TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mūsiškiai akmenys Kinijoje būtų spalvoti

2009 01 14 0:00
"Kinijos turguose tiek daug gražiausių akmenų, kad negali į juos nekreipti dėmesio. Taip ir pradėjau iš jų verti vėrinius", - sako R.Bernotienė.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nuostabiausi spalvoti akmenys, kurių daugybę iš Kinijos parsivežė gamtininkė Ramunė Bernotienė, yra tokios pat sudėties, kaip ir daugelis mūsų laukų riedulių. Tik ugnikalnių lava šiems akmenims per milijonus metų suteikė spalvą.

Jei Lietuvos teritorijoje kada nors būtų išsiveržę ugnikalniai ir žemę nuklojusi besispjaudančių kraterių masė, per daugybę metų ji taip pat būtų nudažiusi pilkus mūsų laukų riedulius, nes akmenų spalvos - tai lavos ir kitų ištirpusių uolienų priemaišų liekanos. Tačiau mūsų kraštuose tokių gamtinių reiškinių nėra buvę, tad su gimtųjų laukų akmenų pilkuma jau esame susitaikę. "Ir vis tiek mes juos mėgstame. Pažiūrėkite, kaip puošiame akmenimis savo sodybas, gražiname gėlynus. Mūsų granitiniai rieduliai, kuriuos į Lietuvą atrideno paskutinis ledynmetis, fantastiški, kupini jėgos", - sako R.Bernotienė.

Atradimai turguje

Lietuvos ambasadoriaus Kinijoje Roko Bernoto žmona Ramunė džiaugiasi turėdama galimybę susipažinti su įdomiais, Kinijoje randamais ir iš įvairių pasaulio kraštų čia apdirbti atvežamais mineralais.

Dvejus metus Kinijoje gyvenanti R.Bernotienė prisipažįsta pamėgusi šioje šalyje akmenis. "Jų turguje - daugybė, ilgiausi koridoriai nukabinėti. Tiesiog negali pro akmenis praeiti. Taip pamažu jie mane ir įtraukė", - pasakoja moteris, kurios suverti pusbrangių akmenų vėriniai gruodžio mėnesį buvo eksponuojami sostinės "Lietuvos aido" galerijoje.

Daugiausia žemėje yra riedulių, sudarytų iš silicio dioksido. Tokios kilmės akmenų parsivežė ir R.Bernotienė. Tačiau jie visi - skirtingų spalvų, nes buvo veikiami įvairių pašalinių medžiagų ir susidarė skirtingomis sąlygomis. "Net Lietuvoje randamas kvarcinis smėlis, titnagas yra silicio dioksidas. Jei būtų buvusios kitokios sąlygos, aukšta temperatūra, jie būtų lydęsi su priemaišomis, ir dabar turėtume gražių spalvotų akmenų", - įsitikinusi gamtininkė. Jai yra tekę girdėti, kad cheminius procesus išmanantys padirbinėtojai "užsiaugina" dirbtinių akmenų lydydami smėlį kartu su įvairiomis medžiagomis.

Spalvotos priemaišos

"Kvarcas, dar vadinamas kalnų krištolu, neturi priemaišų, todėl yra skaidrus, o visų kitų kvarco rūšių, kurių esama daugiau kaip šimtas, spalva dėl priemaišų kaskart vis kitokia. Kai kur aptinkamos ištisos kalnų krištolo olos. Įsivaizduojat, kaip ten gražu!" - kalba R.Bernotienė.

Pasak pašnekovės, agato akmenų irgi gali būti kelių spalvų. Tai priklauso nuo ištirpusių medžiagų. Pavyzdžiui, samaninis žalsvas agatas turi chlorido priemaišų. Kai formavosi jaspiai, tirpale buvo daug ištirpusio molio, geležies, todėl jų spalva irgi įvairi.

"Daug pusbrangių akmenų randama Urale - ten kadaise būta vulkanų. Europoje taip pat yra kristalų kasyklų, tačiau jos gerokai sumažėjusios. Gal pamenate, kaip ir į Lietuvą atveždavo dūminio kvarco papuošalų iš Čekijos", - pasakoja moteris.

Karalių akmenys

Į Kiniją gabenami apdirbti akmenys ir iš kitų kraštų, nes čia pigi darbo jėga. Šioje šalyje gamtininkė susipažino su chrizoprazu, randamu Australijoje. Anksčiau Europoje buvusios šio brangiausio akmens kasyklos dabar išsekusios. XVII-XVIII amžiuje chrizoprazu labai mėgo puoštis aukštuomenė. Karalių karūnos ir žiedai būdavo nusagstyti šiais brangakmeniais.

Chrizoprazas - labai ryškios žalio obuolio, tarsi elektrinės spalvos. R.Bernotienė pabrėžia, jog europiečiai ją vertina skeptiškai. "Mums net atrodo, kad gamtoje tokių spalvų negali būti. Jei nežinotum, net kiltų įtarimas, jog čia galbūt dirbtinis akmuo. Iš tikrųjų chrizoprazas susiformuoja iš to paties mineralo - silicio dioksido, tik aplinkoje turi būti labai daug nikelio tirpalo. Tai nikelis jį nudažo tokia neįprasta spalva, - aiškina gamtininkė. - Rytuose šis akmuo labai vertinamas ir mėgstamas. Turiu apyrankę iš jo, bet akys vis negali priprasti."

Kinų akmuo - nefritas

"Lietuvoje neaptinkama puošnių akmenų, tad nėra ir jų nešiojimo tradicijų. Atkreipiau dėmesį, kad Kinijoje puoštis akmenimis - taip pat naujiena, nors ten jų labai daug apdirbama ir parduodama. Retai kada išvysi kinę, pasidabinusią akmenukų vėriniu. Galbūt daugiau jaunimas pradeda juos populiarinti, - dėsto pašnekovė. - Kinija - viena svarbiausių perlų gamintojų, tačiau kinai nuo seno labiau už perlus mėgsta nefritą. Daugelis šį akmenį nešioja vieną, kaip talismaną pasikabinę ant kaklo. Jis dažniausiai būna žalias, tačiau pasitaiko ir geltono, balto. Kinai labiausiai vertina iš Mianmaro atvežamą skaisčiai žalios spalvos nefritą arba turintį įvairių spalvų priemaišų."

Šis akmuo pasaulyje jau žinomas apie du tūkstančius metų, anksčiausiai pradėtas naudoti Kinijoje. Čia jis tapo neatsiejama senovės religijos ir kultūros dalimi. Iš nefrito buvo gaminami net indai imperatoriaus stalui. Centrinės Amerikos gyventojai dar iki Kolumbo taip pat labiau vertino nefritą, o ne auksą.

Radioaktyvūs rieduliai

Akmenys gali turėti ir radioaktyvių medžiagų priemaišų. Pasak R.Bernotienės, natūrali gamtinė radiacija kartais pakeičia net mineralų spalvą. "Pavyzdžiui, granitas yra natūraliai radioaktyvus, todėl juo nepatariama namie kloti grindų, klijuoti sienų. Nors dozės nedidelės, geriau jo nenaudoti kaip vidaus apdailos medžiagos", - įspėja gamtininkė.

Kaip radiacija gali pakeisti akmenų spalvą, pašnekovė sakė negalinti pasakyti. "Tačiau esu girdėjusi, kad prastos kokybės ametistai, švitinami radioaktyviomis medžiagomis, tampa geltonos citrinos spalvos. Tik niekas nematuoja, ar tos radioaktyvumo dozės didelės", - teigia ji.

Dabar R.Bernotienė jau iš žvilgesio, iš žvangesio gali pasakyti, ar akmuo tikras, ar tik dirbtinis jo pakaitalas. "Pasitaiko ir dažytų akmenų. Tačiau, apžiūrėjęs pro didinamąjį stiklą tam tikras detales, gali pasakyti, ar tai tikras akmuo, - pasakoja gamtininkė. - Pavyzdžiui, ametistas - korėtas akmuo. Jo paviršiuje turi būti susiformavę specifinių kanalėlių, kurie yra lyg tigro kailio imitacija, lyg dantukai. Jei paviršius labai lygus, ametistas gali būti padirbtas."

Akmenys būna nevienodo kietumo. Pavyzdžiui, kvarcas ir titnagas pagal Moso skalę, naudojamą akmenų kietumui nusakyti, žymimi 7 numeriu, t. y. prilygsta stiklui (kiečiausi - 10 numeriu ženklinami deimantai). Kalcitas, marmuras minkštesni už kvarcą ir mūsų titnagą. Beje, jis gamtininkei gražiausias iš lietuviškų akmenų. "Tačiau titnagas labai kietas, jį sunku apdirbti. Norint pagaminti papuošalų iš šio akmens, reikia ir sudėtingos technikos, ir įgūdžių. Lietuvoje mačiau tik

vieno menininko titnaginių papuošalų. Jie kupini jėgos, griežtoki, galbūt labiau vyriški", - sako R.Bernotienė.

Prie ugnikalnių

Žinovai ieško akmenų ten, kur kadaise buvo išsiveržę ugnikalniai. Daug mažų riedulių galima aptikti ir upėse. Dažnai iš paviršiaus nesuprasi, koks tai akmuo. "Ieškotojai nešiojasi specialų geologo kirvuką. Nukerta kampą ir įsitikina, ar akmuo vertingas. Dar neteko būti Kinijos kalnuose, tačiau tikiuosi apsilankyti. Vakarų Kinijoje, arčiau Pamyro, yra ypač gražių akmenų. Mano svajonė ten nuvažiuoti", - tikina pašnekovė.

Apie dabar madingą akmenų energetiką, jiems priskiriamas įvairias savybes gamtininkė prisipažįsta neturinti nuomonės. Tačiau ne kiekvienas akmuo ją traukia. "Perku ne visus akmenis, kad ir kokie gražūs jie būtų. Renkuosi tik tuos, kurie į mane "žiūri", kuriuos norisi liesti. Tie, kurie į mane "nežiūri", man ir neįdomūs", - sako R.Bernotienė.

Labiausiai gamtininkė mėgsta rožinį kvarcą, jį turėdama geriausiai ir jaučiasi. "Patinka ir kalnų krištolas, ir visų rūšių agatas. O labiausiai žaviuosi žydruoju kalcedonu. Man jo spalva neįtikimai graži, - rodydama dangaus žydrumo vėrinį pasakoja R.Bernotienė. - Naujausias mano atradimas - gyvatės odos rašto agatas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"