia, matyt, valstybės įsikišimo, kad padėtų atrasti savo kryptį. Regionui tikrai nebus blogiau, jei bus vykdomos kokios nors universitetinės studijos. Tačiau jos turi derėti su pačiu regionu, jo politika ir vizija, kad parengti specialistai būtų naudingi“, – sakė G. Jakštas.

Šiauliuose vis dar yra nemažai abiturientų, ir jie nori studijuoti universitetuose. Tačiau iš Lietuvos universitetuose studijuojančių Šiaulių abiturientų tik 15 proc. pasirenka Šiaulių universitetą. Prieš penkerius metus tokių buvo 30 procentų. Atsižvelgdama į visus veiksnius, MOSTA prognozuoja, kad 2021 metais, jei priėmimo kartelė, kaip planuojama, bus pakelta iki keturių balų, į Šiaulių universitetą būtų priimti 55 studentai.

Klaipėdos stiprybė

Palyginti su bendru šalies lygiu, Klaipėdos universitetas taip pat nykstantis. Didžioji dalis įstojusiųjų yra silpnai pasirengę, patys mokantys už studijas. Konkursiniai balai maži. Finansavimas studijoms mažėja, nes universitetas nepritraukia studentų krepšelių, o administracijai skiriamos lėšos auga. Administracijos santykis su dėstytojais ir tyrėjais – didžiausias Lietuvoje. Ekspertų vertinimu, brangiai išlaikoma mokykla.

Kita vertus, mažas universitetas vykdo studijas visose šešiose srityse. Studijos turi būti grįstos stipriu mokslu. Tačiau kažin ar gali mažas universitetas plėtoti mokslą šešiose srityse.

„Turėtų išsigryninti, kurioje srityje yra stiprūs, – įsitikinęs MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas. – Kaip parodė lyginimasis tyrimas, socialiniai ir humanitariniai mokslai Klaipėdos universitete yra silpni. Vidutiniški nacionaliniu mastu, o ką kalbėti apie tarptautinį lygį. Negali konkuruoti. Tačiau Klaipėdos universiteto stiprybė, kad jis turi savo nišą – jūros mokslus ir su jais susijusias studijas.“

Klaipėdoje dar yra Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, viena stipriausių tarp Lietuvos kolegijų. Stoja gerai pasirengę abiturientai, absolventai sėkmingai įsidarbina. Tačiau tarpusavyje šios dvi mokslo institucijos mažai bendradarbiauja, nors veikla labai panaši, tyrimų sritis beveik ta pati. Ne visai išnaudojamas ir Jūrinis slėnis. Ekspertų siūlymu, reikėtų sutelkti visas šias pajėgas, kad atsirastų bendras darinys, viena stipri institucija, orientuota į jūros mokslus.

„Ir veiksmų reikėtų imtis kuo greičiau, kol nenutiko Šiaulių universiteto atvejis, – sakė G. Jakštas. – Dabar Šiauliams sudėtinga rasti savo nišą. Specialioji pedagogika irgi nyksta, kai kurie profesoriai perėjo į kitus universitetus, įstojusiųjų programos neatnaujintos, jas renkasi mažai studentų. Jų skaičius iš viso sumažėtų, nutraukus studijas tose srityse, kur silpnas mokslas, tačiau mokosi daugiausia studentų. Reikėtų mėginti atgaivinti tą sritį, kuri turi mokslą, ir ant jo lipdyti studijas. 2015 metų pavasarį vykdyto tyrimo duomenimis, specialioji pedagogika Šiaulių universitete dar buvo stipri ir įvertinta kaip šio universiteto stiprybė.“

Apsisprendimo metas

Dabar MOSTA atlieka Kauno ir Vilniaus regionų analizę. Atsiliepiant į pageidavimus vienu ar kitu aspektu papildomos ir ankstesnės apžvalgos. Pavyzdžiui, dėl finansavimo, jo paskirstymo. Taip pat bus sudarytas žemėlapis, atskleidžiantis, kaip išsidėstę universitetai ir visos jų turimos patalpos, nes neretai aukštosios mokyklos pastatų yra ir viename, ir kitame miesto gale.

Jungiant universitetus didžiausių sunkumų, ekspertų vertinimu, gali kilti Kaune, nes ten daugiausia valstybinių universitetų. Vilniuje, pavyzdžiui, traukiasi Mykolo Romerio universitetas. Savarankiškas būti jau kaip ir per mažas. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) yra pareiškęs norą jungtis su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) Kaune.

„Bet ar tai geriausias būdas rengti pedagogus, yra tam tikrų abejonių. Kokia bus nauda iš to valstybei? Pedagogikos kryptį turi ir Šiaulių, ir daugybė kitų universitetų, – svarstė MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas. – Išanalizavus LEU pedagogikos kryptį, kokios ten yra programos, matyti, kad beveik pusė studentų – kūno kultūros mokytojai. Kita dalis – ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistai. O tokių specialistų kaip fizikos, chemijos ar istorijos mokytojai yra labai mažai. Kai tokiu mastu LEU rengia kūno kultūros mokytojus, kasmet priima šimtus studentų, tikėtina, kad dauguma jų tampa treneriais. Kaip parodė duomenų analizė, pedagogais dirba labai mažai absolventų. Gal turėtų jungtis su Sporto universitetu? Ikimokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokytojus rengia taip pat Vilniaus kolegija. Todėl reikėtų išanalizuoti pateiktus siūlymus vertinant visas alternatyvas.“

Lietuvoje mokytojų poreikis didės, tačiau G. Jakštas abejoja, ar vadinamuosius dalykininkus turėtų rengti universitetas, orientuotas tik į pedagogiką, bet mokslo požiūriu nesantis stiprus. Pavyzdžiui, ar chemijos mokytojas turi būti labiau pedagogas, šiek tiek išmanantis chemiją, ar stipriame universitete parengtas chemijos specialistas, įgijęs dar pedagogikos žinių.

„Mokytojų rengimo modelių yra įvairių. Vėlgi – koks bus pasirinktas. Jei žmogus gali būti tik mokytoju, iškilus problemų dėl atlyginimo ar darbo aplinkos, neturi kito pasirinkimo. Tik eiti streikuoti. Jei būtų chemikas, turėtų galimybę dirbti laboratorijoje, jei nepatiko mokytojo darbas. Atsiranda lygiavertesnės derybinės pozicijos“, – lygino ekspertas.

Iš kitų šalių geriausios patirties matyti, kad ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistai dažniausiai rengiami lygiagrečiuoju būdu kaip dabar pas mus. Per ketverius metus kartu įgyjama pedagogo kvalifikacija. Dalykininkai rengiami nuosekliuoju būdu. Pirma įgyja, pavyzdžiui, matematiko specialybę, tada per metus laipsnio nesuteikiančių studijų – pedagogo kvalifikaciją.

Lietuvoje dabar pedagogikos krypties krepšelis, pasak G. Jakšto, yra brangesnis nei daugelio kitų krypčių. Per ketverius metus parengti, tarkim, tiesiog matematiką atsieina pigiau. Valstybė galėtų formuoti mokytojų poreikį, atitinkamai perskirsčiusi finansavimą, kad įvairių sričių specialistai rinktųsi dar metus mokytis pedagogikos. Valstybei brangiau nekainuotų ir planuoti iš anksto nereikėtų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"