TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Moterys lieknėja, vyrai kaupia antsvorį

2016 09 14 6:00
Dr. Astos Raskilienės vienas darbo uždavinių buvo nustatyti, kuriose socialinėse grupėse antsvorio paplitimo tendencijos yra nepalankiausios. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nutukimo epidemija kelia vis didesnę grėsmę ir mūsų šaliai. Naujausios prognozės skelbia, kad Lietuvos vyrai 2025 metais bus tarp labiausiai nutukusiųjų Europoje. Trečiojoje vietoje po Airijos ir Jungtinės Karalystės.

„Nors džiugina tendencijos, kad mažėja antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp aukštesnio išsilavinimo ir jaunesnio amžiaus moterų, ši problema didelė tarp žemesnio išsilavinimo ir vyresnių Lietuvos moterų. Daugėja ir turinčių antsvorio bei nutukusių vaikų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė dr. Asta Raskilienė.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjos, pasaulyje per keturis pastaruosius dešimtmečius nutukusių žmonių padaugėjo nuo 105 mln. iki 641 mln., o antsvorio turinčių vaikų – 47 procentais. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2014 metais antsvorio turėjo 35,7 proc. suaugusių (19–64 metų) ir 40,7 proc. pagyvenusių (65–75 metų) gyventojų, o nutukęs buvo beveik kas penktas suaugęs ir kas trečias pagyvenęs žmogus. Kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuotas tyrimas „Vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva“, 11 proc. Lietuvos septynmečių turėjo antsvorio, o 5 proc. buvo nutukę.

„Tyrimais įrodyta, kad vaikų, turinčių antsvorio, tikimybė būti nutukusiems suaugus yra daug didesnė negu normalaus svorio vaikų, – pabrėžė dr. A. Raskilienė. – Kitas iššūkis – nutukę ir antsvorio turintys žmonės dažniau serga širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Kartu didėja socialiniai sveikatos netolygumai. Skirtingose šalyse socialiniai ir demografiniai veiksniai turi nevienodos įtakos nutukimo paplitimui. Pavyzdžiui, Austrijoje labiausiai padidėjo nutukusių menko išsilavinimo moterų, o Suomijoje – aukšto išsilavinimo vyrų dalis. Lietuvoje socialiniai antsvorio paplitimo pokyčių skirtumai mažai tyrinėti. Tačiau siekiant ekonomiškiau panaudoti lėšas, skirtas antsvorio profilaktikos ir kontrolės programoms įgyvendinti, svarbu nustatyti socialines grupes, kuriose antsvorio paplitimo tendencijos yra nepalankiausios. Toks ir buvo vienas mano darbo uždavinių.“

Šį rugsėjį mokslininkė apgynė daktaro darbą tema „Antsvoris Lietuvos gyventojų populiacijoje: paplitimo pokyčiai, susiję veiksniai ir lėtinių ligų rizika“. Jame nagrinėta, kaip keitėsi antsvorio paplitimas mūsų šalyje atsižvelgiant į amžių, išsilavinimą ir gyvenamąją vietą per pastaruosius du dešimtmečius, nuo 1994 iki 2014 metų, kai buvo atliekamas Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas. Remiantis Kauno kohortinio tyrimo, vykdyto 1977– 2012 metais, duomenimis, vertinta, kaip kito stebimos žmonių grupės kūno svoris nuo vaikystės (12–13 metų) iki vidutinio amžiaus (48–49 metų), kokios yra vaikystės ir vidutinio amžiaus kūno masės indekso (KMI) sąsajos, kaip antsvoris susijęs su lėtinių ligų rizikos veiksniais, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, arterine hipertenzija, kaip kūno svoris priklauso nuo gyvensenos ir genetinių veiksnių. Tokių išsamių tyrimų, kai tam tikros kohortos pokyčiai stebimi net 35 metus, pasaulyje nėra daug. Lietuvoje pirmą kartą ištirti ir kelių genų ryšiai su KMI vaikystėje ir antsvoriu vidutiniame amžiuje.

exercise-overweight.com nuotrauka

Vyrai ir moterys

„Šiuolaikinė visuomenė gyvena nutukimo plitimą skatinančioje aplinkoje. Maisto sistemos globalizavimas laikomas viena pagrindinių nutukimo epidemijos priežasčių. Vartojama daug perdirbtų didelės energinės vertės produktų, kuriuose gausu riebalų, cukraus, druskos, mažai skaidulinių medžiagų, reikalingų sveikatai. Kita vertus, mažėja fizinis aktyvumas, daugiau laiko praleidžiama sėdint tiek darbo vietoje, tiek namie“, – vardijo priežastis dr. A. Raskilienė.

Kaip parodė tyrimas, nutukimo paplitimas tarp vyrų 1994–2014 metais padvigubėjo, o antsvorio paplitimas padidėjo nuo 47,5 iki 58,6 procento. Labiausiai – vyriausio (55–64 metų), mažiausiai – jauniausio amžiaus (20–34 metų) vyrų grupėse.

Tarp Lietuvos moterų antsvorio paplitimas tirtu laikotarpiu sumažėjo nuo 51,7 iki 46 procentų. Nutukimo paplitimas kito nereikšmingai. Didžiausi pokyčiai nustatyti jauniausio amžiaus moterų grupėje. Čia nutukimo paplitimas sumažėjo nuo 9 iki 4 procentų. Mažėjimo tendencijos, nors statistiškai nereikšmingos, stebėtos ir 35–44 metų moterų grupėje. Tačiau vyresnio amžiaus grupėse, nuo 45 iki 64 metų, nutukimo paplitimas turėjo tendenciją didėti.

Tarp universitetinį išsilavinimą turinčių vyrų antsvorio paplitimas buvo didesnis nei tarp žemesnio išsilavinimo vyrų. Moterų atveju – priešingai. Ir tai, pasak tyrėjos, gali būti siejama su liesumo kultu Lietuvoje, kuris labiau veikia aukštesnio išsilavinimo ir jaunesnio amžiaus moterų grupes. Taip pat skiriasi moterų mityba. Jos daugiau žino apie sveiką gyvenseną, todėl maitinasi sveikiau negu menkiau išsilavinusios moterys.

Nors antsvorio paplitimas tirtu laikotarpiu reikšmingai didėjo tarp žemesnio išsilavinimo vyrų, socialinių ir demografinių grupių skirtumai beveik nepasikeitė, nes universitetinio išsilavinimo vyrų antsvorio paplitimas taip pat didėjo. Tačiau net 1,7 karto išaugo antsvorio paplitimo skirtumai tarp aukščiausią ir žemiausią išsilavinimą turinčių moterų. Tarp universitetinio išsilavinimo moterų pastebėtos antsvorio paplitimo mažėjimo tendencijos, o tarp žemesnio išsilavinimo moterų antsvorio paplitimas išliko beveik stabilus visą tyrimo laikotarpį.

Antsvorio ir nutukimo paplitimas taip pat priklausė nuo gyvenamosios vietos. Tarp miestuose gyvenančių moterų jis buvo mažesnis negu tarp kitų vietovių gyventojų. Reikšmingai mažesnis nutukimo paplitimas nustatytas ir tarp miestuose gyvenančių vyrų. Tačiau vyrų, turinčių antsvorio, dalis reikšmingai padidėjo tiek miestuose, tiek kitose vietovėse, todėl antsvorio paplitimo skirtumai išliko panašūs. Moterų grupėse matyti antsvorio ir nutukimo paplitimo mažėjimo tendencijos ir miestuose, ir kitose vietose, todėl skirtumai tarp jų taip pat beveik nepakito.

Kaip pažymėjo dr. A. Raskilienė, vyrų svorio ir KMI pokyčiams per tuos du dešimtmečius daugiausia reikšmės turėjo tam tikri tyrimo periodo ypatumai, pavyzdžiui, politinė situacija, pasikeitusios kainos, maisto produktų prieinamus, o moterų – individualios tiriamųjų charakteristikos: amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta.

Nuo vaikystės

„Dažnai sakoma, esą nieko tokio, jei vaikas turi antsvorio, – išaugs. Mūsų tyrimas rodo, kad nelabai išauga“, – kalbėjo mokslininkė.

Kauno kohortinio tyrimo duomenimis, per 35 metus labiau pasikeitė vyrų, o ne moterų antropometriniai matavimai. Vaikystėje tiek ūgis, tiek svoris, tiek KMI buvo didesni tarp mergaičių, suaugus – tarp vyrų. Analizuojant, kaip antropometriniai matavimai vaikystėje susiję su matavimais vidutiniame amžiuje, stipriausi ryšiai ir vyrų, ir moterų grupėse buvo nustatyti tarp vaikų bei suaugusiųjų svorio ir KMI. Daugumos tiriamųjų (85 proc. vyrų ir 88 proc. moterų), turėjusių antsvorio vaikystėje, kūno svoris buvo per didelis ir vidutiniame amžiuje. Nutukimo paplitimas tarp vyrų, kurių KMI vaikystėje buvo priskirtas penktadaliui mažiausių ir penktadaliui didžiausių reikšmių, suaugus skyrėsi 5,7 karto, tarp moterų – 6,2 karto.

Taip pat vertintos vaikystės kūno svorio sąsajos su lėtinių ligų rizikos veiksniais sulaukus vidutinio amžiaus. Visoje kohortoje lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių paplitimas buvo didelis. Pavyzdžiui, arterinė hipertenzija nustatyta net 45 proc. tiriamųjų. Beveik visų analizuotų rizikos veiksnių paplitimas buvo didesnis tarp vyrų. Išsiaiškinta, kad didesnis KMI vaikystėje susijęs su tokių rizikos veiksnių kaip metabolinis sindromas, hiperglikemija ir cukrinis diabetas paplitimu sulaukus vidutinio amžiaus. Be to, kiekvienas KMI padidėjimas 1 kg/m2 per tuos 35 metus didino minėtų rizikos veiksnių, taip pat arterinės hipertenzijos ir riebalų apykaitos sutrikimų riziką suaugus. Antsvorio trukmė irgi darė įtaką lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimui. Tiriamiesiems, turėjusiems antsvorio ir vaikystėje, ir vidutiniame amžiuje, arterinės hipertenzijos, metabolinio sindromo, hiperglikemijos ir cukrinio diabeto rizika buvo didesnė nei tiems, kuriems antsvorio atsirado tik sulaukus vidutinio amžiaus. Pavyzdžiui, arterinės hipertenzijos paplitimas tarp tiriamųjų, turėjusių antsvorio nuo vaikystės visus 35 metus, buvo net 1,8 karto didesnis nei tarp tų, kuriems antsvoris nustatytas tik sulaukus 48–49 metų.

Sveikai maitintis ir mankštintis

Tiriant gyvensenos sąsajas su kūno svoriu, 24 valandų mitybos apklausos duomenų analizė parodė, kad tiriamųjų maitinimasis neatitiko sveikos mitybos rekomendacijų. Vartota per daug riebalų ir greitai pasisavinamų angliavandenių, tokių kaip monosacharidai ar disacharidai, tačiau bendras angliavandenių ir skaidulinių maisto medžiagų kiekis buvo per mažas. Tyrimo dalyviai vyrai, dažnai valgę rūkytų mėsos gaminių, virtos dešros, raudonos mėsos ir pieno produktų, turėjo didesnę liemens apimtį ir daugiau riebalų. Tačiau tiriamieji, kuriems buvo nustatytas antsvoris, stengėsi mažiau mėgautis saldumynais, konditerijos gaminiais. Moterų grupėje taip pat dažnas mėsos vartojimas buvo susijęs su didesne liemens apimtimi ir KMI, o baltyminio maisto, žuvų ir kiaušinių vartojimas – su mažesniais antropometriniais matavimais. Antsvorio turinčios moterys, kaip ir vyrai, stengėsi vengti saldumynų ir konditerijos gaminių.

Valgymo ypatumų analizė atskleidė, kad antsvorio turintiems tiriamiesiems buvo būdingas nekontroliuojamas, emocinis ir kognityvinis valgymas, t. y. jie dažniau persivalgydavo, valgydavo esant negatyvioms emocijoms ir stengdavosi kontroliuoti suvartojamo maisto kiekį.

Vertinant fizinį aktyvumą buvo nustatyta, kad antsvorio turintys vyrai išeikvodavo mažiau energijos fizinei veiklai per savaitę ir daugiau laiko praleisdavo sėdėdami nei normalaus svorio vyrai. Tarp moterų tokių reikšmingų ryšių nenustatyta. Tačiau moterims buvo svarbus jų fizinis aktyvumas laisvalaikiu. Antsvorio paplitimas tarp moterų, kurios mankštinosi bent du tris kartus per savaitę, buvo mažesnis nei tarp tų, kurios mankštinosi rečiau ar visai nesimankštino.

Taip pat analizuotos antsvorio ir genetinių veiksnių sąsajos. Tarp tiriamųjų, kurių bent vienas iš tėvų turėjo didesnį kūno svorį, antsvorio paplitimas vaikystėje ir nutukimo paplitimas suaugus buvo didesnis. Dr. A. Raskilienė pabrėžė, kad nutukimą skatinanti aplinka daro didesnę įtaką genetinį polinkį nutukti turintiems žmonėms, todėl jų kūno svoris didėja greičiau. Tačiau sveika gyvensena gali sumažinti genetinių veiksnių poveikį nutukimo rizikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"