TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mykolas Drunga. Ar taip reiškiasi globalinis šiltėjimas?

2013 04 03 9:36
Scanpix nuotrauka

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje išimties tvarka ne apie politiką ir ne apie ekonomiką, o pirmiausia apie orus, kurie buvo prasti ar bent ne tokie, kokių tikėjomės, ne tik Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijioje bei daug kur kitur Europoje.

Kaip rašė žurnalistas Chistopheris Bookeris Londono dienraštyje „Telegraph“, „priešvelykinę savaitę, kuomet Jungtinė Karalystė ir didelė dalis Europos galynėjosi su šalčiausiu per kelis dešimtmečius buvusiu pavasariu, seras Johnas Beddingtonas, vyriausiasis Vyriausybės mokslo patarėjas klimato klausimais – jo alga 165 tūkstančiai Britanijos svarų per metus –  išėjo į pensiją.

Ta proga jis per visas televizijos ir radijo stotis mus vėl gąsdino savo jau gerai žinomais bauginimais apie nesulaikomo globalinio šilimo pavojų. Būtent dėl klimato kaitos mums gresia vis kaprizingesni orai, vis daugiau potvynių, sausrų, uraganų, pūgų ir taip toliau. 

Kokie bebūtų orai – per šalti ar per karšti, per lietingi ar per sausi, – mums sakoma, jog visa tai vyksta ir dėl mūsų kaltės ir kad mes vėl privalome grąžinti klimatą į vėžes.

Iš tiesų, visiškai neaišku, kodėl seras Johnas, populiacijos biologijos ekspertas, laikomas turinčiu teise prabilti autoritetingai klimato klausimais. Prieš metus ar dvejus jis, pvz., teigė, jog šio šimtmečio pabaigoje šilčiausios dienos Europoje bus 8 laipsniais, o Amerikoje netgi 11 laipsnių karštesnės nei dabar, bet tai viršija visas drąsiausias Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos prognozes.  

Kas tuos vyriausius mokslo patarėjus veda prie tų pačių kvailysčių apie klimato ateitį kartojimo, nors jų mokslinės specialybės neduoda jiems aiškesnių kvalifikacijų kalbėti apie klimatą nei eiliniam žmogeliui, kuris postringauja bare?“.

Taip klausė žurnalistas Chistopheris Bookeris ir tada prisiminė du sero Johno Beddingtono pirmtakus, kurie, pasak žurnalisto, irgi paistė nesąmones.

Vienas jų, chemikas seras Davidas Kingas, neva teigęs, kad „šio šimtmečio pabaigoje, jeigu nesustabdysime anglies dvideginio emisijų, Žemė bus toks karšta, kad gyventi joje bus įmanoma tik Antarktidos žemyne.

Ir būtent jis sumąstė, jog dinozaurai išnyko prieš 55 milijonus metų dėl to, kad pasaulio klimatas per daug sušilo dėl nepaprastai aukštai pakilusių anglies dvideginio atmosferoje lygių.

O išties tai Mezozoinė era bendru mokslininkų sutarimu baigėsi prieš 65 milijonus metų ir niekas, išskyrus serą Davidą, dinozaurų išnykimo nepriskyrė anglies dvideginio perviršiui.

Prieš serą Davidą Kingą vyriausiojo mokslinio patarėjo poste sėdėjo seras Robertas (dabar lordas) May‘jus, dar vienas populiacijos ekspertas, kuris globalinio šilimo klausimais tebėra visiškas fanatikas.

Jis buvo tas „aukščiausio rango ekspertas“, kurį „BBC“ kanalas pasikvietė tą slaptą seminarą 2006 m., kada jis kanalo vadovams patarė neduoti eterio „klimato neigėjams“, nes, girdi, jie abejoja klimato šilimu tik dėl to, kad sėdi iškastinio kuro pramonininkų kišenėje“, - baigė savo straipsnį dienraštyje „Telegraph“ žurnalistas Christopheris Bookeris. 

Kitame to paties konservatyvaus britų laikraščio straipsnyje žurnalistas ir istorikas Harrys Mountas rašė, jog „orai dabar ne visai pagal sezoną ir kai kam gal ir sunkūs, tačiau jie nėra visiškai išimtiniai, nes jau ir pas mus įsiveržę romėnai suprato, kad mūsų salos klimatas – neprognozuojamas“. 

Toliau H. Mountas rašė: „Sekmadienį Britanijoje įsigaliojo vasaros laikas, tačiau jums būtų atleistina, jeigu manėte, kad tai ankstyvas balandžio 1-osios juokas. Taip, truputis saulutės buvo, bet ne tiek, kad užbėgtų už akių šalčiausiajai kovo pabaigai, apie kurią turime tikslių duomenų – 11 laipsnų šalčio Aberdynšaire šeštadienio vakare. 

Taip, tai neįprasti orai, bet ne absoliučiai išimtiniai. Suklydo ne tik globalinio atšilmo lobis, nepataikė ir globalinio šaltėjimo pranašai. Tai ne keistas, o tik britiškas oras – greitai besimainantis, tačiau kartu ir linkstantis į nuosaikumą ir vidutines temperatūras.

Nenoriu sumenkinti rūpesčius tų, kurie patyrė tikrai nuožmią žiemą – tai avių ganytojai šiaurėje ir ypač Arano salų gyventojai. Tačiau kraštutinumai, kuriuos laimingoje Britanijos saloje, šildomoje Golfo srovės ir aplinkinių vandenų, išgyvename, tikrai labai riboti.

Ir jei šalčiausia temperatūra Jungtinėje Karalystėje buvo 27 laipsniai šalčio 1995 m. gruodžio 30 d., tai vis tiek nepanašu į Vostoko stotyje Antarktidoje 1983-aisiais užrekorduotus 89 laipsnius šalčio.

Mūsų britiškieji orų rekordai atrodo labai jau neįspūdingi palyginus su tais, kuriuos pasiekia tikrai baisių klimatų šalys. Štai šlapiausia diena Anglijos istorijoje užregistruota per 2009 m. lapkričio potvynius Kumbrijoje, kai Seathwaite per 24 valandas iškrito 12,3 colių lietaus.

Tačiau 1995 m. birželio 16-ąją šiaurės rytų Indijos Meghalajos valstijos Cherrapunjee vietovėje  per vieną dieną iškrito beveik 62 coliai. Todėl tai ir pavadinta šlapiausia vieta Žemėje“.

 „Tai šitas nuosaikumas, sujungtas su neprognozuojamumu, padaro britiškąjį klimatą tokį, koks jis yra, ir neišsemiama pokalbių tema“.

Savo ilgą ir geografinėmis bei istorinėmis įdomybėmis ir palyginimais primargintą  straipsnį dienraštyje „Telegraph“ britų žurnalistas ir istorikas H. Mountas, kreipdamasis į savo tautiečius, baigė taip:

„Taigi dėl šito šalčio priepuolio būkite kantrūs. Vienas dalykas, dėl kurio galite būti tikri, tai tas, kad orai keisis. Juk čia Britanija. Tačiau mūsų būdas, mūsų charakteris nesikeis. Tūkstančiai neišpranašaujamų orų metai mus padarė tokius, kokie esame – nesikeičiantys ir nepakeičiami“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"