TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Muziejų svetainės moraliai pasenusios

2015 07 13 6:00
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas dr. Andrius Šuminas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Muziejų internetinės svetainės neturi būti tik skelbimų lentos informacijai virtualioje erdvėje pateikti. Jos, pasak dr. Andriaus Šumino, turėtų tapti virtualiais muziejais, įdomia veikla pritraukiančiais įvairių grupių lankytojus, kad vėliau ateitų ir į tikrus muziejus.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) Medijų tyrimų laboratorijos mokslininkų atliktas Lietuvos nacionalinių muziejų patrauklumo didinimo ir virtualių prieigų optimizavimo tyrimas - pirmasis šalyje, kai tiriamajam darbui naudota ir sudėtinga akių judesių stebėjimo įranga, tiksliai parodanti, į ką žmogus atkreipė dėmesį, atidžiau apžiūrėjo, ką praleido.

Akys nemeluoja

Kaip pasakojo VU KF Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas dr. A. Šuminas, per 16 mėnesių vykdytą projektą siekta kompleksiškai pažvelgti į Lietuvos nacionalinių muziejų turimas virtualias prieigas. Viena vertus, ištirti, kaip patys muziejininkai supranta ir naudoja internetines svetaines. Kita vertus, atskleisti muziejų lankytojų lūkesčius: kokiais tikslais jie naršo internetinėse svetainėse, kokios informacijos ten ieško. Iš viso apklausta per 400 respondentų. Galiausiai naudojant akių judesių stebėjimo įrangą analizuota konkreti lankytojų veikla svetainėse, kaip tos svetainės funkcionuoja ir kaip reikalinga informacija jose randama.

Didžiąją tyrimo dalį mobili įranga dėl praktinių sumetimų buvo sumontuota Nacionalinėje dailės galerijoje. Tyrimo dalyviai turėjo atlikti tam tikras užduotis kiekvienoje iš keturių – Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinio, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus ir Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų - internetinių svetainių. Naudojant akių judesių stebėjimo įrangą iš viso išanalizuota per 100 respondentų veikla jose. Toks skaičius leidžia daryti patikimas išvadas ir kelti pagrindines muziejų lankytojams iškylančias problemas.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse vykdytų panašių tyrimų rezultatai rodo, kad didžioji dalis žmonių lankosi internetinėje svetainėje ruošdamiesi eiti į muziejų ir ieško informacijos apie eksponuojamą parodą, darbo laiką, bilietų kainas, kai kuriais atvejais - kur muziejus yra ir kaip jį galima pasiekti. Lietuvos nacionalinių muziejų internetinėse svetainėse ši informacija, pasak tyrėjo, išbarstyta ir sunkiai randama. Kai kur akivaizdžios pačios svetainės struktūros klaidos, apsunkinančios naršymą ir informacijos paiešką.

"Kitas dalykas, pačios svetainės yra moraliai pasenusios, - sakė dr. A. Šuminas. - Mūsų muziejai savo svetaines naudoja labiau kaip skelbimų lentas ir nesiekia įtraukti lankytojų į aktyvią interakciją "

Naujosios muziejininkystės link

Kaip paaiškėjo iš tyrėjų pokalbių su muziejų vadovybe ir žmonėmis, atsakingais už internetines svetaines, muziejininkai supranta problemas, tačiau neturi finansinių išteklių joms spręsti. Kai kuriais atvejais pabrėžta, kad gerokai svarbiau vykdyti pirmines muziejaus funkcijas - kaupti meno vertybes, restauruoti ir eksponuoti - nei tobulinti, atnaujinti virtualią prieigą. Taip pat baimintasi, kad dėl virtualių parodų gali sumažėti tikrų parodų lankytojų.

"Užsienio patirtis rodo, kad iš tikrųjų yra visiškai priešingai. Kuo daugiau yra informacijos ir kuo patraukliau ji pateikiama įvairioms grupėms, pavyzdžiui, vaikams - per žaidimus, pramogas, tuo labiau žmonės susidomi muziejais, jų vykdoma veikla ir eina pasižiūrėti tikrų parodų", - patikino dr. A. Šuminas.

Projektui vadovavo prof. dr. Peteris van Menschas, pasaulyje žinomas naujosios muziejininkystės atstovas iš Nyderlandų. Į tyrimų komandą taip pat įėjo VU KF lektorius dr. Arūnas Gudinavičius ir VU KF Medijų tyrimų laboratorijos laborantas Justinas Červokas. VU KF magistrė Justina Januškevičiūtė įsitraukė į tyrimą, kaip Lietuvos muziejai naudojasi socialiniais tinklais bei įvairiomis socialinių medijų paskyromis.

Šiuo metu taip pat baigiamas vykdyti tyrimas kartu su olandų kolega Danieliu Ebbertu iš Saksonijos taikomųjų mokslų universiteto, kaip informacijos apie muziejus Lietuvoje ieško užsienio turistai. Be interviu su respondentais, naudojant akių judesių stebėjimo įrangą taip pat analizuota užsieniečių informacinė elgsena ieškant informacijos apie muziejus virtualioje erdvėje. Galutiniai rezultatai turėtų buvo pristatyti rudenį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"