TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

MOSTA siūlymas: Lietuvai užtektų trijų-penkių universitetų

2016 10 12 14:15
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) siūlo optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją.

Pagal Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) pristatytą mokslo ir studijų potencialo analizę, Vilniuje veiktų du universitetai, viena ar dvi menų akademijos bei Karo akademija. Kaune siūloma palikti vieną ar du universitetus, Klaipėdoje veiktų universitetas ar jo padalinys, o Šiauliuose – universiteto padalinys arba kolegija.

Klausimas – dėl Šiaulių ir Kauno

„Vilniuje mes esame pajėgūs turėti du stiprius įvairiapusius universitetus, kurie sutelkę potencialą tikrai galėtų būtų matomi tarptautinėje bendruomenėje ir galėtų konkuruoti tarptautiniu mastu. Yra Karo akademija, ji nėra šios integracijos klausimas, taip pat yra Menų akademijos, jos specifinės. Kaune gali veikti sėkmingai vienas-du universitetai“, – trečiadienį per komiteto posėdį sakė MOSTA vadovė Jurgita Petrauskienė.

Taip pat siūloma Kaune sutelkti policijos pareigūnų rengimą Policijos mokykloje prie Vidaus reikalų ministerijos.

„Statutinių darbuotojų rengimas yra išblaškytas tarp institucijų ir miestų, galėtų veikti Policijos mokykla Kaune“, – siūlė MOSTA vadovė.

Kalbėdama apie Šiaulius J.Petrauskienė tvirtino, jog matyti tendencija, kad čia stiprėja Šiaulių kolegija. Ji jau šiuo metu priima geriau pasirengusius studentus.

„Yra subtilūs atvejai dėl Šiaulių ir Klaipėdos. Šiauliuose yra ganėtinai stipri kolegija ir universitetas, ir yra tendencija, kad kolegija priima gerokai stipriau pasiruošusius studijuoti nei universitetas. Klaipėda, ar tai galėtų būti atskiras universitetas, ar Jūrinų tyrimų aiškiai fokusuotas specializuotas centras, kuris ir rengia profesionalus, ir vykdo mokslinius tyrimus“, – viziją pristatė J.Petrauskienė.

Universitetai jungiasi visoje Europoje

MOSTA vadovė atkreipė dėmesį, kad spręsdami iškilusius iššūkius, siekdami efektyvesnio lėšų paskirstymo, didindami konkurencingumą universitetai jungiasi visoje Europoje.

„Analizuojant tarptautinę patirtį akivaizdu, kad reikia ieškoti sprendimų, kaip sistema galėtų veikti efektyviau, kokybiškiau, ir konsolidavimas nėra panacėja, bet tai yra vienas iš labai svarbių instrumentų, kurį renkasi ne tik Lietuva, bet ir daugelis Europos šalių. (...) Lietuvoje yra įvykęs vienas universitetų susijungimo faktas, Veterinarijos akademijos ir Sveikatos mokslų universiteto, nuo 2000 iki 2015 metų Europoje įvyko 92 susijungimai, ir ta tendencija nesustojo, kai kuriose šalyse vyksta antra konsolidavimo banga“, – kalbėjo MOSTA vadovė.

Pasak jos, Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus studentų skaičius sumažėjo 32 proc., akademinio personalo išaugo 4 proc., o valdžios išlaidos aukštajam mokslui išaugo 33 procentais – tai rodo, kad sistema neveikia efektyviai.

„Reikia galvoti, kaip užuot davus visiems po truputėlį, sutelkus potencialą duoti daugiau ir tada tikėtis proveržio“, – pabrėžė J.Petrauskienė.

Rektoriai pritaria

Seimo komitete dalyvavę universitetų atstovai sakė pritariantys tinklo optimizavimui, nors kėlė klausimus dėl kai kurių MOSTA analizėje pateiktų rodiklių.

Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas pabrėžė, kad jungimasis turėtų būti ne mechaninis, o siekiant aukštesnės kokybės ir konkurencingumo.

„Norime pritarti ir padėkoti už profesionalų požiūrį į problemą, nes pirmą kartą mes pamatėme būtent profesionalų požiūrį, o ne kažkokių pageidavimų ir išsisukinėjimų kratinį. Vilniaus universitetas yra vienareikšmiškai pasiryžęs dalyvauti šitame projekte. Mes anksčiau esame deklaravę, kad nenorėtumėme mechaniškai su kuo nors susijungti, nes ir tarptautiniai reitingai nuo to nukentėtų, bet dalyvauti procese su kitais universitetais, ką mes ir dabar darome, būtų labai gerai“, – sakė rektorius.

A.Žukauskas taip pat siūlė sudaryti teisines galimybes Seimui kaip steigėjui spręsti universiteto likimą, jei jo rodikliai prasti, reorganizuoti, o ne automatiškai jungti prie kito universiteto.

„Jei aukštoji mokykla, jos prijungimas nesukuria aukštesnės vertės, negalima jo jungti, reikia reorganizuoti. Tam reikia atverti įstatyminius vartus, nes šiandien tik taryba sprendžia. Bet jei universitetas nugyventas, jei taryba jį nuvarė dėl savo aplaidumo, veikė neproaktyviai ir atsidūrė sunkioj finansinėj situacijoj, nebeturi studentų, šiuo atveju turėtų imtis steigėjas iniciatyvos ir tam turėtų būti įstatyminis atvertas kelias“, – kalbėjo rektorius.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis sakė pritariantis aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimui, nes potencialių studentų skaičius mažėja, kartu jis kėlė pedagogų rengimo klausimą.

„Toliau šitaip Lietuvoje būti negali. Gal net ne universitetų skaičius, o vietų universitetuose skaičius yra turbūt du kartus didesnis nei galimų studentų potencialiai yra, o tų vietų išlaikymas kainuoja, krinta kokybė, ir taip gyventi negalima. Jungimas ir tie žemėlapiai galbūt daugiau mechaniškai sudėlioti, reikėtų labai gerai perdėlioti Lietuvos prioritetus ir sritis, kuriose turėtų būti dirbama. Ateina labai didelė bėda – mes dabar džiaugiamės, kad mokytojų per daug, bet praeis keleri metai ir turėsime atvirkščią problemą“, – sakė rektorius ir patvirtino, kad VDU dalyvaus pertvarkoje.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas sakė, kad konsoliduojant universitetus lėšos turėtų keliauti į būsimus, stipriuosius universitetus, kurie taps mokslo centrais.

„Mes irgi norėtumėme dalyvauti šiame procese, tik čia vis nuskamba, kad konsoliduojant universitetus lėšos turi būti duodamos toms, kurios konsoliduojasi. Manau, iš esmės neteisingas požiūris, reikia duoti tiems, kurie išliks, kuriuos darysime centrais, universitetais“, – sakė A.Daniūnas.

Už pertvarkas – ir mažesnieji

Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas sakė į konsolidaciją žiūrintis pozityviai, kartu siūlė įstatymiškai apibrėžti aukštųjų mokyklų bei kolegijų sintezės galimybes.

„Kai mes kalbame apie regioninius universitetus, jų įtaką regionui, tai labai gerai atsiskleidžia per šitą segmentą – bendradarbiavimą su verslu. Mūsų atveju mes du trečdalius lėšų uždirbame patys, šito nereikėtų pamiršti kalbant apie svarbą regionui. Klaipėdoje yra jūreivystės aukštoji mokykla (kolegija), ji atskira nuo universiteto, ir turėtų būti kažkokia sintezė, bet mes neturime įstatyminės bazės, Seimo uždavinys galėtų būti, kaip kolegijos ir universitetai galėtų rasti bendrą kalbą. O į konsolidaciją mes žiūrime labai pozityviai“, – kalbėjo rektorius.

Mykolo Romerio universiteto prorektorius Giedrius Viliūnas sakė, kad universitetas yra pasirengęa keistis, tik MOSTA analizę pabrėžė esant kiekybinę, siūlė ją pildyti kokybiniais parametrais.

„Mykolo Romerio universitetas nori pasakyti, kad mes žiūrime labai lojaliai į savo steigėjo poziciją, esame atviri bet kokiems pokyčiams, ir kaip kažkada Seimas mūsų pirmtakę aukštąją mokyklą įsteigė, jis ją gali keisti. Universitetas pats viduje labai stipriai permąsto, ką jis gali duoti valstybei ir kur yra pajėgus, kalbamės su kitomis mokyklomis ir mes esame pasiruošę keistis“, – sakė G.Viliūnas.

Daugiausiai balų – Sveikatos mokslų universitetui

Taip pat komitete MOSTA vadovė pristatė šalies universitetų vertinimus, kurie apskaičiuoti pagal įvairius rodiklius: mokslo veiklą, administravimo kaštus, sričių, kuriose vykdomos visų pakopų studijos, skaičių ir t.t.

Didžiausius balus MOSTA skyrė Lietuvos Sveikatos mokslų universitetui (69), Vilniaus universitetui (62), Vilniaus Gedimino technikos universitetui (58), Kauno technologijos universitetui (52).

Mykolo Romerio universitetas įvertintas 45 balais, Klaipėdos universitetas – 37 balais, Šiaulių universitetas – 31 balu.

Taip pat MOSTA vertino universitetų atskiras studijų kryptis, pavyzdžiui, Vilniaus universitete aukštus balus surinko technologiniai, biomedicinos, fiziniai mokslai (70–77 balai), tuo metu socialiniai ir humanitariniai įvertinti prasčiau (apie 50 balų). Sveikatos mokslų universitete biomedicinos kryptis įvertinta 70 balų, o socialiniai mokslai 34 balais.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"